17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Stiprėja ne diskriminacija, o nepakantumas jai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis.

Tolerancijos link
Nustatymai

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (Tarnybą) dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu besikreipiančių asmenų per porą pastarųjų metų gerokai padaugėjo ir jų skaičius nemąžta. Tiek pernai, tiek užpernai diskriminacija dėl negalios pateko į Tarnybos gautų skundų trejetuką. Pirmoje vietoje – galima diskriminacija dėl lyčių lygybės (312 skundų), antroje – dėl amžiaus (98 skundai), trečioje – dėl negalios (83 skundai).
Vis dėlto Tarnybos Teisės skyriaus vedėjo Vyčio Muliuolio nuomone, šie skaičiai byloja ne apie augančią diskriminaciją, o apie nepakantumą bet kokioms jos apraiškoms, didėjantį visuomenės aktyvumą, savo teisių išmanymą ir jų gynimą.

Labiausiai nepatenkinti valstybės ir savivaldybių institucijų veikla

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu pernai atliko 52 tyrimus: 49 – pagal gautus skundus, 3 – lygių galimybių kontrolieriaus iniciatyva. Daugiausia (14) tyrimų atlikta dėl galimų pažeidimų valstybės ir savivaldybių institucijų veikloje.

Pasak V. Muliuolio, labiausiai žmonės piktinosi diskriminacinėmis apraiškomis sveikatos apsaugoje. Dažniausiai – dėl jų teisių pažeidimo aprūpinant medicinos pagalbos priemonėmis, ortopedijos gaminiais ir pan. Teko tirti ir porą daugialypės diskriminacijos atvejų, kai susiliejo diskriminacija ir dėl negalios, ir dėl amžiaus.

Teisės skyriaus vedėjas gerai prisimena atvejį, kai į Tarnybą kreipėsi asmuo, kuriam dėl pensinio amžiaus atsisakyta kompensuoti ortopedinį protezą. Žmogus aktyviai sportavo, dalyvavo varžybose, todėl šiuolaikiškas ortopedinis gaminys jam buvo labai reikalingas. V. Muliuolis sako, kad šis tyrimas buvo sklandus, Sveikatos apsaugos ministerija tinkamai bendradarbiavo ir rekomendacija iš aprūpinimo ortopediniais gaminiais tvarkos pašalinti amžiaus cenzą buvo labai greitai įvykdyta.

Didelio atgarsio sulaukė kitas daugialypės diskriminacijos atvejis, susijęs su medicinos pagalbos priemonių kompensavimu. Į Tarnybą kreipęsis asmuo skundė sauskelnių kompensavimo tvarką, kai neįgaliajam iki 18 metų kompensuojamas vienas sauskelnių skaičius (dvejos sauskelnės per parą), o sulaukus pilnametystės, esant tai pačiai diagnozei, – perpus mažiau (vienos sauskelnės per parą). Toks sprendimas grįstas nuostata, kad pilnametystės sulaukęs žmogus esą gali savarankiškai savimi pasirūpinti, gauti darbinių pajamų ir pan. Kol kas iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautas tarpinis atsakymas, kad šis atvejis įtrauktas į svarstomų pakeitimų paketą.

Pastaruoju metu Tarnyba daug dėmesio skiria atliekamų tyrimų, priimtų rekomendacijų viešinimui. Paskelbus apie šį tyrimą, sulaukta nemažai ir kitų tokia medicinos pagalbos priemonių tvarka nepatenkintų asmenų skambučių, elektroninių laiškų. Tai rodo, kokia opi ši problema ir kiek neįgaliųjų patiria diskriminaciją.


Vartotojų teisių apsauga neįgaliesiems negalioja?

12 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktų tyrimų susiję su diskriminacinėmis apraiškomis vartotojų teisių apsaugos srityje. Beje, Tarnyba šįsyk susidūrė su kuriozišku atveju – gavo skundą, kad judėjimo negalią turintieji negali patekti nei į pačią Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nei laisvai judėti jos viduje, todėl neturi galimybės pateikti skundų dėl šioje srityje patirtų nesusipratimų. Pasak V. Muliuolio, atlikus tyrimą nustatyta, kad skundas iš tikrųjų buvo pagrįstas. Lygių galimybių kontrolierė rekomendavo pritaikyti pastatą ir užtikrinti judėjimo negalią turinčių asmenų teises gauti paslaugas lygiai su kitais.

Palankios neįgaliųjų reakcijos sulaukė ir du tyrimai dėl judėjimo negalią turintiems žmonėms nesudarytų sąlygų pasinaudoti procedūromis sanatorijos baseine. Vienu atveju neįgalusis skundėsi, kad baseinu jam neleista pasinaudoti dėl to, kad atvyko be lydinčio asmens, kitu – sanatorija atsisakė teikti procedūras baseine dėl neaiškių priežasčių. Pirmuoju atveju priimtas sprendimas kreiptis į sanatorijos generalinį direktorių ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, antruoju – dėl minėtų veiksmų įspėti sanatorijos administraciją.

V. Muliuolio teigimu, deja, ne visos lygių galimybių kontrolierės rekomendacijos iš karto įvykdomos. Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai su sprendimais nesutinkantieji kreipiasi į Administracinį teismą. Šiuo metu Tarnyba dalyvauja daugiau kaip 10-yje tokių bylų. Minėtas atvejis, kai sanatorijoje paslaugos neįgaliajam nebuvo suteiktos dėl neaiškių priežasčių, taip pat nagrinėjamas teisme. Neįgalus asmuo nesutinka su sanatorijos aiškinimu, kad joje dirbantis gydytojas turėjo teisę nuspręsti, ar tomis paslaugomis jam galima naudotis, ar ne. Juolab kad gydantis gydytojas buvo davęs leidimą tokioms procedūroms, jos buvo taikomos praktikoje.


Viešas įžeidinėjimas dėl sveikatos būklės – neleistinas

Trečią vietą pagal atliktų tyrimų skaičių užima tyrimai dėl diskriminacijos darbo santykių srityje. Į Tarnybą kreiptasi dėl apribojimų įsidarbinant, skirtingų darbo sąlygų asmenims su negalia sudarymo. V. Muliuolio teigimu, ne vienas šios srities tyrimas neapsiribojo kontrolierės rekomendacija. Administracinį teismą pasiekė atvejis, kai neįgaliu tapęs vyriškis, kuriam buvo nustatytas 35 proc. darbingumas, grįžo į buvusią darbovietę ir pasijuto persekiojamas, viešai įžeidinėjamas dėl sveikatos būk­lės, patyrė diskriminaciją. Nors jis iš karto Personalo skyriui pateikė visus jo pasikeitusią būk­lę patvirtinančius dokumentus ir paprašė pritaikyti darbo sąlygas, darbdavys to nepaisė. Psichologinio spaudimo neatlaikęs neįgalusis parašė prašymą dėl sveikatos būklės atleisti jį iš pareigų ir darbdavys šį prašymą nedelsiant patenkino. Vis dėlto į Tarnybą kreipusis šio asmens teisėms atstovaujančiai neįgaliųjų asociacijai, buvo nustatyta, kad diskriminacija dėl negalios pasireiškė 2 aspektais: neveikimu – nebuvo pritaikytos būtinosios darbo sąlygos ir priekabiavimu – viešu ir įžeidžiu jo sveikatos būklės aptarinėjimu prie kolegų.

V. Muliuolis pateikia ir dar vieną beprecedentį atvejį, kai dėl darbo santykiuose susiklosčiusios diskriminacinės situacijos Tarnybos sprendimu liko nepatenkintos abi pusės – ir galimai diskriminuojamas darbuotojas, ir darbdavys. Pirmasis mano, kad apginti ne visi jo interesai, antrasis apskritai nepripažįsta savo kaltės.


Kontrolierės iniciatyva trys tyrimai

V. Muliuolis sako, kad visuomenės nepakantumą diskriminacijai ugdo ir padidėjęs žiniasklaidos dėmesys šioms jaut­rioms temoms. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija neretai tampa pretekstu vieno ar kito tyrimo imtis net nesulaukus konkretaus asmens skundo. Lygių galimybių kontrolierės inicia­tyva pernai atlikti trys tyrimai dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu.

Kontrolierė atkreipė dėmesį į psichologijos mokymus psichiatrijos ligoninėje. Buvo skelbiama, kad organizuojami kursai, kuriuose bus mokoma bendravimo gebėjimų pasitelkiant psichikos negalią turinčius pacientus. Šių mokymų išskirtinumas – esą jeigu jau išmoksi bendrauti su tokiais žmonėmis, tai bet kokios verslo derybos bus vieni juokai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimas rėmėsi žmones su negalia žeminančia informacija, tačiau šiais mokymais susidomėjo ir daugiau institucijų – psichiatrijos ligoninę kontroliuojanti sostinės savivaldybė, vienas iš Seimo komitetų ir netgi prokuratūra.

Lygių galimybių kontrolierės iniciatyva atliktas ir tyrimas dėl vienos tarptautinių pervežimų bendrovės keleivių vežimo taisyklių, kuriose buvo nuostata, kad judėjimo negalią turintys asmenys gali keliauti tik su lydinčiu asmeniu. Po atlikto tyrimo bendrovė taisykles pakeitė ir visiems suteikė galimybę keliauti savarankiškai.

V. Muliuolis užsimena ir apie švietimo srities tyrimą. Tarnybą pasiekė šeštos klasės etikos pamokoms skirtos papildomos mokymo medžiagos kopija. Tolerancijos temai skirtoje užduotyje vaikai turėjo pasirinkti, ką iš išvardyto sąrašo priimtų į klasę, kurioje yra dvi laisvos vietos: romą, neįgalųjį, vaiką iš nepasiturinčios šeimos, kitatautį, pabėgėlį ir pan. Kitokių pasirinkimų, kad, pavyzdžiui, turi būti visiems užtikrinama galimybė mokytis, nebuvo pasiūlyta. „Mokinys buvo priverstas kažką diskriminuoti, – sako V. Muliuolis. – Nors vadovėlio rengėjai teigė, kad jie taip siekė skatinti vaiką mąstyti apie toleranciją, mes įžvelgėme, kad be papildomo mokytojo paaiškinimo vaikas verčiamas diskriminuoti. Mūsų siūlymu šios užduoties buvo atsisakyta.“


Ne visada būtina rašyti skundą

V. Muliuolis neslepia – pasitaiko atvejų, kai į Tarnybą užsukęs žmogus prisipažįsta: „Jūs – paskutinė mano viltis.“ „Jeigu situacija išties sudėtinga ir žmogus nemažai sugaišo keliaudamas per įvairias institucijas, būna praėję pakankamai daug laiko nuo skundžiamų veiksmų ir ne visada galime padėti, – sako V. Muliuolis. – Jeigu žmogus įžvelgia, kad jo teisės suvaržomos, ar su juo elgiamasi kitaip nei su kitais, nebūtina iškart rašyti skundą. Kartais užtenka pasiskambinti į Tarnybą, pasikonsultuoti. Jeigu matysime, kad yra diskriminacijos požymių, žmogus galės pasirinkti, ar su skundu kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, ar į Darbo ginčų komisiją, ar į teismą. Kartais užtenka atviro pokalbio su darbdaviu ar kitu žmogaus teises galimai pažeidusiu asmeniu.“ Pasak V. Muliuolio, Tarnyba labai retai susiduria su situacija, kad darbdaviai būtų piktybiškai nusiteikę neįgaliųjų atžvilgiu, siekia juos diskriminuoti. Dažniausiai tokie nesusipratimai kyla dėl nežinojimo, nepagrįstų baimių. Svarbiausia – kalbėtis, ieškoti sprendimų. Ir nebijoti konsultuotis su specialistais. Tarnybos teisininkai pernai dėl negalios aspektų konsultacijas suteikė 105 asmenims: 89 telefonu ir 16 atėjusiems į Tarnybą.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt