10
Pirm, Gruo
11 Nauji straipsniai

Ateities iššūkis – glaudesnis savivaldybių ir NVO bendradarbiavimas

Į konferenciją atvažiavo neįgaliųjų organizacijų vadovai iš visos Lietuvos.

Tolerancijos link
Nustatymai

Vyriausybė įsipareigojo, kad didelė dalis savivaldybėse teikiamų viešųjų paslaugų turi būti perduota nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), bendruomenėms. Ar neįgaliųjų organizacijos tam pasiruošusios? Koks savivaldybių požiūris į šiuos pokyčius? Apie tai kalbėta Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) surengtoje konferencijoje apie NVO ir savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmų skatinimą. 

Į konferenciją susirinko LND asocijuotų narių vadovai iš įvairių Lietuvos miestų. Pasak LND pirmininkės Jelenos Ivančenko, NVO bendradarbiavimo su savivaldybėmis tema labai aktuali. Vis dažniau išgirstame kalbant, kad neįgaliųjų organizacijos turi būti lygiaverčiai partneriai tiek dalyvaujant projektuose, tiek teikiant socialines paslaugas. Deja, ne visada tai vyksta sklandžiai.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėjos Dalios Masaitienės, Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinės pažangos programoje numatyta, kad iki 2020 m. 15 proc. visų savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų turėtų būti perduota NVO, bendruomenėms arba privatiems teikėjams. D. Masaitienės teigimu, 2016 metais Lietuvoje buvo šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. savivaldybių biudžetinių įstaigų. 119-os funkcija buvo teikti viešojo administravimo paslaugas. Visos kitos įstaigos teikė viešąsias paslaugas ar rūpinosi ūkine veikla. Susitikimuose su savivaldybėmis keliamas klausimas, ar NVO yra pasirengusios teikti kokybiškas paslaugas, užtikrinti jų nepertraukiamumą.

Neįgaliųjų organizacijų teigimu, savivaldybės NVO kol kas nelaiko patikimais partneriais, retai joms patiki rūpintis socialinėmis paslaugomis – jas daugiausiai teikia savivaldybių viešosios įstaigos. Na, o neįgaliųjų organizacijos gyvena tik iš projektų, dirba už minimalius atlyginimus.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro valdybos pirmininkas Ričardas Diržys pabrėžia, kad svarbiausias NVO ir savivaldybių bendradarbiavimo būdas – įvairios NVO tarybos. Neįgaliųjų organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti jų darbe, sekti, kokie nutarimai priima­mi savivaldybėse. Deja, dažnai pastebima, kad nei NVO, nei pačios savivaldybės nežino, kokia tų taryba funkcija, neišnaudoja jų suteikiamų galimybių.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ plėtros vadovas Vaidotas Ilgius sako, kad labai dažnai bendradarbiavimas tiek su savivaldybe, tiek su verslininkais prasideda nuo paprastų dalykų: nuo kalbėjimosi, pasakojimo apie savo veiklas. Svarbiausia – pats turi tikėti tuo, ką darai ir įdėti daug energijos į tai. Vienas iš sėkmingos nevyriausybinės organizacijos veiklos pavyzdžių – „Maisto bankas“. Turbūt nėra nė vieno, nežinančio šio fondo veiklos. Šiemet jame maisto produktų išdalyta už 11,5 mln. eurų.

UAB „Sėkmės sprendimai“ direktorius Vismantas Satkauskas paragino neįgaliųjų organizacijas drąsiai naudotis įvairių fondų parama. Jo teigimu, socialinei sričiai parama niekada nenutrūks, tačiau neįgaliųjų organizacijos galėtų dalyvauti ir švietimo, kultūros veiklas, netgi mokslinius tyrimus remiančiuose projektuose.

Šeduvos neįgaliųjų draugijai atstovavusios Irminos Beneševičiūtės teigimu, modernėjančioje visuomenėje vis didesnę reikšmę įgyja neįgaliųjų organizacijos. Jų nauda akivaizdi, tačiau NVO aktyvaus dalyvavimo svarba vis dar nėra tinkamai įvertinama, jos nėra pakankamai įtraukiamos į sprendimų priėmimą. Ateity tokia padėtis turi keistis.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt