23
Š, Birž
10 Nauji straipsniai

Aukščiausi apdovanojimai – su neįgaliaisiais dirbantiems žmonėms

Snieguolei Dikčiūtei – Vyriausybės kultūros ir meno premija. Kęstučio Urbono nuotr.

Tolerancijos link
Nustatymai

Vasario 16-osios proga didžiulis būrys žmonių, prisidedančių prie geresnės valstybės kūrimo, sulaukė garbingo įvertinimo. Tarp apdovanotųjų – ir žmonės, dirbantys su neįgaliaisiais. 

Kūriniai – novatoriški ir netikėti

Vasario 14-ąją Kaune vykusiame iškilmingame posėdyje buvo įvardinti 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatų. Ši premija nuo 1997 metų skiriama už reikšmingus darbus Lietuvos kultūrai ir menui. Viena iš laureatų – žinoma kompozitorė ir kultūros veikėja Snieguolė Petrulienė (Dikčiūtė). Ją kultūros ir meno premija apdovanoti pasiūlė Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.

Kompozitorė su neįgaliaisiais dirba nuo 2004 metų. Ji sako norėjusi negalią turinčius žmones įgalinti, padėti jiems tapti meno kūrėjais. Bendradarbiaudama su kitais meno profesionalais kompozitorė sukūrė 17 interakcijų bei performansų, kurie, be kita ko, buvo gera galimybė iškelti aštriausias neįgaliųjų problemas, perteikti jas meno forma. Įvairiomis socialinėmis-kultūrinėmis akcijomis, kurios buvo rengiamos atvirose erdvėse skirtinguose Lietuvos miestuose, taip pat norėta keisti visuomenės požiūrį į negalią.

S. Dikčiūtės iniciatyva gimė ir iki šiol gyvuoja tarptautinis neįgaliųjų teatrų festivalis „Begasas“. Jame neįgalieji pasirodo kartu su profesionalais. Festivalyje sudaromos sąlygos neįgaliems žmonėms atskleisti savo sugebėjimus, mąstymo būdą, kūrybines galias.

S. Dikčiūtė kartu su negalią turinčiais žmonėmis pastatė misterijas „Pašvęstojo gimimas“, „Prabudimai“, pirmąją Lietuvoje interOperą „Meilė be mirties smėlynuose“ ir kt. Šių žanrų ypatumai – jų tarpdiscipliniškumas, multikultūriškumas ir įtaigumas, kuris kuriamas pasitelkiant profesionalius menininkus ir žmones, turinčius kitokį kūną.

Taip pat S. Dikčiūtė įgyvendino projektą „Jaunieji kino kūrėjai“, kuriuo siekė trumpo met­ražo filmų kūrybinio proceso metu užmegzti dialogą tarp jaunų žmonių su negalia ir be jos.

Kompozitorė džiaugiasi, kad pavyko ir kitas analogų neturintis projektas – „Skambantys kūnai“. Jo metu 6 kompozitoriai, bendradarbiaudami su medicinos srities atstovais bei kitų meno sričių kūrėjais, audiovizualiniuose kūriniuose perteikė žmogaus kūne vykstančius procesus. Šių kūrinių pagrindu bus sukurtos gydymo įstaigoms pritaikytos instaliacijos, vyks edukaciniai užsiėmimai su moksleiviais. S. Dikčiūtės kūrinys „Homonautika“, skirtas kameriniam orkestrui ir elektriniam smuikui, įgarsina žmogaus arterijų ir venų skambesį.

S. Dikčiūtės kuriamuose performansuose dalyvauja negalią turintys žmonės.
S. Dikčiūtės asmeninio albumo nuotr.

Modernus menas skverbiasi į socialinę sritį

Eidama dirbti su neįgaliaisiais S. Dikčiūtė sako siekusi atvesti meną į socialinę sritį ir tuo pačiu menui suteikti socialinį atspalvį, papildyti jį gyvenimo realijomis. „2005, 2006 metais, kai nuėjau dirbti su neįgaliaisiais, menininkai manęs nepalaikė. Visi sakė: „Ką tu darai, tu gi talentinga“, esą švaistau kūrybinę energiją“, – prisimena S. Dikčiūtė. Jos teigimu, dirbti su neįgaliaisiais jai sakė širdis. Tai nebuvo nei dirbtinumas, nei gailestis.

„Mums, profesionaliems menininkams, kūryba kartu su neįgaliaisiais daro didžiulę įtaką – kaip asmenybėms. Dalyvaujant tokiuose projektuose nepakanka, kad būtum profesionalus muzikas, profesionalus aktorius, profesionalus rašytojas, kad gerai grotum ar vaidintum, eiliuotum ar šoktum. Čia visiems mums, menininkams ir neįgaliesiems, tenka patirti nemažą bendravimo, psichologinių įspūdžių krūvį. Manęs tai nė kiek negąsdina – kaip ir kitų profesionalų, kurie patiki naujomis, moderniomis idėjomis. Elitinis menas, kūryba dėl kūrybos, nesveika konkurencija, egocentrizmas, meilė vien tik sau... Visa tai stipriai nuvilia. Todėl panašiuose projektuose menininkai tartum ištirpsta bendrame kūrybos virsme – ir tai man atrodo prasminga. Argi nesame greta: sveiki ir neįgalieji, gražūs ir šiek tiek kitokios išvaizdos, matantys pasaulį ir jo nematantys, girdintys ir negirdintys? Argi ne toks yra pasaulio modelis?“ – apie savo darbo prasmę svarsto S. Dikčiūtė.

Jos teigimu, modernus menas į socialinę sritį atėjo labai sunkiai. Dabar daug menininkų daro įvairias tarpdisciplinines akcijas ir sulaukia supratimo bei įvertinimo. Nestandartiniai socialiniai S. Dikčiūtės projektai ne kartą sulaukė pripažinimo ir užsienyje. Kompozitorė neslepia, kad jos veikla taip pat nemenkai prisidėjo prie požiūrio į modernų meną kaitos.

Kultūros ministerija sulaukė apie pusšimčio pretendentų į Vyriausybės kultūros ir meno premijas. Jos skirtos 12 meno ir kultūros dalyvių. S. Dikčiūtė sako kad konkurentai buvo gana rimti, daug nuveikę kultūros, muzikos profesionalai. Kompozitorės manymu, jai sėkmę lėmė būtent netradicinis požiūris į meną, inovatyvumas ir drąsus tarpdiscipliniškumas.

S. Dikčiūtė džiaugiasi kartu su Audrone Brazauskaite parengta knyga „Modernaus meno socialinė reikšmė: meniniai – socialiniai performansai“. „Šią knygą naudoju dėstydama, dirbdama su studentais. Tikiuosi, kad ji paskatins tokios veiklos tęstinumą tarp jaunimo“, – sako kompozitorė.

S. Dikčiūtė studijavo dabartinės Vilniaus konservatorijos kompozicijos skyriuje, vėliau – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tarptautiniuose kompozitorių kursuose Paryžiuje, Lenkijoje studijavo kompiuterinę ir Rytų šalių muziką. Jos kūriniai skambėjo įvairiuose Lietuvoje rengiamuose naujosios muzikos festivaliuose: „Gaida“, „Jauna muzika“ ir kituose.


Tarp apdovanotųjų – medikai ir neįgaliųjų organizacijų vadovai

Vasario 15 dieną Lietuvos prezidentė pagerbė ir apdovanojo savo šaliai nusipelniusius žmones: visuomenės veikėjus, mokslininkus, menininkus, žurnalistus ir kitus.

Tarp apdovanotųjų – ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys ekspertas, aktyvus neįgaliųjų teisių gynėjas Jonas Ruškus. „Esu be galo laimingas ir didžiuojuosi Lietuvos Respublikos Prezidentės apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi! Juolab tokios nuostabios, Lietuvos valstybės 100-mečio, šventės proga! Nemaniau, kad tai, ką darau, yra kažkas ypatinga, bet visada tai dariau su didele meile ir pagarba žmonėms ir Lietuvai“, – sakė J. Ruškus.

Prezidentė apdovanojimą įteikė fitoterapeutui Juozui Ruoliai, kuris padeda onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. 
Roberto Dačkaus nuotr.

Neliko nepastebėti ir medikai. Kai kurie iš jų – itin daug prisidėję prie sunkiomis ligomis sergančių, negalias patyrusių žmonių geresnio gyvenimo. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi pasipuošė LSMU Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas profesorius daktaras Rimantas Benetis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi – Kauno klinikų Galvos smegenų chirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas Giedrimantas Bernotas, Nefrologijos klinikos įkūrėjas, transplantacijos pradininkas Kaune Vytautas Kuzminskis, onkologinius ligonius konsultuojantis fitoterapeutas Juozas Ruolia ir kiti.

Vasario 14 dieną paaiškėjo ir konkurso „Metų kaunietė“ finalistės. Tarp jų – ir Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Jolanta Metlovaitė-Beresnevičienė. Su sunkia negalia gyvenanti moteris džiaugiasi gyvenimu, buria ir įkvepia kitus neįgaliuosius. „Metų kaunietė“ bus paskelbta kovo 8 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vyksiančiame šventiniame renginyje.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt