20
P, Lie
9 Nauji straipsniai

Įsipareigojimai šeimai ir darbas – suderinami dalykai

Europos Parlamente Strasbūre priimami visoms ES valstybėms narėms svarbūs sprendimai. Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Tolerancijos link
Nustatymai

Jau 14 metų Lietuva – lygiateisė Europos Sąjungos (ES) narė. Artėja į pabaigą ir trečioji mūsų šaliai atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių kadencija. 28 Europos valstybėms atstovauja 751 euoroparlamentaras. Strasbūre priimtos direktyvos tampa visose ES šalyse narėse galiojančiais teisės aktais, kurių jos privalo laikytis. Lietuvai EP atstovauja 11 šalyje išrinktų delegatų. Antrą kadenciją čia dirbanti Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai priklausanti Vilija Blinkevičiūtė – Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, Užimtumo ir socia­linių reikalų komiteto narė. Socialiniai reikalai buvo ir yra prioritetinė jos domėjimosi sritis.  

EP ieško būdų socialiniams iššūkiams įveikti

Pastaraisiais metais vis daugiau rūpesčių kelia demog­rafinė situacija, senstanti visuomenė. Su šiais iššūkiais susiduria visos ES valstybės narės. Europos Parlamentas ieško įvairių būdų jiems įveikti. Svarstoma, kaip sukurti palankesnes sąlygas auginti vaikus, pasirūpinti ligotais, neįgaliais šeimos nariais. Svarbiu žingsniu šių permainų link turėtų tapti EP pradėtas svarstyti direktyvos dėl darbo ir šeimos suderinimo projektas.

EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nariai jam taip pat skiria daug dėmesio. Ypač detaliai su šios direktyvos projektu susipažinusi V. Blinkevičiūtė. Ji buvo šešėlinė Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pranešėja. Direktyvos projektas komitete svarstytas labai aktyviai ir atsakingai. „Esu labai patenkinta dėl to, ką mums pavyko pasiekti, – sako V. Blinkevičiūtė. – Po mūsų komiteto svarstymų projektas tapo kur kas geresnis, negu siūlė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pranešėja Agnieszka Kozlowska-Rajewicz.“

Pasak V. Blinkevičiūtės, tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ši direktyva pirmiausia skirta moterims, mat būtent jos šeimai, vaikams skiria didžiąją savo laiko dalį. „Pabandėme pažvelgti šiek tiek giliau ir pasvarstyti, kaip įvesti tam tikrą balansą prižiūrint vaikus, senus, neįgalius artimuosius, į šį procesą įtraukti kitus šeimos narius“, – sako europarlamentarė.

Direktyvos projekte svarstoma ES mastu nustatyti vaiko priežiūros, tėvystės ir slaugos atostogas. Taigi, kokie momentai čia svarbiausi?


Vaiko priežiūra – abiejų tėvų atsakomybė

V. Blinkevičiūtė prisimena dar dirbusi socialinės apsaugos ir darbo ministre, kai Lietuvoje buvo nustatytos gana ilgos vaiko priežiūros atostogos. „2 metų apmokamomis atostogomis, 3 metus išsaugoma darbo vieta kitos ES valstybės narės pasigirti negali. Iki šiol galiojanti direktyva numato 4 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Nusprendėme jas pailginti ir nustatyti minimalias tokių atostogų normas, kurios, priėmus direktyvą, būtų privalomos visoms ES valstybėms narėms, – pasakoja europarlamentarė. – Sutarėme, kad 4 mėnesiai vaiko priežiūros atostogų priklausytų mamai ir 4 mėnesiai – tėčiui – juk vaiku rūpintis turi abu tėvai. Todėl nusprendėme, kad šios atostogos negali būti perleidžiamos, perkeliamos – jeigu tėtis tokia galimybe pasinaudoti nenorės, mama 8 mėn. vaiko prižiūrėti negalės.“

V. Blinkevičiūtės teigimu, dar labai svarbu, kad direktyvos projekte numatytas amžius, iki kurio tėtis ar mama galės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis. „Europos Komisija (EK) buvo pasiūliusi laiką iki vaikui sueis 8 metai, mes Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete pasiūlėme šį terminą pratęsti iki 10 metų“, – pasiektu susitarimu džiaugėsi komiteto pirmininkė.

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete pasiektas ir dar vienas vaikus prižiūrintiems tėvams palankus sutarimas. EK pateiktame direktyvos projekte buvo siūloma, kad šios atostogos būtų apmokamos taip, kaip kiekvienoje šalyje apmokama ligos, laikino nedarbingumo atveju. „Mano, kaip šešėlinės pranešėjos, nuomone, laikino nedarbingumo analogija netinka, nes ES valstybėse narėse šis apmokėjimas labai skiriasi. Yra tokių valstybių narių, kuriose už laikiną nedarbingumą mokama vos 25 proc. atlyginimo. Mes pasiūlėme, kad už vaiko priežiūros atostogas būtų skiriama 85 proc. darbo užmokesčio. Po derybų pasiektas rezultatas – vaiko priežiūros atostogos siūlomos apmokėti ne mažiau kaip 80 proc. mamos ar tėčio gaunamo atlyginimo“, – sako V. Blinkevičiūtė.

Pasak jos, komitetas pasiūlė sumažinti ir minimalaus stažo reikalavimą, kad būtų įgyta teisė į vaiko priežiūros atostogas. 1 metų darbo stažo reikalavimas pakeistas į 6 mėnesius.


Tėvystės atostogų galimybė

Tėčio atostogos Lietuvoje – jau įprastas dalykas, tačiau ES mastu į direktyvos projektą jos įtrauktos pirmą kartą. „Siūloma, kad kūdikiui gimus ir tėčiai turėtų teisę gauti 2 savaičių apmokamas atostogas, – dar vieną palankią nuostatą demografinei situacijai gerinti pristato V. Blinkevičiūtė. – Jeigu darbuotojas norėtų jomis pasinaudoti, darbdavys privalėtų jas suteikti. Tiesa, buvo siūlymų sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kuriose tėvystės atostogos yra privalomos, tačiau sutarėme leisti apsispręsti pačiam tėčiui.“

Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta nereikalauti ir minimalaus stažo, svarbu, kad žmogus dirbtų. Šios atostogos turėtų būti apmokamos taip, kaip motinystės (arba nėštumo ir gimdymo) atostogų apmokėjimą numato ES valstybių narių nacionalinė teisė. Lietuvoje tėvystės atostogos apmokamos 100 proc.

Direktyvos projekte buvo siūloma, kad tėtis tomis atostogomis galėtų pasinaudoti per metus nuo vaiko gimimo. Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narių nuomone, šių atostogų paskirtis kita – tai ne vaiko priežiūros atostogos. Jos numatytos tam, kad tėtis būtų šalia, kai vaikelis gimsta. Todėl, pasak V. Blinkevičiūtės, jos vadovaujamo komiteto nariai apsisprendė apibrėžti, kad tėvystės atostogomis turi būti pasinaudojama motinystės atostogų laikotarpiu.


Slaugos atostogos – naujovė visoje ES

Slaugos atostogų ES taip pat iki šiol nebuvo. Direktyvos projekte siūloma, kad kiekvienas darbuotojas 5 dienas per metus galėtų kreiptis į darbdavį dėl slaugos atostogų suteikimo. Siūloma, kad jos būtų apmokamos 80 proc. darbuotojo darbo užmokesčio. „Mes siūlome išplėsti giminaičių ratą, kurių priežiūrai darbuotojas galėtų paimti slaugos atostogas. Jos turėtų būti suteikiamos vaikams, tėvams, broliams, seserims, seneliams, globojamiems vaikams, sutuoktiniams slaugyti. Dažniausia tai būna sergantys tėvai, negalią turintys šeimos nariai, – dar vieną planuojamą naujovę pristato V. Blinkevičiūtė. – Savaitė – gal ir nedaug, bet dažnai ir tiek laiko pakanka, kad sergantis žmogus sustiprėtų, jį būtų galima ramiai parsivežti iš ligoninės ar surasti, kas galės juo rūpintis vėliau.“

Gyvenimo trukmė ilgėja visoje Europoje. Ir Lietuvoje padaugėjo žmonių, perkopiančių 80 metų ribą. V. Blinkevičiūtė neslepia – tai rodo, kad gyvenimo kokybei užtikrinti reikės investuoti vis daugiau ir daugiau lėšų. Daugiau reikės ir kvalifikuotų socialinių darbuotojų, ir įvairių dienos centrų, techninės pagalbos priemonių, kad garbaus amžiaus sulaukę žmonės galėtų gyventi kuo kokybiškiau. Todėl svarbūs visi to siekti padedantys žingsniai.

Europos Parlamentas kasdien sulaukia daugybės čia vykstančiu darbu besidominčių lankytojų delegacijų.

Direktyvos priėmimo dar reikės palaukti

Jau antrą kadenciją EP dirbanti V. Blinkevičiūtė nemažai prisidėjo, kad dabar svarstomas darbo ir šeimos suderinimo direktyvos projektas apskritai atsirastų. Kad Europos Komisija jį pateiktų, turėjo sulaukti EP iniciatyvinio pranešimo, kad tokios direktyvos būtinai reikia. Būtent V. Blinkevičiūtė jį ir pateikė.

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, kurio narė yra Lietuvos atstovė, paskirtas pagrindiniu šį direktyvos projektą svarstančiu komitetu. „Dabar jam pateikėme Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę. Bendrą poziciją suformuos pagrindinis komitetas. Balsavimas jame bus liepą vyksiančiame komiteto posėdyje. Tikimės, kad rudenį, gal rugsėjo mėnesį, šį klausimą pavyks apsvarstyti plenariniame posėdyje. Kadangi tai teisėkūros dokumentas, prasidės trišaliai dialogai, derybos su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir Europos Taryba. Visos valstybės turi savo nuomonę, tam tikrą poziciją. Reikės jas suderinti. Laukia rimtos diskusijos“, – apie ES direktyvų pri­ėmimą pasakoja V. Blinkevičiūtė. Pasak jos, jau daug padaryta, todėl labai tikimasi, kad šią direktyvą patvirtins dar šios kadencijos Europos Parlamentas. Juk jau kitų metų gegužę rinksime tuos, kas Lietuvai kitus penkerius metus atstovaus Europos Parlamente.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt