11
Pirm, Gruo
7 Nauji straipsniai

„Vilties paukštė“ – platūs vartai į muzikos pasaulį

„Vilties paukštės“ laureatu tapo Kauno miesto neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Atgaiva“.

Tolerancijos link
Nustatymai

Tradicinis Lietuvos neįgaliųjų draugijos meno mėgėjų kolektyvų konkursas „Vilties paukštė“ atsisveikino skambiu akordu. Vilniuje, Lenkų namuose, vykęs baigiamasis koncertas, kurį surengė šešių šalies regionų konkurso nugalėtojai, tapo tikra muzikos švente, kurią papuošė profesionalūs dainininkai, LRT konkurso „Triumfo arka“ laureatai Onutė Kolobovaitė ir Egidijus Bavikinas bei Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto šokėjai Justė Vitkutė ir Gintaras Visockis. 

Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Ringuva“.

Vietoj festivalio – vėl konkursas

Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) daugelį metų puoselėjamas vokalinių ansamblių, kaimo kapelų, muzikos atlikėjų renginys nuolat atsinaujina, keičia pasirodymų nuostatus, vertinimo kriterijus. Po keleto metų pertraukos šiemet „Vilties paukštė“ vėl tapo daugiau pasirengimo, susitelkimo reikalaujančiu konkursu. Jame pasirodė net 62 įvairių žanrų kolektyvai. Šešiuose šalies miestuose – Šeduvoje, Telšiuose, Birštone, Rokiškyje, Viduklėje (Raseinių r.) ir Ukmergėje – vykusiuose koncertuose buvo išrinkta po vieną stipriausią kolektyvą, kurie Vilniuje ir surengė puikią muzikos šventę.

Sveikindama į „Vilties paukštės“ baigiamąjį koncertą susirinkusius dainininkus LND pirmininkė Jelena Ivančenko dėkojo už meilę muzikai, dainai, už nuoseklų darbą, ilgas repeticijas, už spinduliuojamą vidinę šilumą ir bendrystę.

Varėnos rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Atgaiva“.

Savo braižui ištikimi kolektyvai

Kauno miesto neįgaliųjų draugijos ansamblis „Atgaiva“ – savo stiliui ištikimas kolektyvas. Nesvarbu, ar jis dainuotų lietuvių liaudies ar autorines dainas, balades ar klasiką, žavi ne tik nepriekaištingas keliais balsais atliekamų melodijų skambesys, bet ir vokalo kultūra. „Stengiamės, kad prasmingą žodį suprastų klausytojas“, – sako kolektyvo vadovė Dalia Liutkienė. Balsus ansambliui vadovė renka labai reikliai, visos dainininkės moka skaityti muzikinį raštą. Šiemet „Atgaivą“ papildė du sopranai – Julija Pupelytė ir Asta Zulonienė. Savo gyvenimo be dainos neįsivaizduojančios moterys džiaugiasi patekusios ne tik į profesionaliai muzikavimą vertinantį, bet ir nuoširdžiai bendraujantį kolektyvą.

Į „Vilties paukštės“ baigiamojo koncerto sceną pakilo ir jau kurį laiką aktyviai „Atgaivos“ repeticijose, pasirodymuose negalėjusi dalyvauti Birutė Sasnauskienė. „Atgulėjau ligoninėje pusketvirto mėnesio, pastiprino, vėl atsistojau, – pasakoja leng­vai nepasiduodanti prieš kelerius metus 80-metį atšventusi moteris. – Kaulų vėžys, žinoma, niekur nedingo. Lėtinė leukemija – irgi. Dar į dializes tris kartus per savaitę važinėju. Turiu labai daug bėdų, bet kai galiu išeiti į sceną – esu pats laimingiausias žmogus pasaulyje. Čia mano gyvenimas.“

Kai Birutė negalėjo pakilti iš patalo, „Atgaivos“ dainininkės repeticijas rengdavo jos namuose. „Ansamblis – tarsi kumštis, – sako D. Liutkienė. – Niekada nepaliekam nelaimės ištiktos bičiulės.“

Kad galėtų vykti į Vilnių, Birutė net savo dializių planą pakeitė – kraujo valymo procedūrą atliko diena anksčiau. O po jos dar ir į generalinę repeticiją įsiprašė. Tiesa, ji moterį visiškai išsekino, tačiau sutelkusi visus jėgų likučius vis dėlto atvažiavo į Vilnių. „Tik dainoj esu laiminga“, – tikina besišypsanti Birutė.

„Daina – geriausia paguoda nuliūdusiam žmogui“, – Kauno dainininkei atitaria ir Varėnos rajono neįgaliųjų draugijos folkloro ansamblis „Atgaiva“. Su Dzūkijos regionui būdingais tautiniais kostiumais scenoje pasirodančios moterys nuolat atnaujina savo repertuarą daugelio pamirštomis, tik kaimo močiučių atmintyje dar gyvomis melodijomis. Daivos Kielienės vadovaujamos Matuizuose susibūrusios dainininkės į „Subatėlės vakarėlį“ pakvietė ir „Vilties paukštės“ dalyvius.

D. Kielienė neslėpė, kad tik regioninio turo Ukmergėje išvakarėse sužinojo, jog šiemet jų dainavimas džiugins ne tik publikos širdis, bet jo įdėmiai klausysis ir vertinimo komisija. Vadovė šypsosi: gal todėl ir pasisekė, kad moterys į sceną ėjo laisvai, nekaustomos įtampos.

Alytaus miesto neįgaliųjų draugijos ansamblis „Dzūkijos atgaiva“.

Žiūrovų simpatijas pelno atsinaujinę kolektyvai

Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Ringuva“ baigiamajame koncerte žavėjo jautriai atliekamais romansais. Toks repertuaras „Ringuvos“ dainininkėms – nauja patirtis. Nors kolektyvas gyvuoja jau daugiau kaip 10-metį, tačiau tik prieš porą metų jam pradėjus vadovauti nemenką meno kolektyvų vadovės patirtį turinčiai Kristinai Lučinskaitei moterys pabandė dainuoti romansus. Patiko. Jautrūs poezijos tekstai tarsi lipte prie jų prilipo. Kristina šypsosi: svarbiausia viską daryti paprastai, iš širdies – tada geriausiai sekasi. „Moterys labai nori dainuoti, sąžiningai renkasi į repeticijas – todėl ir pasiekiame gerų rezultatų“, – pasakoja vadovė.

Naujovės naujovėmis, tačiau K. Lučinskaitė puoselėja ir tai, kas iki jos „Ringuvai“ gerai sekėsi – lietuvių liaudies dainas. Jų Kužiuose muzikuojančio kolektyvo moterys devynias galybes moka, tad perskaičiusios, kad „Vilties paukštės“ konkurse reikės atlikti vieną lietuvių liaudies dainą, jokio vargo neturėjo. Moterys rengiasi ir kitąmet vyksiančios respublikinės Dainų šventės atrankai.

Savo pasirodymą Alytaus miesto neįgaliųjų draugijos ansamblis „Dzūkijos atgaiva“ pavadino „Pabūkim kartu, lai daina mus sukvies dar ne kartą“. Šiuose žodžiuose – ir paties ansamblio gyvavimo nuotrupos. Prieš 14 metų susibūręs kolektyvas, sėkmingai pasirodęs įvairiuose renginiuose, konkursuose, ne kartą užėmęs prizines vietas, buvo sustabdęs savo veiklą. Tačiau šis stabtelėjimas ilgai netruko. Iš Alytaus išvykusią reiklią vadovę Birutę Serbentienę 2015-aisiais pakeitus Kęstučiui Baranauskui, prie kolektyvo prisijungus naujoms dainininkėms, atnaujinus ansamblio pavadinimą („Dzūkija“ tapo „Dzūkijos atgaiva“) alytiškių pasirodymai vėl ėmė džiuginti geros muzikos gerbėjus. Raseiniuose vykusiame „Vilties paukštės“ festivalio atrankiniame ture „Dzūkijos atgaiva“ sužavėjo visus. Prie dainų tekstų netgi aprangą priderinantis kolektyvas geba akimirksniu scenoje pakeisti savo įvaizdį. Pasak jo dainininkių, dzūkams daina – prigimtinis charakterio bruožas: „Liks be duonos, be mėsos, bet vis tiek dainas dainuos.“

LND pirmininkė J.Ivančenko  sveikina nugalėtojus.

Publiką sužavėjo ir jauni kolektyvai

„Taip gera po tėviškės beržais“ – šitaip savo koncertinę prog­ramą pavadino Pakruojo rajono neįgaliųjų draugijos ansamblio „Vakarė“ moterys. Gera buvo ne tik klausytis, bet ir žiūrėti į tautiniais drabužiais vilkinčias atlikėjas. Ansamblio dainininkės prieš 5-erius metus sako susibūrusios iš idėjos: „Gana dejuoti ir aimanuoti – gal geriau kartu dainuoti!“ Šiam jų kredo pakluso ir koncerto žiūrovai. „Vakarės“ atliekamai B. Gorbulskio ir V. Bložės dainai „Nemuno kloniai“ pritarė visa salė: iš pradžių priedainį kartu tik niūniavo, o netrukus – jau laisvai liejosi žodžiai: „Nemuno kloniai, / kloniai žali. / Platūs krantai smėlėti. / Upe svajonių, / upe gili – / plaukti, atrast, mylėti!“ Darniai dainuojančioms moterims fortepijonu, smuiku pritarė vadovas Methardas Zubas.

Dar tik 4-erius metus kartu dainuojantys Telšių neįgaliųjų ir neįgalių pensininkų draugijos ansamblio „Unoravi“ dainininkai stengiasi pateisinti kolektyvo vardą. Trumpai ir aiškiai pavadinęs savo programą – „Gera būti drauge“, kapeliniam muzikavimui neabejingas kolektyvas gera nuotaika žiūrovus užkrečia koncertuodamas ne tik įvairiuose šalies miestuose ar kaimyninėje Lat­vijoje. Šiemet „Unoravi“ lietuvių dainų skambesiu stebino ir Šveicarijos Šofhauseno regiono muzikos gerbėjus. Publikos dėmesį visada prikausto emocingai akordeonu grojantis ansamblio vadovas Irmantas Lukošius. Žiūrovus išjudinusiu trankiu „Telšių šokiu“ jie nuotaikingai baigė ir „Vilties paukštės“ koncertą.

„Vilties paukštės“ svečiai O.Kolobovaitė ir E. Bavikinas.

„Vilties paukštei“ linkėta naujų ieškojimų

Skambiausius, įtaigiausius „Vilties paukštės“ balsus vertino profesionali komisija: Lietuvos kamerinio orkestro muzikantas, smuikininkas Žilvinas Malikėnas, Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė ir Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė, chorvedė, ilgametė meno kolektyvų vadovė Zita Kviklienė. Jiems teko nelengva užduotis – iš geriausių neįgaliųjų meno mėgėjų kolektyvų išrinkti tris „Vilties paukštės-2017“ nugalėtojus.

„Vilties paukštės“ laureatu tapo Kauno miesto neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Atgaiva“. Antroji vieta skirta Varėnos rajono neįgaliųjų draugijos folkloro kolektyvui „Atgaiva“, o prizinę trečiąją vietą pelnė Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos ansamb­lis „Ringuva“.

Žiuri pirmininkas Ž. Malikėnas „Vilties paukštę“ pavadino išskirtine švente: atlikėjų akys žibėjo, jie trykšte tryško noru dainuoti. Ir nebuvo matyti jokios negalios. Daugybės festivalių rengėja V. Vitaitė dėkojo Lietuvos neįgaliųjų draugijai, skatinančiai mylėti dainą, atveriančiai vartus į muzikos pasaulį, palydinčiai į įdomesnį gyvenimą. Vertinimo komisijos narė pasidžiaugė labai gražia ir skoninga visų kolektyvų scenine išvaizda. Pasak jos, šie ansambliai gali papuošti ir bet kurią didelę šventę.

Z. Kviklienė taip pat dėkojo už padovanotą nuostabią šventę. Ji neslėpė, kad važiuodama į „Vilties paukštės“ uždarymą, tikėjosi pamatyti šiek tiek daugiau, negu paprastai. Gal jaudulys prieš atsakingą pasirodymą, gal baimė, kad kitoks nei įprastai pasirodymas gali ne visai pavykti, tapo slenksčiais, kurių peržengti nedrįso nė vienas kolektyvas. Z. Kviklienė ragino drąsiau ieškoti naujovių, eksperimentuoti: gal pabandyti dainą jungti su judesiu, scenoje iš savo programos daryti mažą spektaklį.

Kaip tokia kūrybinė idėja gali atrodyti scenoje, parodė muzikos profesionalai O. Kolobovaitė ir E. Bavikinas. Jų atliktoje programoje „4 istorijos pagal A. Bocelli ir S. Brightman“ buvo visko: didžiuliame ekrane vienas kitą keitė įvairūs vaizdai, o dinamišką atlikėjų dainavimą dar labiau paįvairino baleto šokėjai J. Vitkutė ir G. Visockis. „Vilties paukštės“ dalyviai turėjo unikalią galimybę pasimėgauti įtaigiu muzikos spektakliu. Tai ir buvo pats didžiausias apdovanojimas už kantrų darbą repeticijose, už puikų pasirodymą scenoje.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt