19
S, Rugp
9 Nauji straipsniai

Naujoji vaistų kompensavimo tvarka pacientus varo į neviltį

Su gyvybiškai svarbių vaistų problema susidūrė ir Audronė Tutlienė.

Tolerancijos link
Nustatymai

Sveikatos apsaugos ministerija prieš kurį laiką pranešė, kad pradedamos kompensuoti insulino pompos.  Tiesa, jos kompensuojamos tik nedidelei daliai I tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų: žmonėms iki 24 metų amžiaus, vaikams, nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims. Didžioji dalis pacientų neviltyje: teks primokėti už insuliną, jau nekalbant apie tai, kad kompensuojamųjų vaistų sąraše nebeliko kai kurių būtinų medikamentų. 

Už būtiniausius vaistus – didžiulė priemoka

Visai neseniai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nustačius priemokų „lubas“ už kompensuojamuosius vaistus pacientams, kuriems vaistas kompensuojamas 100 proc., neteks mokėti daugiau nei 4,11 euro. Deja, socialiniai tinklai ūžia – žmonės piktinasi už vaistus mokantys daugiau.

„Sergu cukriniu diabetu daug metų. Bet su tuo susitaikiau – visą laiką insulinus gaudavau nemokamai, kaip visame civilizuotame pasauly. Bet šiandien ištiko šokas, kai nuvažiavęs į vaistinę nusipirkti insulino išgirdau, kad už tris vaistų pakuotes turiu primokėti 34 Eur. Juk nuo šitų vaistų priklauso mano gyvybė“, – sako Romas Jurgelevičius.

Vyriškį piktina ministerijos aiškinimai, kad insuliną galima pakeisti pigesniu, ir poveikis bus tas pats. „Tas, kuris taip šneka, žalio supratimo neturi apie ligą. Teko daug dienų praleisti matuojant cukrų, gulėti ligoninėse, kol pagaliau buvo parinktas tinkamas insulinas“, – sako vyriškis. Jo teigimu, jam labai tiko naujos kartos insulinas – iki tol cukraus lygio sureguliuoti nepavykdavo jokiais vaistais. Pasak R. Jurgelevičiaus, naujos kartos insulinas turi labai daug pliusų – vakare susileidus galima tkėtis, kad cukrus daugmaž tolygus išliks visą naktį. Taip išvengiama sveikatai, net gyvybei pavojingų cukraus lygio šokinėjimų.

Pasak R. Jurgelevičiaus, jei žmogus gyvena iš neįgaliojo pensijos, jam užkertamas kelias gydytis šiuolaikiškai. „Per tą taupymą sulauksime daug komplikacijų, kurių gydymas brangiai kainuos. Ministerija gražiai kalba – arba jie nežino, kas darosi, arba neišmano. Sužinojęs apie priemoką, patyriau šoką. Kaip su mazgote per veidą gavęs. Insulinas – gyvybiškai svarbus dalykas. Tokiems vaistams, nuo kurių priklauso gyvybė, priemokos neturėtų būti. Insulinas – ne prabangos prekė, kurią gali rinktis ‒ pirkti ar ne“, – įsitikinęs Romas. Jis sako jau girdintis, kad sužinoję, kiek kainuoja, žmonės atsisako naujos kartos insulino, perka pigesnį, nors gydytojai paskyrė būtent šį. „Koks bus poveikis, visiškai neaišku. Ar neatsidurs šie žmonės ligoninėje ir nebus jų gydymui išleista daugiau?“ – klausia R. Jurgelevičius.

„Gyvasties“ asociacijos nariai žino: gydytojams tenka gerokai pavargti, kol pritaiko tinkančių vaistų derinius.

Kodėl draudžia pasirinkti tinkamiausius vaistus?

Su šia problema susidūrė ir Audronė Tutlienė. Moteris sako už kompensuojamuosius vaistus (įsigijo tik dalį reikalingų) somokėjusi apie 30 eurų. Ji taip pat nustebo, kad už dėžutę naujos kartos insulino teko pakloti 13 eurų. Anksčiau šį vaistą gaudavo nemokamai – nors nedidelė priemoka buvo, dauguma vaistinių darydavo nuolaidų. Pasak Audronės, reikia turėti omeny, kad sergant diabetu vien insulino neužtenka – dar tenka pirkti diagnostinių juostelių, nes to, ką kompensuoja, toli gražu neužtenka, taip pat ‒ daug kitų vaistų. Tiesa, kai kurie vaistai atpigo. Tas džiugu, bet atsirado priemokų už gyvybiškai svarbius vaistus, tokius kaip insulinas, imunosupresantai, kurie buvo be priemokos.

Audronė diabetu serga jau 35 metus. Prieš 15 metų jai buvo persodintas donoro inkstas. Moteris vartoja daugiau kaip 10 kompensuojamųjų vaistų: tai ir imunosupresantai, kurie būtini, kad organizmas neatmestų persodinto organo, ir kraujospūdį mažinantys medikamentai, ir, žinoma, insulinas. A. Tutlienei nerimą kelia ne tik priemokos, bet ir faktas, kad pacientai nebeturi galimybės pasirinkti tinkamo vaisto – iš kompensuojamųjų vaistų kainyno išbraukta beveik ketvirtadalis jų.

Audronė – asociacijos „Gyvastis“ tarybos pirmininkė, todėl nuolat bendrauja su daugeliu žmonių, kurie gyvena su persodintais organais. Šiems žmonėms tenka ilgai varstyti medikų kabinetų ar ligoninių duris, kol gydytojai pritaiko jiems labiausiai tinkančių vaistų derinius.

Netinkamas vaistas gali lemti ne tik blogą savijautą, bet ir labai skausmingas pasekmes – transplantuoto organo atmetimo reakciją. Todėl kiekvieno vaisto keitimas sukelia nerimą ir nežinomybę. „Tinkamų preparatų parinkimas, jų tarpusavio suderinimas dažniausiai trunka labai ilgai. Tikrai taip nėra, kaip sako ministerija, kad visi vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga veikia vienodai“, – įsitikinusi A. Tut­lienė. Todėl vaistų pasikeitimas kelia didžiulę įtampą. Tų keitimų Audronės gyvenime buvo labai daug, todėl atradus tinkamą vaistą, nebesinori eksperimentuoti. Tačiau keisti vaistus teks – vietoj vieno vartoto sudėtinio vaisto dabar reikės gerti du, kurių vieną tabletę teks laužti per pusę, nes tarp kompensuojamųjų nėra reikiamos dozuotės.

A. Tutlienė atkreipia dėmesį, kad pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui įtampą patiria ne tik pacientai, bet ir gydytojai bei vaistininkai. „Komplikacijas gydyti kainuoja kur kas daugiau nei nupirkti tinkamų vaistų“, – įsitikinusi Audronė.


VLK: vaistų gamintojai nesutiko nuleisti kainos

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus teigia, kad naujos kartos insulino gamintojas nesutiko mažinti jo kainos tiek, kad paciento priemoka atitiktų teisės aktų reikalavimus. Nežiūrint to, kad šis vaistas su kitu to paties gamintojo insulinu buvo išskirtas į atskirą grupę, pacientui už jį tenka primokėti 13,2 euro (už pakuotę), nors kompensuojama 100 proc. vaisto bazinės kainos. Šis vaistas yra paliktas kainyne su didele priemoka pacientams, bet apribojant jo skyrimą – tik tęstiniam gydymui, išskyrus vaikus iki 2 metų.

Dėl gydymo skyrimo ar pakeitimo VLK rekomenduoja pacientui visada tartis su gydytoju. Nėra siūloma skirti pigiausius vaistus, tačiau patariama, esant medicininėms indikacijoms, keisti į kitus tos pačios veikliosios medžiagos taip pat saugius vaistus, kurių kaina yra mažesnė.

Skirdamas pacientui gydymą, gydytojas visada turėtų vaistų paskyrimą įvertinti ir farmakoekonominiu požiūriu. Jei paciento ligą galima gydyti vaistu, kuris kainuoja mažiau, o jo veiklioji medžiaga yra tokia pat, tai toks vaisto pasirinkimas turėtų būti pirmasis.

„Tuo pačiu pažymime, kad nė viena kompensuojamųjų vaistų veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš III ketvirčio vaistų kainyno, todėl pacientai gali gauti jiems gydytojų skirtus kompensuojamuosius vaistus. Paprastai vaistų grupėje yra du ir daugiau medikamentų, kitaip tariant, vaistų kitais pavadinimais, tad pacientui rinktis yra iš ko. Be to, sudarant naująjį kainyną, nebuvo išbrauktas ir nė vienas plačiausiai vartojamas kompensuojamasis vaistas, kurių receptų yra išrašoma daugiausia“, – teigia VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas.

Aurelija BABINSKIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt