17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Negalią turintys kūrėjai mokėsi kurti grožį iš šiaudų

Seminare negalią turintys kūrėjai iš šiaudų surišo ne vieną sodą.

Tolerancijos link
Nustatymai

Lietuvos neįgaliųjų draugija šiemet meno mėgėjus pakvietė į kiek kitokį seminarą – pasiūlė jiems išmokti rišti sodus. Tautodailininkė Marija Liugienė pasidalijo ne tik lietuviškųjų sodų kūrimo niuansais, bet ir nešykštėjo mūsų protėvių išminties. 

Lietuviški sodai – unikalūs

Tautodailininkė, Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Marija Liugienė jau bene 40 metų riša sodus. „Anūkams sakau kad norėčiau daryti tiktai sodus ir daugiau nieko“,­ – juokais kalba kūrėja ir neslepia, kad šiaudinukai – didžiausia jos gyvenimo meilė. Šiuo pomėgiu persiėmė ir vaikai, ir anūkai. M. Liugienė sako dabar siekianti, kad lietuviški sodai būtų įtraukti į „Unesco“ paveldo sąrašą. Panašius grožius iš šiaudų riša suomiai, švedai, estai, šiek tiek ukrainiečiai, tačiau tokių sodų, kaip Lietuvoje, nedaug kur yra. Mūsiškiai pasižymi didele įvairove, formų gausa. M. Liugienė sako pastebinti, kad susidomėjimas sodų rišimu nemenksta – atvirkščiai, vis daugiau žmonių, netgi jaunų, imasi to mokytis. Į sodų rišimo seminarus ateina dizaineriai, floristai. Išmokę technikos, vėliau ją panaudoja savo kūryboje – iš šiaudų daro netgi šukuosenas.

M. Liugienė sako, kad sodų rišimas – labai gera terapija. Šiaudas – pirmapradė medžiaga, kaip ir molis. Darbas su tokia medžiaga turi labai didelį teigiamą poveikį žmogui – rišdamas sodus jis pamiršta savo bėdas, vargus, pasikrauna teigiamos energijos. Todėl tokia veikla labai tinka negalių, ligų ištiktiems žmonėms. „Tokia ramybė ateina. Žmogus kaip koks ponas Dievas. Iš chaoso, iš šiaudų kūlio kuria harmoniją, pasidaro kūrėjas“, – dalijasi patirtimi M. Liugienė. Tautodailininkė prisimena, kad viena sodų rišėja apako, nebegalėjo kurti sodų, tad dabar prašo duoti nors rankose palaikyti šiaudų. Kitas atvejis, kurį prisiminė M. Liugienė – į vieną seminarą atvažiavo rankų ir kojų neturintis žmogus. Iš pradžių vadovė nustebo: kaip čia bus. Tačiau žmogus puikiai susitvarkė, reikėjo pagelbėti tik siūlą įverti į adatą.

Pasak tautodailininkės, mūsų protėviai nieko nedarė be prasmės. Sodai taip pat turėjo ne tiek estetinę, kiek apsauginę, dvasinę funkciją. Juos rišdavo prieš svarbias šventes ar šeimos įvykius – Kalėdoms, vestuvėms, krikštynoms.

Nors rišant sodus reikia susikaupti, seminare netrūko ir geros nuotaikos bei kalbų.


Perduos savo žinias kitiems

Į Lietuvos neįgaliųjų draugijos rengiamos seminarus susirenka žmonės, mėgstantys meną, rankdarbius, kūrybą. Neretą kūrėją sutiksi bene kiek­viename neįgaliųjų seminare, dažnoje, mugėje, parodoje. Viena iš tokių – Genovaitė Adiklienė. Nors moteriai arčiausiai širdies tapyba, dar keramika, tačiau norisi išbandyti ir kitus kūrybos būdus: vieni labiau prilimpa, kiti mažiau, tačiau visada įdomu ko nors naujo išmokti, sužinoti. Be to, šiaudinukai – puiki dovana artimiesiems, mielas suvenyras.

Audronė Stasiulaitienė Rad­viliškio rajono neįgaliųjų draugijos narius moko rankdarbių, taip pat yra technologijų mokytoja. Moteris taip pat sako viskuo besidominti, nori išmokti vis ko nors naujo. Vienu metu buvo labai įsiraukusi į skiautinių siuvimą, mėgsta floristikos darbus, atvirukus iš įvairios gamtinės medžiagos. A. Stasiulaitienė sako visada pasirenkanti įvairios gamtinės medžiagos darbeliams, tad ir šiemet pasirūpino šiaudų. Ji tikrai žino, kad su Neįgaliųjų draugijos moterimis riš sodus, darys žaisliukus Kalėdų eglutei. Moteris džiaugiasi, kad seminaras buvo labai naudingas – sužinojo įvairių sodų rišimo paslapčių, kurių iš vadovėlio ar interneto nesužinosi. Svarbiausia – stovykloje vyravo gera atmosfera, buvo puiki nuotaika.

Valija Šurnaitė Joniškio psichikos sveikatos centre rengia užimtumo terapijos užsiėmimus. Ji taip pat mano seminare įgytus įgūdžius būtinai panaudosianti darbe. Moteris sako jau anksčiau dalyvavusi sodų rišimo mokymuose, ir ne vieną sodą yra surišusi su centro lankytojais, tad mato, kad jie mielai to imasi. Psichikos sveikatos centre žmonės gali pasirinkti veiklas pagal nuotaika, pagal situaciją. V. Šurnaitė sako pastebėjusi, kad darbeliai iš šiaudų iš tiesų teigiamai, raminančiai veikia. Kol pasiruoši medžiagą, kol suveri vieną po kito sodo elementus, pasimiršta blogos mintys, nutolsta prasta nuotaika. Tiesa, reikia suskubti pasirinkti žaliavos darbeliams – jau ir dabar daugelis laukų nukulti, likusios tik ražienos.

Audronė Stasiulaitienė žada išmokyti sodus rišti Radviliškio neįgaliuosius.


Norisi pasiūlyti ką nors naujo

Pasak Lietuvos neįgaliųjų draugijos renginių organizatorės Saulės Vėjelienės, daug metų draugija savo narius kviesdavo į dailininkų seminarus. Norėjosi pasiūlyti ką nors kito, įdomesnio, kad žmonės įgytų naujų įgūdžių. „Kiekvieną kartą ieškome naujų krypčių. Šie metai – 100-mečio metai. Norėjosi ko nors susijusio su tautiškumu, lietuvių liaudies menu. Šiaudai tam labiausiai tiko“, – dalijasi mintimis S. Vėjelienė. Ji džiaugiasi, kad pasidalyti patirtimi su neįgaliaisiais sutiko M. Liugienė, kurią daugelis pažįsta ne tik kaip sodų rišėją, šios srities entuziastę, bet ir kaip puikią pedagogę.

S. Vėjelienė pasidžiaugė, kad seminaras neapsiribojo sodų rišyba – čia netrūko smagių pokalbių, pasidalijimų patirtimi, kuriuos paįvairindavo kūrybos skaitymai ir pasidainavimai. „Norėjosi, kad tai, kas išmokstama seminare, turėtų tęstinumą, būtų vėliau panaudota draugijose. Džiugu girdėti, kad taip ir įvyks“, – sako LND renginių organizatorė. Ji džiaugiasi, kad per penkias seminaro dienas jo dalyviai surišo net 4 didelius sodus.

Aurelija BABINSKIENĖ
Saulės Vėjelienės ir autorės nuotr.

 

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt