10
Pirm, Gruo
11 Nauji straipsniai

Vektorinės tapybos piešinys tapo sostinę nustebinusiu plakatu ir aitvaru

Kelmiškių vektorinės tapybos paveikslas – dovana Lietuvai.

Tolerancijos link
Nustatymai

Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga Kelmės specialiosios mokyklos ir Kražantės progimnazijos mokiniai Katedros aikštėje išskleidė didžiulį spalvingą piešinį. Jame plazdantys trys gėlių varpeliai tapo pagrindiniu šventinės eisenos Rotušės aikštės link akcentu. Daugiau kaip pusšimčio žmonių senamiesčio gatvėmis atlydėtas paveikslas netrukus pavirto į spalvingą aitvarą, o paveikslo „dvynys“ įsitaisė tarp rotušės kolonų ir papuošė šį vieną svarbiausių miesto statinių.

Milžiniškas paveikslas – dovana Lietuvai

Lietuvai padovanoti vaikų tapytą paveikslą buvo viena iš dar neišsipildžiusių Kelmės specialiosios mokyklos mokytojo Valdo Kančausko svajonių. Tokią šventę ketinta surengti po šalį keliaujančią kelmiškių vektorinės tapybos parodą „Aš esu“ pristatant Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Tačiau negavus leidimo ant vėliavos audinio atspausdintu paveikslu papuošti jos fasadą, naujos vietos V. Kančauskas nusprendė ieškoti kartu su sostinės savivaldybe. Jau anksčiau jos patalpose eksponuota kelmiškių paroda „Aš esu“ buvo palikusi pačius geriausius įspūdžius ir prisiminimus, todėl, pasak Vilniaus mero pavaduotojos Editos Tamošiūnaitės, nedvejojant šventę pasiūlyta surengti sostinės širdyje – pradedant Katedros ir baigiant Rotušės aikštėmis, o 45 kvadratinių metrų paveikslui ekspozicinę erdvę įrengti tarp rotušės kolonų.

Tarptautinė vaikų gynimo diena pasirinkta taip pat neatsitiktinai. „Šie vaikai savo kūryba prisideda prie mūsų ateities, – šventiniame renginyje sakė aktorius, muzikos atlikėjas Gediminas Storpirštis. – Mylėkime ir globokime savo vaikus. Ypač kuriančius vaikus.“ Juk, pasak Justino Marcinkevičiaus, kurio dainą renginyje atliko G. Storpirštis, „jeigu šita Žemė kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams.“

V. Kančauskas sako, kad specialiai prie senamiesčio gatvėmis nešamo paveikslo nebuvo nurodę jo autorių: „Tai simbolinis visų vaikų darbas, jų kūrybingumo išraiška.“ Dar vienas didžiulis Lietuvai pagražinti skirtas paveikslas nuspalvino sostinės padangę.

E. Tunaitytės ir V. Bimbaitės paveikslas įsikūrė tarp Vilniaus rotušės kolonų.

Plakatu tapo vienas geriausių paveikslų

Plakatu turėjusį tapti paveikslą mokytojas rinko iš 30 geriausių savo mokinių darbų. Užduotis buvo tikrai nelengva. Gana sunku įsivaizduoti, kaip piešinys atrodys daug kartų padidintas, pakabintas tarp rotušės kolonų. V. Kančauskas neslepia taręsis ir su dailininkais, ir su dizaineriais. Nuomonės buvo labai įvairios, o apsispręsti reikėjo pačiam mokytojui. Pasirinkęs Eglės Tunaitytės ir Viltės Bimbaitės tapytus gėlių varpelius; mokytojas sako nenusivylęs – ir plakatas, ir į dangų pakilęs aitvaras stebino vaiskiomis spalvomis, jis ypač gražiai atrodė iš toli.

Kelmės specialiosios mokyklos auklėtinei E. Tunaitytei vektorinė tapyba sekasi puikiai. Labiausiai jai patinka piešti gėles. Vienas mergaitės tapytas paveikslas netgi padovanotas šalies Prezidentei.

Kita Lietuvai padovanoto paveikslo autorė – Viltė Bimbaitė. Ji – Kražantės progimnazijos ketvirtokė. Smalsi, piešti taip pat labai mėgstanti mokinukė neatsispyrė norui sužinoti, kaip teptuką gali pakeisti... kompiuterio pelė. Kai metų pradžioje progimnazijoje atsirado vektorinės tapybos būrelis, Viltė iškart į jį užsirašė. Šiandien mergaitė džiaugiasi – kompiuteris suteikia daug daugiau galimybių, leidžia labiau fantazuoti, todėl ir paveikslai išeina įdomesni, netikėtesni.

V. Kančauskas šypsosi: tas netikėtumas ir noras eksperimentuoti vaikus taip įtraukia, kad kartais juos net tenka pristabdyti, paraginti šiek tiek ilgiau padirbėti prie detalių, o ne vien stengtis paveikslą papildyti dar vienu nauju potėpiu. Piešiant kompiuterinės grafikos būdu, to, ką padaręs išsaugojai kompiuterio atmintyje, pataisyti beveik neįmanoma. Todėl čia labai svarbu neperspausti, „neperpiešti“.

Kompiuterio atmintyje išsaugotą piešinį kiekvienąsyk galima tapyti toliau. Prie to paties darbo gali prisėsti ir kitas autorius. Tai ir paskatino V. Kančauską žengti dar vieną žingsnį. Vektorinės tapybos ėmęs mokyti ir Kražantės progimnazijos mokinius, jis sugalvojo į tą patį kūrybinį procesą įtraukti specialiųjų poreikių vaikus ir negalios neturinčius mokinius. Pasak jo, tokiai integ­racinei idėjai niekas neprieštaravo. Tad simboliška, kad ir sostinės rotušę papuošęs paveikslas – gražus šio integracinio projekto rezultatas.

Rotušę papuošusį paveikslą piešusią Viltę Bimbaitę atlydėjo mama Jūratė.

Nedidelio miestelio pavyzdys visai Lietuvai

Per įvairias Lietuvos vietas keliaujanti originali kelmiškių vektorinės tapybos paroda – įtikinamas įrodymas, kad ir negalią turintys vaikai gali būti tokie pat gabūs, kaip ir visi kiti. Svarbu sudaryti sąlygas jų talentams atsiskleisti, juos tobulinti. Ir rasti žmogų, kuris imtųsi šitos misijos.

V. Kančauskas su specialiųjų poreikių vaikais dirba jau daugelį metų. Matematika, informatika – formalūs dalykai, kurių juos moko. O užslėptas kūrybines mokinių galias V. Kančauskas stengiasi pažadinti kaip laisvasis mokytojas. Įvairių veiklų jiems siūlęs pedagogas džiaugiasi pagaliau atradęs tokią, kuri įtraukia, žadina vaizduotę, skatina eksperimentuoti.

Šventinėse eitynėse dalyvavusi Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pasidžiaugė: „Šis mokytojas – tikras lyderis. Vaikai tiki ir pasitiki juo. Todėl ir rezultatai tokie gražūs.“

Vektorinė tapyba tapo tik­ru proveržiu. Ji ne tik padėjo atsiskleisti negalią turinčių vaikų gebėjimams, bet ir parodė, kad net vieno žmogaus iniciatyva gali tapti didelių pokyčių pradžia. Ir visai nesvarbu, kur ji gimsta. Kelmiškiai drąsiai peržengė mažo miestelio ribas, savo gebėjimais nustebino net visko mačiusius sostinės meno mėgėjus.

Integracinio projekto tęsiniu tapo šventinės eitynės, prie kurių V. Kančausko paraginti prisijungė kelių užsienio šalių ambasadų, nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų atstovai, savanoriai, o renginį dar labiau paįvairino simboliniame koncerte sutikęs dalyvauti Žemynos progimnazijos vaikų pop­choras „Žemynėlė“, gitara savo atliekamiems kūriniams pritarę G. Storpirštis, Mindaugas Valiukas. Šventinėse eitynėse dalyvavusi Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė džiaugėsi sostinei tokį gražų integracinį renginį padovanojusio nedidelio miestelio pavyzdžiu. Pasak jos, jeigu yra iniciatyva, tikėjimas ir pasitikėjimas kitais, noras kartu padaryti kažką gražaus, nuo to ir prasideda pokyčiai. O paskui prie tokios iniciatyvos labai natūraliai prisijungia ir kiti žmonės.

V. Kančauskas neslepia: šis renginys – tikrai ne paskutinis. Mokytojo galvoje sukasi dar ne viena visus nustebinsianti idėja.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt