23
K, Lap
10 Nauji straipsniai

Ukmergėje – apie paslaugas bendruomenėje ir neįgaliųjų įdarbinimą

Neįgaliųjų reikalų taryba posėdžiavo Ukmergėje.

Tolerancijos link
Nustatymai

Neįgaliųjų reikalų taryba, šiemet pakeitusi savo sudėtį (į ją įtraukti įvairių ministerijų aukščiausi pareigūnai) šį kartą posėdžiavo Ukmergėje – norėta pasižiūrėti, su kokiomis aktualijomis susiduria savivaldybės, kaip joms sekasi spręsti socia­linėje srityje kylančius iššūkius. 

Reikia pereiti prie naujų paslaugų

Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdyje pabrėžė, kad savivaldybė yra išsikėlusi 2 prioritetus: švietimas (ateitis) ir socialinė aplinka (dabartis). Pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje – didžiulis iššūkis ir to nepavyks padaryti greitai, tačiau, pasak mero, savivaldybė laikosi pozicijos, kad sprendžiant socialinius klausimus didžiausios savivaldybių partnerės turėtų būti nevyriausybinės organizacijos. „Džiaugiamės, kad turime stiprias organizacijas, kurios prisiima paslaugų teikimą. Jos geriausiai žino, kaip tai padaryti: su mažiausiomis sąnaudomis pasiekia geriausią rezultatą“, – sako R. Janickas.

Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžiui šį kartą vadovavusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė atkreipė dėmesį, kad norint sėk­mingai perkelti neįgaliuosius į bendruomenę, būtina kurti naujas paslaugas. Asmeninis asistentas – viena iš tokių. Ji priminė, kad netrukus savivaldybėse bus pradėtas įgyvendinti bandomasis šių paslaugų teikimo projektas.

Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas (antras iš kairės) sako, kad nevyriausybinės organizacijos – svarbios savivaldybės partnerės.

Ar užtenka NVO teikiamų paslaugų?

Pasak Ukmergės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus vedėjos Astos Leonavičienės, šiuo metu asmeninio asistento paslaugas socialinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje projekto rėmuose teikia nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos. 2016 m. šias paslaugas gavo 439 savivaldybės neįgalieji, 2017 – 364. Šiai paslaugai teikti buvo skirta per 30 tūkst. eurų.

Pasak Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės Zitos Kviklienės, teikiant asmeninio asistento paslaugą žmonės yra pavėžėjami į gydymo įstaigas ir kitur, tarpininkaujama, padedama susitvarkyti dokumentus įstaigoje, užsiregistruoti pas gydytoją ir pan. Z. Kviklienės įsitikinimu, tokios paslaugos yra labai reikalingos. Ypač didelis pavėžėjimo paslaugų poreikis. Planuojama, kad Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija 2017 metais paslaugas suteiks 149 žmonėms. Pernai autobusiuką gavusi organizacija rūpinasi daugeliu onkologinių ligonių. „Jei neteiktumėme asmeninio asistento paslaugos, neaišku, kaip jie išsiverstų – žmonėms reikia važiuoti pas gydytojus, reikia padėti apsirengti, nusirengti, palydėti“, – pasakoja Z. Kviklienė. Jos teigimu, organizacijoje dirbantys asmeniniai asistentai paslaugą teikia kur kas daugiau valandų nei numatyta projekte, kartais pagalbos reikia netgi naktį.

Ukmergės krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Dalia Unikienė atkreipė dėmesį, kad jos vadovaujama organizacija asmeninio asistento paslaugas pradėjo teikti prieš 16–17 metų (tiesa, tada jos vadinosi kitaip), kai 2002 m. pagal panaudos sutartį gavo autobusiuką (dabar jau ir antro sulaukė). Asmeninio asistento paslaugos apima pavėžėjimo palydint, įtraukimo į darbo rinką, motyvacijos dirbti palaikymo, bendradarbiavimo užregistruojant pas gydytoją ir palydint pagalbą. Šių paslaugų poreikis yra didžiulis, nes didžioji dalis organizacijos narių turi didelę ir vidutinę negalią.

Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Zita Kviklienė ir Ukmergės krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Dalia Unikienė sako, kad neįgaliųjų organizacijos dar nėra pakankamai vertinamos.

Trūksta stabilumo

V. Šilalienė pabrėžė, kad paslaugos, kurias šiuo metu teikia NVO, yra ne visai tos, kurios apibrėžiamos asmeninio asistento pavadinimu. Su tuo sutinka ir neįgaliųjų organizacijų vadovės – neįgaliųjų organizacijų teikiamos pagalbos neužtenka norint iš tiesų savarankiškai gyventi bendruomenėje. Dėl pernelyg mažo finansavimo nevyriausybinės organizacijos ir nepajėgios to daryti.

A. Leonavičienė patvirtino, kad finansavimas savivaldybėje įgyvendinamiems Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams šiemet sumažėjo 6 tūkst. eurų. Atitinkamai sumenko ir organizacijoms skirtos lėšos.

Pasak D. Unikienės, nemotyvuoja vis mažėjantis finansavimas, terminuotos darbo sutartys, nežinomybė dėl kitų metų, labai maži atlyginimai. Organizacijoje asmeninio asistento paslaugas teikia 3 asmenys, bet iš viso tai sudaro tik 1,25 etato. Z. Kviklienė pritarė, kad tokia nežinomybė trukdo normaliai dirbti: „Didėjant minimaliam darbo užmokesčiui mes tik mažiname savo etatų skaičių, o dėl to kenčia žmonės.“ Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė pabrėžė, kad organizacijos nuolat yra varžomos nežinomybės dėl kitų metų – ar nesumažės finansavimas ir ar išliks darbo vietos. „Dažniausiai priimu į darbą neįgaliuosius. Žmogus dirba gerai. Jį labai žemina, kai pasakai, kad nebedirbs. Norėtųsi konkretumo, žinojimo, kad projektą įgyvendinsi ir kitais metais“, – dalijasi patirtimi Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos vadovė.

Šią problemą pabrėžė ir meras. R. Janicko teigimu, projektai turėtų būti ilgalaikiai, finansavimas skiriamas bent 3 metams, kad galima būtų planuoti darbą.

Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis atkreipė dėmesį, kad Nacionalinei neįgaliųjų socialinės integracijos programai skirtos lėšos 3 metus nedidėjo, o išlaidos išaugo. Jo teigimu, taip NVO sektorius vis labiau izoliuojamas. V. Nikžentaičio įsitikinimu, galvojant apie naujų paslaugų savivaldybėse plėtrą ir kuriant infrastruktūrą reikia kuo labiau pasitelkti neįgaliųjų organizacijas. Deja, jos dažnai nepajėgios teikti vienokių ar kitokių paslaugų, nes neturi tinkamų patalpų, o savivaldybės jomis dažniausiai aprūpina savo įstaigas.

„Nevyriausybinės organizacijos yra arčiau žmonių, mumis labiau pasitiki. Esame pasirengę teikti ir kitas paslaugas, jei būtų skirtos lėšos“, – sako D. Unikienė.


Kuriami nauji būdai įdarbinti neįgaliuosius 

Dar viena didžiulė visos Lietuvos problema – neįgaliųjų įdarbinimas. Jiems atstovaujančios organizacijos įsitikinusios, kad šiuo metu egzistuojančios socialinės įmonės neatitinka neįgaliųjų poreikių ir lūkesčių, nes labiau orientuotos į pelną, todėl nesiekia įdarbinti sunkią negalią turinčiųjų. „Mes ne prieš socialines įmones, mes už tai, kad sunkiausios negalios žmonės, kurie dabar yra palikti už borto, galėtų būti įtraukti į darbo rinką, taptų mokesčių mokėtojais ir visuomenės dalyviais“, – sakė Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko. Vienas iš būdų to pasiekti – socialinio verslo kūrimas.

Ūkio ministerijos atstovas Tomas Lavišius posėdyje pristatė šiuo metu rengiamus teisės aktus, reglamentuojančius socialinio verslo sąvoką ir sąlygas jam atsirasti. Socialiniu gali būti vadinamas toks verslas, kurio tikslas – gaminant prekes arba teikiant paslaugas siekti socialinių tikslų, pvz., spręsti būsto, sveikatos priežiūros, pagalbos pagyvenusiems asmenims ar neįgaliesiems problemas ir pan.

Šis verslas skirtųsi nuo socialinių įmonių tuo, kad didžiąją dalį savo pelno turėtų reinvestuoti į įmonę. Tai būtų alternatyva socia­linėms įmonėms, kurios neturi tokios pareigos, ir galbūt ateityje jas nukonkuruotų, nes būtų labiau remiamas. Manoma, kad socialinis verslas galėtų perimti ir viešųjų paslaugų teikimą. T. Lavišiaus teigimu, planuojama jau 2018 m. II ketvirtį inicijuoti Socia­linio verslo įstatymo priėmimą.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt