20
P, Lie
9 Nauji straipsniai

Nacionaliniai apdovanojimai keičia žmogaus teisių sampratą

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų laureatai su lygių galimybių kontroliere A. Skardžiuviene (viduryje).

Tolerancijos link
Nustatymai

Valdovų rūmuose, Didžiojoje renesansinėje menėje, labiausiai žmogaus teisių srityje nusipelniusiems asmenims, organizacijoms ir iniciatyvų autoriams įteikti lietuviški „Oskarai“. Taip jau penktą kartą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu surengtuose apdovanojimuose pagerbti žmonės, savo darbais stiprinantys demokratišką mūsų valstybės pamatą. 

Susitelkę galime įveikti visas kliūtis

Gražia tradicija tapę nacionaliniai žmogaus teisių puoselėtojų apdovanojimai – įkvepiantis paskatinimas kurti atvirą, laisvą ir demokratišką valstybę. Pasak iškilmingą lietuviškų „Oskarų“ įteikimo ceremoniją pradėjusios lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, visi nominuoti žmonės yra Lietuvos pasididžiavimas.

Labiausiai žmogaus teisių srityje pasižymėję žmonės, iniciatyvos, projektai buvo pristatyti aštuoniose – Metų proveržio, Lyčių lygybės, Įveiktos kliūties, Vaivorykštės, Atviros visuomenės, „Geriausias amžius – mano amžius“, Tautų dialogo, Religijų ir įsitikinimų įvairovės – kategorijose. Tarp nominantų – ir penki neįgaliųjų teises ginantys, jų interesams atstovaujantys žmonės bei iniciatyvos.

Įveiktos kliūties apdovanojimui, kuris skiriamas asmenims, įveikusiems fizinę, socialinę, požiūrio ir/arba kitokią kliūtį, užtikrinant žmonių su negalia orų gyvenimą bei dalyvavimą visuomenėje, pristatytos trys iniciatyvos. Aldonos Juozaitytės-Pievos kartu su Lietuvos aklųjų ir silp­naregių sąjunga įgyvendintas motociklininkų ir neregių žygio per Lietuvą „Mane veža 2017“ projektas neįgaliesiems suteikė unikalią galimybę – sėsti ant motociklo ir pajusti skriejimo juo laisvę. Tarp 80 ekipažų, kuriuos sudarė profesionalus motociklininkas ir aklasis, narių užsimezgusi draugystė tęsiasi. Projekto organizatoriai neabejoja – šią akciją pakartos ir šiemet.

Neįgaliems, sergantiems vaikams kliūtis įveikti padeda ir gyvenimo džiaugsmu jų kasdienybę pripildo į „Raudonų nosių“ judėjimą susibūrę profesionalūs menininkai – gydytojai-klounai. Pernai su muzikiniu spektakliu „Keliaujantis klounų orkestras“ jie aplankė daugiau kaip 400 mažųjų 12-oje specialiųjų mokyklų. Tokie susitikimai padeda vaikams atsipalaiduoti, lavina jų vaizduotę, stiprina pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais.

Įveiktos kliūties apdovanojimas už iniciatyvą atvirai ir drąsiai diskutuoti apie skaudžiausias neįgalių žmonių problemas įteiktas Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorei Henrikai Varnienei. Neįgalią dukrą, kuri ir paskatino įsitraukti į neįgaliųjų judėjimą, auginanti moteris kasdien susiduria su vis naujais iššūkiais, ribojančiais šių žmonių savarankiškumą, pasirinkimo laisvę, trukdančiais kurti ateities planus.

Daugiau kaip 10-metį šioje srityje dirbanti Henrika neslepia – prireikė laiko, kol išmoko atvirai viešinti neįgaliųjų prob­lemas, nuosekliai ir kantriai siekti rezultatų. Pasak jos, supratęs, kad ministerijoms, kitoms žinyboms rašomi raštai dažniausiai nugula jų stalčiuose, Lietuvos neįgaliųjų forumas ėmėsi kitos taktikos – pradėjo rengti spaudos konferencijas, susitikimus su už vienos ar kitos problemos sprendimą atsakingomis institucijomis, domėtis, kaip jos įgyvendina duotus pažadus. Ir šią savaitę surengtas pakartotinis susitikimas su Valstybinės ligonių kasos atstovais, nes, pasak H. Varnienės, per kelis mėnesius, prabėgusius po ankstesnio susitikimo, kuriame buvo kalbėta apie neįgaliesiems skirtos ortopedinės avalynės kokybę, niekas taip ir nepasikeitė. Ne kartą grįžta ir prie neįgaliųjų į(si)darbinimo reikalų. Šioje srityje ledai pradeda judėti. Ar tas ledonešis bus toks stiprus, kokio laukiame, priklausys ir nuo negalią turinčių bei jų problemas suprantančių žmonių susitelkimo.

Į apdovanojimų šventę atvyko grupė projekto „Draugystė veža“ dalyvių.

Proveržis gali prasidėti nuo bet kurio iš mūsų

Metų proveržio apdovanojimas, skiriamas už plačiai nuskambėjusį bei prie įvairovės ir lygybės skatinimo visuomenėje prisidėjusį poelgį, darbą, iniciatyvą arba kūrinį, šiemet įteiktas aktorei Erikai Račkytei. Ji buvo viena pirmųjų, prabilusių apie patirtą seksualinį priekabiavimą. Aktorės drąsa – lyg nuo kalno paridenta sniego gniūžtė pavirto į didžiulį kamuolį – #MeToo judėjimą.

„Kiekviena maža iniciatyva gali tapti didelio proveržio pradžia“, – tikina ir šiai nominacijai pristatytos iniciatyvos „Draugystė veža“ autorė Žydrė Gedrimaitė. Ir iš tiesų, ar kas galėjo tikėtis, kad prieš trejus metus jos sumanymas visuomenei atskleisti neįgaliųjų ir negalios neturinčių žmonių draugystės istorijas sulauks tokio didžiulio susidomėjimo bei palaikymo. Projektas įrodė, kad fiziniai skirtumai draugystei, bendram darbui ir gyvenimui vienoje bendruomenėje įtakos neturi. Ž. Gedrimaitė neslepia – šiame projekte užsimezgusios draugystės daugeliui jų dalyvių tapo ne tik svarbiausiu metų, bet ir viso gyvenimo proveržiu. Jie gali ilgai vardyti pirmą kartą gyvenime atliktus „žygdarbius“, kuriems įkvėpė projektas „Draugystė veža“: pirmas išvykimas be artimo žmogaus, pirmas panėrimas po vandeniu, pirma stintų žvejyba, pirmas šakočio kepimas ir jo ragavimas... Ir nepamirštama bend­rystės pajauta.

Peržengti nusistovėjusius standartus, sugriauti negalią gaubiančius mitus nepabijojo ir pojūčių misterijos „Muzikos kalba tamsoje“ autoriai. Menininkų ir neregių gyvo garso koncertas, kurį publika patiria visais pojūčiais, išskyrus regą – unikalus dviejų skirtingų pasaulių susiliejimas. Jo metu išsitrina visos ribos, sugriūva visi stereotipai, prasiplečia pasaulio suvokimas.

Nominacijos „Įveiktos kliūties“ laureatė Henrika Varnienė.

Visuomenės požiūrio kaitai tinkami visi būdai

Požiūrio virsmas – vienas svarbiausių šių apdovanojimų laimėjimų. Jo siekis atsispindėjo visų nominantų darbuose.

Lyčių lygybės apdovanojimą atsiėmusio Specializuotos pagalbos centrų (šalyje veikia 17 jų) tinklo atstovė panevėžietė Irma Zabulionytė sako, kad tai įrodymas, jog pagalba, kurią šių centrų atstovai teikia nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje, yra labai svarbi ir reikalinga. „Džiaugiamės, kad mažėja visuomenės tolerancija smurtui, kad vis drąsiau kalbame apie problemas ir ieškome būdų jas spręsti“, – sako I. Zabulionytė. Vien į Panevėžyje veikiantį centrą per praėjusius metus kreiptasi apie 1,5 tūkst. kartų. „Vis dėlto dar pasitaiko atvejų, kai besikreipiantieji skundžiasi patyrę artimųjų, aplinkinių spaudimą, esą jie be reikalo apie smurtą šeimoje pranešė policijai, sugadino smurtautojui gyvenimą ir dėl to jiems turėtų būti gėda. Bet gėda turėtų būti smurtautojui – tai jis padarė nusikaltimą, o ne žmogui, kuris apie tai pranešė, – įsitikinusi Irma. – Gal šis apdovanojimas padės pasiekti dar daugiau žmonių, kuriems reikalinga ši pagalba, greičiau keis žmonių požiūrį.“

Apdovanojimą Geriausias amžius – mano amžius atsiėmusi Gita Mickevičiūtė taip pat siekia keisti visuomenės požiūrį. Šįsyk – į vienišus, senyvus, riboto judėjimo galimybes turinčius žmones. Vienatvė, bendravimo stoka – pagrindiniai jų gyvenimą temdantys rūpesčiai. Tačiau visai nesunku juos sušvelninti – pakanka įkurti „Senelių darželį“. Įstaigos autobusiukas atveža į jį senelius, namo pargabena. O kol jie „darželyje“– netrūksta nei veiklų, nei pašnekesių. „Kiek­vienas turi teisę gyventi oriai, nepaisant amžiaus“, – atsiimdama lietuvišką „Oskarą“ sakė G. Mickevičiūtė.“

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt