19
Pirm, Lap
10 Nauji straipsniai

„Laisvės piknikas“ – vieta, kur keičiamės idėjomis ir pažįstame kitokius

Apsilankę LND palapinėje festivalio dalyviai bandė užrištomis akimis perpilti vandenį iš vienos stiklinės į kitą ir viena ranka užsirišti batų raištelį.

Tolerancijos link
Nustatymai

„Laisvės pikniko“ idėja gimė žurnalisto, visuomenininko Andriaus Tapino galvoje kaip noras pasipriešinti sistemai, nepaklusti draudimui laisvai kalbėti, diskutuoti. Trečią kartą surengtas festivalis sutraukė 18–20 tūkstančių lankytojų. Kauno Nemuno saloje vyko koncertai, diskusijos su žinomiausiais politikais, ekonomistais, ekspertais bei kitais žinomais visuomenės veikėjais, prisistatė įvairios visuomeninės organizacijos, taip pat ir atstovaujančios neįgaliesiems.

Apie negalią – žaismingai ir įtraukiančiai

„Valstybė esu aš“ – toks yra „Laisvės pikniko“ šūkis. Čia laukiami visi: ir maži, ir senjorai; ir menu, ir mokslu ar politika besidomintieji. Festivalio organizatoriai pasirūpino, kad į renginį atvažiuotų 500 vaikų iš daugiavaikių šeimų ir jų tėvų, o socialinis taksi negalią turinčiuosius Kaune vežė nemokamai. Be to, erdvė buvo pritaikyta neįgaliesiems.

Šiemet „Laisvės piknike“ prisistatė ir Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) – organizacija kvietė festivalio dalyvius susipažinti su fizine negalia, neįgaliesiems atsakė į rūpimus klausimus. Renginio dalyviams buvo siūloma atlikti su fizine negalia susijusias užduotis – pabandyti viena ranka užsirišti batų raištelius, užsisegti megztinį, susipinti plaukus. Norintieji pabandė užrištomis akimis iš vienos stiklinės į kitą perpilti vandenį, parašyti sakinį su kita ranka negu pratę, gestais pasakyti pašnekovui vieną ar kitą frazę. Pasak LND teisininkės Evelinos Kelmelienės, žmonės noriai bandė pabūti neįgaliojo vietoje. Teko išvysti nemažai skirtingų emocijų – nuo skanaus juoko iki nusivylimo nesugebėjus ko nors atlikti.

„Ar neįgalieji laukiami rinkimuose?“ – apie tai „Laisvės pikniko“ dalyviai diskutavo su politikais.


Sulaukė susidomėjimo

Festivalio dalyviai galėjo įvertinti ir savo žinias apie negalią, tolerancijos lygį atlikdami specialiai tam LND parengtus testus.

Renginio pabaigoje jo dalyvių laukė dar viena domi užduotis – jie buvo pakviesti dalyvauti LND surengtame protmūšyje, kurio užduotys ir klausimai taip pat buvo susiję su negalia. Pirmoje protmūšio dalyje reikėjo atsakyti į klausimus, susijusius su įvairiais istoriniais, politiniais įvykiais, vienaip ar kitaip turėjusiais įtakos neįgaliųjų gyvenimui. Antros dalies klausimai buvo susiję su žinomais muzikantais, aktoriais, politiniais veikėjais. Iš aprašymo reikėjo atspėti, koks tai žmogus. Vėliau paaiškėjo, kad visi šiame klausimų bloke minimi asmenys turėjo vienokią ar kitokią negalią. Tarp jų – ir JAV prezidentas Ruzveltas, dailininkė Frida Kahlo, aktorius Robis Viljamsas. Trečiasis klausimų blokas buvo muzikinis – buvo leidžiami muzikos kūriniai, atliekami negalią turinčių žmonių. Protmūšio dalyviai prisipažino nežinoję, kad jų mėgstami dainininkai ar muzikantai taip pat kenčia dėl vienokių ar kitokių negalių.

Pasak E. Kelmelienės, ­protmūšio tikslas buvo ne tik pasivaržyti, pasitikrinti žinias, bet ir suteikti naujos informacijos. Varžytuves laimėjo vaikinų komanda, kurie iš pradžių atėjo manydami, jog labai mažai žino apie negalią, tačiau net patys nustebo, kad nemažai dalykų yra tarpusavyje susiję.

„Smagu yra tai, kad sulaukėme daug dėmesio, ypač jaunų žmonių, kurie mūsų draugijos veikla domisi norėdami savanoriauti ar tiesiog daugiau sužinoti apie negalią. Galime tik pasidžiaugti, kad jaunoji karta nori pažinti žmones su negalia, siekia prisidėti prie neįgaliųjų problemų sprendimo, integracijos ir visuomenės švietimo“, – sako LND teisininkė.

Jos teigimu, draugijos darbuotojai sulaukė ir nemažai klausimų – šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, kreipėsi pagalbos konkrečiais klausimais. Taip pat džiugino ir tai, kad žmonės, kuriems kažkada draugija padėjo išspręsti vienokią ar kitokią problemą, atėjo susipažinti ir padėkoti.

„Ateityje taip pat planuojame dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose, nes gyva pažintis yra geriausias organizacijos pristatymas ir viešinimas. Tik visi kartu mes galime daugiau“, – dalijasi įspūdžiais E. Kelmelienė.


Apie organų donorystę ir neįgaliųjų galimybes dirbti

Renginio metu Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ atstovai festivalio lankytojus pakvietė pasikalbėti apie organų donorystę. Savo patirtimi dalijosi žmonės, gyvenantys su donorų organais. Pikniko lankytojai „Gyvasties“ palapinėje rašė savo mintis apie organų donorystę. Vieni dėkojo už artimam žmogui išsaugotą ir padovanotą gyvenimą, kiti akcentavo, kad tai vienintelė galimybė po mirties padėti kitiems.

Pasak asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Aušros Degutytės, šią temą tarsi linkstama atidėlioti. Vis dėlto būtent pokalbis su artimaisiais, valios paaukoti po mirties savo organus išsakymas prisidėtų prie donorystės plėtros. Juk viena iš organų donorystės atsisakymo priežasčių – tai, kad žmonės nežino, ką apie tai galvojo artimasis. Šiuo metu inksto, širdies, plaučių, kasos, kepenų ar akių ragenos transplantacijos laukia apie 400 žmonių.

Nacionalinio kraujo centro palapinėje norintys galėjo neatlygintinai paaukoti kraujo. Juk vieno žmogaus dovanotas kraujas gali išgelbėti net 3 gyvybes. Atvejų, kuomet paciento gyvybę gali išgelbėti tik kraujo perpylimas, pasitaiko kasdien! Neatlygintina kraujo donorystė – pats paprasčiausias ir greičiausias būdas realiai prisidėti prie gyvybės išgelbėjimo.

VšĮ „Sopa“ rūpinasi įsidarbinimo galimybėmis socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. Mokymai, parengimas darbo rinkai, pagalba įsitvirtinti darbo vietose – apie tai galima buvo sužinoti šios organizacijos palapinėje. Su didžiausiais iššūkiais susiduriantys asmenys dalyvauja VŠĮ „Sopa“ rengiamose dirbtuvėse, kuriose gaminami dirbiniai iš parašiuto virvės parakordo. „Laisvės pikniko“ lankytojai galėjo pasimokyti ir patys nusipinti apyrankę.

„Laisvės piknike“ dalyvavo nemažai negalią turinčių žmonių.


Pristatytos pačios įvairiausios iniciatyvos

Ar žmonės su negalia laukiami rinkėjai? Ar jie laukiami kaip kandidatai? Kokie žmonių su įvairiomis negaliomis lūkesčiai ir poreikiai rinkimų procese? Ar rinkimų organizatoriai ketina į tai atsižvelgti? Apie tai buvo diskutuota rinkimams skirtoje palapinėje „Žinau, ką renku“. Kartu su Lietuvos neįgaliųjų forumu (LNF) surengtoje diskusijoje dalyvavo Seimo nariai Justas Džiugelis, Raminta Popovienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Guoda Burokienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė. Pokalbį moderavo LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė. Išsakyta nemažai skaudulių, trukdančių neįgaliesiems būti visaverčiais visuomenės nariais.

„Maisto banko“ palapinėje lankytojų laukė interaktyvi programa, skatinanti iš arčiau pažinti organizacijos kasdienį darbą, vizualiai įvertinti surenkamo maisto kiekius, išbandyti savo jėgas „Maisto banko“ savanorio vaidmenyje.

Organizacija „Raudonos nosys“, pasitelkusi klounados metodiką, teikia emocinę ir psichosocialinę pagalbą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Jų palapinėje buvo galima pačiam išbandyti klouno užsiėmimą, išmokti įvairių triukų, taip pat įsigyti „humorino“ – raudoną nosį.

Lankytojai galėjo susipažinti ir su Nacionalinio socialinės integracijos instituto iniciatyva „Senjoro“ – kvalifikuoti specialistai teikia socialines paslaugas bei slaugą namuose pagyvenusio amžiaus asmenims, neįgaliesiems ir tiems, kuriems reikia pagalbos bei draugijos.

„Laisvės piknike“ buvo gausu diskusijų, muzikos, pramogų erdvės. Nors renginio dalyvius gąsdino lietus, tačiau jie neišsibėgiojo, sėmėsi idėjų ir įkvėpimo vieni iš kitų. Čia galėjo atsiskleisti pačios įvairiausios iniciatyvos, susitikti ir pabendrauti pačių skirtingiausių interesų žmonės – be pykčio ir be pavydo, su noru suprasti ir pažinti kitus.

Aurelija BABINSKIENĖ
LND archyvo nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt