11
Pirm, Gruo
7 Nauji straipsniai

Neįgalieji tikisi sulaukti kokybiškos ir individualius poreikius atitinkančios pagalbos

Vitalijus ir Vilūnė svajoja sulaukti asmeninio asistento pagalbos.

Tolerancijos link
Nustatymai

Asmeninio asistento pagalba – bene labiausiai pastaruoju metu neįgaliųjų laukiama naujovė. Žadama, kad dalis negalią turinčiųjų jos sulauks jau kitų metų pradžioje, tačiau klausimų dar daugybė: kaip ir kam bus teikiama ši paslauga, kas ją teiks ir pan. Apie tai kalbėta konferencijoje, kurią Lietuvos neįgaliųjų draugija surengė įgyvendindama SADM lėšomis finansuojamą projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“. 

Asmeninis asistentas – arčiausiai žmogaus

„Asmeninio asistento paslauga tai – namų ir viešojoje aplinkoje individualiai asmeniui teikiama pagalba iki 4 valandų per parą, padedanti įgalinti asmens savarankiškumą ir užtik­rinanti svarbiausias asmens gyvybines veiklos funkcijas (asmens higiena, mityba, judumas / mobilumas ir socialiniai santykiai ir aplinka)“, – tokį apibrėžimą šiuo metu pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak SADM Lygių galimybių skyriaus vedėjos Eglės Čaplikienės, asmeninis asistentas neturėtų spręsti buities ar medicininių problemų, tai yra asmens pagalbininkas, kuris padėtų neįgaliam žmogui tapti kuo savarankiškesniam.

Neįgaliųjų reikalų departamento Programų koordinavimo ir stebėsenos skyriaus vedėja Marija Oleškevičienė informavo, kad asmeninio asistento paslaugos Lietuvoje teikiamos 291 neįgaliųjų NVO projekto rėmuose. Iš viso jas gauna per 10 tūkst. neįgaliųjų. M. Oleškevičienės manymu, šiuo metu teikiamos asmeninio asistento paslaugos savo turiniu neužtikrina individualių asmens poreikių.

To ir neįmanoma padaryti dėl nepakankamo finansavimo – vidutiniškai asmeninio asistento paslaugai teikti 1 asmeniui (metams) skiriama 165 eurai (14 eurų per mėnesį). Be to, dažniausiai šias paslaugas gauna tik NVO organizacijų nariai.

M. Oleškevičienė patikino, kad naujai paslaugai bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių, o neįgaliųjų NVO teikiamos paslaugos išliks. Žinoma, jos nebus dubliuojamos su asmeninio asistento pagalba.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai pristatė planuojamą pradėti teikti asmeninio asistento paslaugą.

Reikia susikurti savo modelį

Daugelyje Europos šalių asmeninio asistento paslauga yra reglamentuota teisės aktais ir teikiama atsižvelgiant į individualius asmens poreikius.

Estijoje asmeninis asistentas įteisintas 1995 metais, ši pagalba teikiama ir Latvijoje, net Bulgarijoje, jau nekalbant apie turtingesnes šalis. Tačiau kiekvienos šalies praktika yra skirtinga. SADM Lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė pristatė įvairių šalių patirtis.

Tarkim, Estijoje kiekviena savivalda turi savo asmeninio asistento teikimo ir vertinimo mechanizmą. Latvijoje asmeninio asistento poreikį vertina Darbingumo tarnyba, jis skiriamas visiems, kam nustatomas transporto poreikis. Norvegijoje poreikį nustato medicinos darbuotojas savivaldybės lygmeniu. Asmeninio asistento pagalba skiriama, jei žmogui reikia paslaugų daugiau nei 20 val. per savaitę. Belgijoje asmens savarankiškumą vertina kiekviename regione esanti tarnyba.

Paslaugų įkainiai labai nevienodi. Štai Norvegijoje šios paslaugos valanda įkainota 25 eurais, Bulgarijoje – 1,75 euro. Skiriasi ir paslaugos organizavimas. Štai Belgijos Flamandų regione asmuo pats gauna išmoką (apie 45 tūkst. eurų metams), už kurią pasisamdo asmeninį asistentą. Kitose šalyse teikiama paslauga, o ne pinigai.

Pasak E. Čaplikienės, asmeninio asistento paslaugų teikimo modeliai yra labai skirtingi. Perimti kurios nors vienos šalies patirtį neįmanoma. J. Čiuladaitė-Pritulskienė informavo, kad Lietuvos asmeninio asistento pagalbos teikimo modelis dar kuriamas. Tikimasi, kad jis bus išgrynintas per bandomuosius asmeninio asistento paslaugų teikimo projektus. Juos įgyvendinant asmeninio asistento pagalbos sulauks 50 proto ir (ar) psichikos negalią turinčiųjų ir 100 žmonių su fizine negalia. Planuojama, kad asmeninio asistento poreikis bus nustatomas savivaldybėse, prioritetai teikiami tiems neįgaliesiems, kurie lanko ugdymo įstaigą, dirba arba ieško darbo, siekia gyventi savarankiškai (išėję iš globos įstaigų), laukia eilėje gauti socia­lines paslaugas.

Marija Olšauskienė ir Jelena Ivančenko diskutavo apie paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje kaitą.

Turime užslopinti savo talentus

Konferencijoje savo patirtį pristatė skirtingų negalių atstovai. Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Jolanta Beresnevičienė pasakoja susirgusi reumatoidiniu poliartritu būdama 11 metų. 5-eriems metams gyvenimas apsiribojo lova. Sulaukus 18 metų skausmingi procesai aprimo, tačiau sunkios ligos, suvaržiusios kūną, pasekmės liko. J. Beresnevičienė pasakoja, kad pagalbos jai reikia dažnai: atsisėsti, apsiauti, apsirengti, paimti nukritusį daiktą. „Per tiek metų įpratau išsispręsti problemas, paprašau pagalbos, tačiau visada yra jaudulys, nerimas, kad kas nors neužkliūtų, nepargriautų“, – dalijasi patirtimi J. Beresnevičienė.

„Viešosios specialiojo transporto ir socialinio darbuotojo-padėjėjo paslaugos iš dalies padeda judėjimo negalią turintiems žmonėms įveikti aplinkos trukdžius. Tačiau didžiąją paros ir savaitės dalį esame priversti užslopinti savyje turimus talentus ir gebėjimus, nes daugumai sunkiausią protinę, kompleksinę, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių žmonių yra reikalinga asmeninio asistento pagalba, – svarsto moteris. – Jei turėčiau asmeninį asistentą, labiau pasitikėčiau savimi, būtų drąsiau, paprasčiau veikti, realizuoti save.“

Jolanta Beresnevičienė (kairėje) pristatė savo patirtį gyvenant su negalia.

Paslaugų poreikis – skirtingas

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė sako, kad nematančiam žmogui labiausiai reikia palydovo paslaugos. Dalį šio poreikio patenkina regėjimo sutrikimų turinčiuosius vienijančios organizacijos teikiama pagalba. A. Jozėnaitė sako, kad atlikus apklausą paaiškėjo, jog dauguma žmonių nežino galimybės gauti tokią paslaugą. Neregius dažniausiai palydi, įvairius kasdienius klausimus sprendžia jų šeimos nariai. Tačiau A. Jozėnaitė įsitikinusi, kad paslaugos poreikis išaugs, kai daugiau žmonių sužinos apie tokią galimybę. LASS atstovė primena Latvijos pavyzdį – pradėjus teikti asmeninio asistento pagalbą per keletą metų šios paslaugos poreikis išaugo tiek, kad pritrūko pinigų. A. Jozėnaitė nuogąstauja, kad ir pas mus nebūtų taip: iš pradžių suteikiama viltis, jog atsiras nauja paslauga, o vėliau pasakoma, kad baigėsi lėšos.

Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Kęstutis Vaišnora apgailestauja kartais girdintis, kad kurtiesiems asmeninio asistento paslauga nereikalinga, nes yra gestų kalbos vertėjas. Jo teigimu, šios paslaugos tikrai neužtenka. Pirmiausia vertėjų trūksta (jų yra apie 100, kurčiųjų – 6 tūkst.), be to, vertėjai tik verčia, padeda susikalbėti – jie niekuo daugiau padėti negali. Na, o kurtiesiems, ypač vyresnio amžiaus, pagalbos reikia nemažai: jiems dažnai sunku suprasti lietuvių kalbą, todėl kyla problemų tvarkant dokumentus, bendraujant įvairiose institucijose ir pan.

VšĮ „Rastis“ Psichosocialinės reabilitacijos padalinio vadovė Rasa Verseckaitė pasidalijo atvejo vadybos paslaugų teikimo patirtimi psichikos sutrikimų turintiesiems. Tokius žmones dažnai vargina bloga nuotaika, nemiga, jie nesitvarko, nesikelia iš lovos, neprisiverčia nueiti į darbą (ir galiausiai jo netenka), sunkiai palaiko socialinius santykius. Kokios pagalbos jiems reikia? „Psichikos negalią turinčių žmonių poreikių patenkinimui ir gyvenimo kokybės užtikrinimui reikalingas koordinacinis, tarpininkavimo ir įgalinimo užduotis atliekantis mechanizmas, kuris padėtų kiek­vienam žmogui gauti labiausiai tinkamą ir efektyvią pagalbą“, – sako R. Verseckaitė.

„Manau, kad palietėme labai jautrią sritį, ši tema visiems aktuali, todėl tikimės, kad valstybė dės visas pastangas, kad asmeninio asistento paslauga neliktų tik formalus įsipareigojimas, o būtų teikiama reali, kokybiška pagalba, atsižvelgiant į įvairių negalių poreikius“, – konferenciją apibendrino Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt