11
Pirm, Gruo
7 Nauji straipsniai

„Aš ir Tu – tai Mes“ – bendrystėje mūsų jėga

Akcijos „Aš ir Tu – tai Mes“ dalyviai sostinėje pabendravo su Europos Parlamento nare Vilija Blinkevičiūte.

Tolerancijos link
Nustatymai

Gruodžio 3-iąją, Tarptautinę neįgaliųjų dieną, net 20-ies šalies miestų ir miestelių bendruomenes suvienijo išskirtinė akcija „Aš ir Tu – tai Mes“. Neįgalieji bei juos palaikantys žmonės sustojo į socialinę atsakomybę simbolizuojančią „gyvąją skulptūrą“. Susikibę rankomis jie suformavo neįgaliojo vežimėlio ir šalia jo stovinčio žmogaus – bendrystės ir vieni kitų palaikymo ženklą. 

20-ies šalies miestų ir miestelių bendruomenes suvienijo akcija „Aš ir Tu – tai Mes“.

Bendrystės idėjai nėra ribų

Socialinė akcija „Aš ir Tu – tai Mes“ surengta jau antrą kartą. Jos organizatoriai VšĮ „Baltijos ugdymo centras“ bei Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ kvietė visuomenę jungtis ir drauge pasakyti, kad „Aš“ – neįgalieji ir jų artimieji, „Tu“ – asmenys, neturintys negalios arba artimo sąlyčio su ja, o „Mes“ – lygiateisiai bendros visuomenės piliečiai, galintys ir turintys teisę nesijausti kitokiais. Juk bendrystė suteikia abipusio džiaugsmo ir didžiulį troškimą tobulėti.

Šiemet į šį kvietimą įsiklausė, jį išgirdo dar daugiau žmonių. Pernai akcijoje dalyvavo 17 šalies savivaldybių, šiemet ši iniciatyva pasklido po 20 bendruomenių. Skambant „Omertos“ grupės atlikėjo Juliaus Podlipajevo neįgaliųjų himnu tampančiai dainai „Tu gali“ žmonės tiesė vieni kitiems rankas, šypsojosi, kalbėjosi. Daugeliui, ko gero, tai buvo pirmasis pašnekesys su negalią turinčiu žmogumi, apskritai pirmoji pažintis su negalia. Akcijos organizatoriai kvietė prisijungti kuo daugiau ir kuo įvairesnių žmonių – nuo darželinukų, moksleivių iki savivaldybių tarnautojų, šaulių, kitų organizacijų narių, senjorų. Šios akcijos koordinatorė VšĮ „Baltijos ugdymo centras“ atstovė Žydrė Gedrimaitė džiaugiasi, kad bendrystės idėją palaikė ir mažos bendruomenės – Rusnė, Vilkija, Kalvarija, o akcijos organizatoriais tapo ne tik neįgaliųjų organizacijos, bet ir savivaldybės, socialinės pagalbos centrai, netgi bažnyčios. Beje, šiemet lietuvių patirtį perėmė ir Latvija. Šiaulių universiteto partneriai, pasinaudoję kolegų patirtimi, gyvąją skulptūrą sukūrė ir savo šalyje.

Renginio dalyviai prie „Baltijos ugdymo centro“ veiklos galėjo prisidėti įsigydami kompaktinę plokštelę „Lietuvių liaudies pasakos“.

Negalios pažinimo pamokos – nuo mažens

Kalvarijos gimnazijos teritorijoje pirmą kartą surengtoje akcijoje „Aš ir Tu – tai Mes“ kartu su Neįgaliųjų draugijos nariais dalyvavusi pirmininkė Daiva Rentelytė pasidžiaugė, kad šiai gražiai bendrystės idėjai abejinga neliko ir jų savivaldybė. Ji ir prisiėmė šio renginio organizavimo atsakomybę. Į gimnazijos dailės mokytojo, dailininko Vytauto Kalinausko nupieštą neįgaliojo vežimėlio ir šalia stovinčio žmogaus ženklą susikibę rankomis stojo ir savivaldybės meras Vincas Plikaitis, jo pavaduotojas Kęstutis Bagdanavičius, savivaldybės administracijos darbuotojai, su neįgaliaisiais dirbančių ir švietimo įstaigų darbuotojai bei gyventojai.

Pasak D. Rentelytės, ypač smagu, kad akcijoje dalyvavo ir gimnazistai. Kai mokomasi negalią pažinti nuo mažens, bendrystė su šiek tiek kitokiais žmonėmis tampa visiškai natūraliu dalyku. Taip pat mano ir į Vilniuje, Katedros aikštėje, surengtą akciją regėjimo negalią turinčių pusbrolio ir pusseserės palaikyti atėjusi Akvilė Marija Paškauskaitė. Mergina sakė puikiai suprantanti neįgalius žmones, nes ketverius metus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje mokėsi su Dauno sindromą turėjusia su klasės drauge Aiste. Pasak Akvilės, jų klasė, ko gero, buvo išskirtinė – visi vaikai Aistę priėmė draugiškai, jai visada padėdavo, niekas nesityčiojo. Aistė turėjo jai pagelbstinčią mokytojos padėjėją, buvo geriausia klasės mokinė.

Popietę praskaidrino ir jautrios ansamblio „Riedanti saulė“ dainos.

„Visas šis darbas ne veltui“

Į Katedros aikštėje vykusią negalios pažinimo, bendrystės pamoką akcijos organizatoriai pakvietė ir būrį iš Sankt Peterburgo į Lietuvoje vykusį Baltijos šalių jaunųjų futbolininkų turnyrą atvykusių moksleivių. Po Vilnių besižvalgantys berniukai labai entuziastingai dalyvavo kuriant „gyvąją skulptūrą“. Jaunųjų sportininkų treneris Konstantinas Jakovlevas pasakojo, kad pastaraisiais metais mieste prie Nevos gyvenantys neįgalieji taip pat junta teigiamų poslinkių: pritaikomos viešosios erdvės, įrengiami pandusai, keltuvai, vis daugiau negalią turinčių žmonių priimama į darbą, jiems taikomos mokesčių lengvatos. Apie panašias akcijas Sankt Peterburge svečiui neteko girdėti, bet sakė grįžęs iš Vilniaus būtinai pasidalins tokia įdomia patirtimi.

Pasak Ž. Gedrimaitės, kai vaikai nuo mažens auga tolerantiškoje aplinkoje, nuolat bendrauja su negalią turinčiais žmonėmis, ir vėliau jų neišskiria, nesityčioja. Moteris tai mato stebėdama savo 10-us metus einančio sūnaus Kosto elgesį. Ji prisiminė, kaip vasarą jaunimo stovykloje užklupus liūčiai, niekieno neragintas jos sūnus paėmė už rankų dvi nereges mergaites ir parvedė jas iš paplūdimio. „Dėl mūsų vaikų reikia daryti tokias akcijas, kad jie augtų sveikoje, normalioje visuomenėje, – sako Ž. Gedrimaitė. – Kai matau, kaip sūnus kalbasi su klasės draugais, kaip formuojasi jo požiūris, suprantu – visas šis darbas ne veltui.“

Bendrystei paskatino Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčios kunigas Mykolas Sotničenka.

Akcija peraugo į nuoširdų bendravimą

Joniškyje, Molėtuose, Anykščiuose, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose bei kituose šalies miestuose ir miesteliuose vykusi akcija šiemet pritraukė kur kas daugiau žmonių nei pernai. Šeduvos miesto neįgaliųjų draugijos narė Irmina Beneševičiūtė džiaugėsi, kad gerokai pagausėjusį tolerantiškų ir geranoriškų žmonių susibūrimą padėjo organizuoti miesto seniūnas Justinas Pranys. Pernai Irmina pabuvojo ne tik Šeduvoje, bet ir Vilniuje vykusioje akcijoje, pasisėmė patirties, kuria sėkmingai pasinaudojo šiemet gimtajame mieste kuriant „gyvąją skulptūrą“.

Mažeikiuose, Kaune, Kaišiadoryse, Vilkijoje ir daugelyje kitų vietų bendrystės šventė šia akcija nesibaigė. Žmonės vaišinosi karšta arbata ir koše, bendravo tarpusavyje, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose. Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aurelija Petronienė pasakojo, kad net 50 draugijos narių buvo pakviesti į J. Miltinio teatre vykusį spektaklį.

Vilniuje į Katedros aikštę susirinkę žmonės taip pat nesiskirstė į namus – „Algojimo“ fondo savanoriai visus pakvietė į „Menų spaustuvę“, kur jų laukė jauki advento vainikų pynimo popietė. Fondo vadovė Aušra Stančikienė pasakojo, kad advento vainikus neįgalius vaikus auginančios šeimos pynė jau ketvirtą kartą. Šiemet šis renginys gerokai išsiplėtė – į jį buvo pakviesti ir akcijos „Aš ir Tu – tai Mes“ dalyviai, ir artimoje aplinkoje neįgaliųjų neturintys žmonės. Bendra veik­la, neformalus bendravimas su negalią iš arti pažįstančiais žmonėmis suartina, išmoko suprasti, nebijoti, keistis.

„Menų spaustuvėje“ buvę žmonės tądien dar kartą visi susikibo rankomis. Šįsyk tokiai bendrystei paskatino Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčios kunigas Mykolas Sotničenka. Jis sutelkė visus bendrai maldai, pašventino vainikus ir jų kūrėjus. Popietę praskaidrino ir jautrios ansamblio „Riedanti saulė“ dueto – Skaistės Gorobecaitės ir Daumilo Ardicko dainos.

Aldona DELTUVAITĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt