21
S, Spa
9 Nauji straipsniai

Netradiciniai sprendimai – kad visuomenėje būtų kuo mažiau nelaimingų žmonių

Alytaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė.

Tolerancijos link
Nustatymai

Alytaus miesto savivaldybė vis nustebina ryžtingais sprendimais – neįgaliųjų kepyklėlė, senelių darželis ir kitos iniciatyvos neliko nepastebėtos. Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė įsitikinusi, kad visas problemas galima įveikti, jei tik yra noro ir ryžto. Tiesiog užuot kalbėjus reikia imtis veikti. 

Pirmiausia išsiaiškino poreikius

S. Dumbliauskienė Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriui vadovauti pradėjo 2015 metais. Ji ryžtingai ėmėsi veiklos. Alytaus miesto savivaldybė bene pirmoji Lietuvoje parengė Negalios strategiją, kurioje numatė svarbiausius poros metų darbus. „Atėjus ir siekiant formuoti socialinę viziją norėjosi susitikti su nevyriausybinėmis organizacijomis, išgirsti mamas, pamatyti įstaigų poziciją, sužinoti, ko tikrai žmonėms reikia. Tai man davė gerą pradžią, nes kai kalbiesi su institucijomis, su tėvais, su vaikais, pamatai visą didelį paveikslą. Belieka sugalvoti, kaip išpildyti jų svajones ir įgyvendinti idėjas bei pasiūlymus“, – prisimena S. Dumbliauskienė. Socialinės paramos skyriaus vedėja neslepia, kad tokiam žingsniui paskatino ir Lietuvos neįgaliųjų forumo raginimas. Suplanavus priemones buvo numatytas jų įgyvendinimo laikas, viskas pagrįsta finansiškai.

S. Dumbliauskienė džiaugiasi, kad daugelį Negalios strategijoje numatytų dalykų pavyko įgyvendinti. Biblioteka, muzikos mokykla pritaikyti fizinę negalią turintiems asmenims – įrengtos rampos į viešuosius objektus, sutvarkyti privažiavimai prie jų. Pasiteisino ir Alytaus miesto savivaldybės inicia­tyva pažymėti įėjimus į pastatus geltonu skrituliu, kad jie būtų geriau matomi silpnaregiams. Tiesa, iki šiol neįgyvendintas aklųjų pasiūlymas viešuosiuose pastatuose įrengti lenteles Brailio raštu. Šiuo metu Alytaus mieste ir toliau tvarkomos gatvės, kad būtų patogios visiems.

Arūnas ir Aistė dirba neįgaliųjų keramikos dirbtuvėse. 

Pirmiausia ėmėsi paslaugų

„2105 metais radau 20 žmonių būsto pritaikymo eilėje. Man tai buvo baisu: taip neturi būti. Iš karto kreipiausi į savivaldybės tarybą, kad būtų skirta papildomai lėšų. Finansavimas buvo skirtas. Šiuo metu yra tik einamoji būsto pritaikymo eilė“, – prisimena S. Dumbliauskienė.

Kitas dalykas, kuris atėjusią naujai dirbti Socialinės paramos skyriaus vedėją nustebino – tai, kad 36 žmonės laukė pagalbos į namus. Tai buvo normalu. Tačiau S. Dumbliauskienei taip neatrodė: „Žmogui reikia paslaugų čia ir dabar. Iš karto ėmėmės spręsti šią prob­lemą.“ Prie savivaldybės paslaugų teikėjų prisidėjo nevyriausybinė organizacija – VšĮ „Gerumo skraistė“ ir eilės nebeliko. Ši įstaiga neseniai dar įsteigė vadinamąjį senelių darželį – judėjimo negalią turintiems senoliams čia teikiamos dienos užimtumo paslaugos.

2017 metais mieste atsirado atokvėpio paslauga, finansuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Deja, pasak S. Dumb­liauskienės, teko šiek tiek nusivilti – paslauga pasirodė populiari tik tarp neįgaliųjų dienos centro lankytojų. Atokvėpio paslauga iš miesto gyventojų panoro pasinaudoti 1 žmogus. Moteris, patikėjusi mamą socialinių darbuotojų globai, išvyko į kelionę.

„Kol nėra tokios tikros, pastovios paslaugos, kai kalbiesi su tiksline grupe, atrodo, kad poreikis yra didelis, bet kada reikia mokėti, sumažėja iki minimumo“, – dalijasi patirtimi S. Dumbliauskienė. Vis dėlto ji sako šios paslaugos atsisakyti nežadanti. „Nesinori, kad šiame mieste žmogui būtų blogai, tegul būna galimybė“, – sako Socia­linės paramos skyriaus vedėja.

Kepyklėlėje šiemet bus įdarbinti 9 neįgalieji.

Vizijoje – savarankiško ir grupinio gyvenimo namai

Pasak S. Dumbliauskienės, labai mažai Negalios strategijoje numatytų priemonių liko neįgyvendintų. Deja, iki šiol nepavyko įkurti savarankiško ir grupinio gyvenimo namų neįgaliesiems.

Tiesa, netrukus pradės veikti savarankiško gyvenimo namai socialinės rizikos suaugusiems asmenims, į kuriuos nebus ribojamos galimybės patekti asmenims su negalia. Tačiau savarankiško gyvenimo namų gyventojai patys turi pajėgti tvarkytis buityje, pasirūpinti maisto ir pan. Jų negalia turi būti gana lengva.

Sunkesnės negalios asmenims reikėtų grupinio gyvenimo namų. Čia visą parą budėtų socialinis darbuotojas, net ir su padėjėjais. S. Dumbliauskienė sako turėjusi viziją grupinio gyvenimo namus įsteigti pertvarkomuose vaikų ir kūdikių globos namuose, tačiau ministerija tam nepritarė – tokio tipo įstaiga turi būti atskirose patalpose. Ji sako turinti svajonę – valstybinėje žemėje labai gražioje vietoje pastatyti konteinerinio tipo namelius ir ten įkurti grupinio gyvenimo namus. „Labai norėčiau, kad politikai pritartų tokiai galimybei. Norisi, kad žmonės kuo labiau integruotųsi“, – sako S. Dumbliauskienė. Deja, ši svajonė atsideda vėlesniam laikui.


Žmonės nedrąsiai naudojasi naujomis paslaugomis

Tiesa, S. Dumbliauskienė neslepia turinti ir šiokių tokių abejonių: „Nesu tikra, ar sukūrus grupinio gyvenimo namus neatsiras daug daugiau norinčių nei galime priimti. O gal kaip tik sakys, kad niekas nenori? Kol nėra tokios paslaugos, kaip ir su atokvėpio paslauga kad buvo, visi sako, kad reikia, bet realybėje tėvai dažnai atsisako pagalbos motyvuodami, kad neturi už ką mokėti, – svarsto Socialinės paramos skyriaus vedėja. – Dar yra likę nuostatos, kad žmogus pats turi atvargti visą vargelį, kuris jam skirtas, gal ir institucijų nėra pats geriausias įvaizdis, nenori jose palikti šeimos nario.“

Pasak S. Dumbliauskienės, jei žmogų paguldo į slaugos ligoninę, niekas neprieštarauja, kai paima visą priežiūros (pagalbos) ar slaugos išmoką, o kai teikiama trumpalaikė paslauga, sako, kad per brangu. Tačiau taip nukenčia šeimos, prisiimančios ant savo pečių visą naštą.

Socialinės paramos skyriaus vedėja sako turinti viziją, kad reikėtų paramą žmogui skirti ne per pinigus, o sukuriant paslaugų sistemą. Būtų nustatoma, kokios pagalbos žmogui reikia, jis bet kada galėtų tomis paslaugomis pasinaudoti. Kol kas tai nėra realu.

Vis daugiau Alytaus miesto šaligatvių patogūs visiems. 

Ėmėsi neįgaliųjų įdarbinimo iniciatyvos

Savivaldybė ėmėsi spręsti ir neįgaliųjų užimtumo klausimus. Buvo sukurta Užimtumo didinimo programa. Jos lėšomis buvo pakviesti pasinaudoti verslo bendruomenės atstovai. Į šią programą kaip remiami buvo įtraukti ir studentai bei neįgalieji. Pernai savivaldybės iniciatyva Alytuje buvo įkurta neįgaliųjų kepyklėlė.

S. Dumbliauskienės manymu, kol verslininkai neskuba įdarbinti neįgaliųjų, to turėtų imtis savivaldybės ar nevyriausybinės organizacijos. Taip ir buvo padaryta. Iš pradžių visuomenėje buvo didžiulis pasipriešinimas, jau po mėnesio viskas pasikeitė – žmonės noriai perka neįgaliųjų kepinius, teigiamai vertina jų darbą. O patiems neįgaliesiems – tai neįkainojama galimybė įgyti patirties, patikėti savo jėgomis, taip pat šiek tiek užsidirbti. Didžiajai daugumai jų (pusė – turintys kompleksines proto ir psichikos negalias) darbas kepyklėlėje buvo pirmas.

Tuo neapsiribota – neseniai duris atvėrė keramikos dirbtuvės prie Alytaus dailiųjų amatų mokyklos. Iš sutaupytų socialinės paramos lėšų buvo nupirktas surenkamas namelis, jis pastatytas Alytaus dailiųjų amatų mokyklos kieme. Dirbtuvėse šiuo metu dirba 2 negalią turintieji. Jų atlyginimas bus subsidijuojamas iš Visuomenės užimtumo didinimo programos. Dailiųjų amatų mokyklos direktoriaus Algirdo Švirmicko vizijose – keramikos, pynimo, galbūt juvelyro dirbtuvės. Jo teigimu, kasmet mokyklą baigia nemažai neįgaliųjų, tačiau jiems įsidarbinti nerealu. Keramikos dirbtuvės – galimybė nors keletui pasiūlyti tokią galimybę, bent jau kol sutvirtės ir atsistos ant kojų.


Sritis – labai plati

Kalbant su S. Dumbliauskiene kartais atrodo, kad visi sumanymai, kokių tik imasi, jai pavyksta. Vieni lengviau, kiti sunkiau. „Dirbant savivaldybėje labai svarbus pasitikėjimas ir tikėjimas tavimi, kaip specia­listu, vadovų palaikymas, taip pat komanda“, – sako S. Dumbliauskienė. Ji neslepia, kad ne visiems sumanymams sulaukia palaikymo iš karto, tačiau niekada neprašanti daugiau, nei realu, visada paskaičiuojanti. Juk visos savivaldybės turi gerą rezervą – nepanaudotas socia­linės piniginės paramos lėšas, kurios tikrai gali būti skiriamos naujų ar esamų socialinių paslaugų plėtrai. „Kai susiduriu su pasipriešinimu, kritika, tada sakau: imkit ir padarykit jūs geriau. Kai neturi empatijos, kai neturi artimųjų, kuriems tai svarbu, viską neigi, sakai, kad tai niekai“, – dalijasi patirtimi S. Dumbliauskienė.

Jos teigimu, socialinė sritis yra labai plati, neužtenka rankų viskam aprėpti. Tačiau į priekį veda žinojimas, kad jei nors vienas žmogus taps laimingesnis, laimingesnė bus visa visuomenė.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt