21
K, Vas
11 Nauji straipsniai

Užimtumo tarnyboje – daugiau dėmesio neįgaliesiems

Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė Inga Balnanosienė.

Tolerancijos link
Nustatymai

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė Inga Balnanosienė įsitikinusi, kad Užim­tumo tarnyba pakeitė ne tik pavadinimą. Vienas iš didžiausių pokyčių – tai, kad neįgalieji dabar sulaukia daug daugiau dėmesio – su jais dirba atvejo vadybininkai, kurie gali ne tik užregistruoti, bet ir išsamiai išsiaiškinti poreikius, padėti įgyti tinkamą kvalifikaciją ir įsidarbinti. 

Kokių pokyčių neįgalieji gali pajusti Darbo biržą pakeitus Užimtumo tarnybai?

Pokyčiai prasidėjo daug anks­čiau. Apie juos buvo diskutuojama su neįgaliųjų organizacijomis, kurios teigė, jog negalią turintiems žmonėms reikia skirti daugiau laiko, kad jiems būtina asmeninio asistento paslauga. Taigi dabar į Užimtumo tarnybą užėjęs žmogus bus priimtas visai kitaip – jis bendraus su atvejo vadybininku, kuris yra subūręs socialinių partnerių ratą, turi didelį įdarbinti galinčių įmonių sąrašą. Atvejo vadybininkas skirs kur kas daugiau laiko konkrečiam žmogui – netgi paskambins darbdaviui, prireikus gali palydėti į įmonę.


Gal galite detaliau papasakoti, kaip Užimtumo tarnyba gali padėti negalią turinčiam žmogui?

Pačiam žmogui susirasti darbą gali kliudyti įvairūs barjerai: visuomenės požiūris, negalios pobūdis, žema savivertė, socialinė aplinka, šeima. Jei žmogaus negalia nėra labai didelė, darbingumas ribotas nedaug, manoma, kad jis pats pajėgus ieškoti darbo arba pasirinkti profesiją. Jei darbingumas ribotas labiau, apsilankius Užimtumo tarnyboje atliekamas galimybių darbo rinkoje įvertinimas. Pokalbio metu vertinami ne tik lengvai įrodomi dalykai (žmogaus išsilavinimas, darbo pageidavimai, patirtis), bet ir kiti aspektai: pasirengimas keisti profesiją, būti mobiliam, darbo paieškos įgūdžiai, socialinė aplinka ir pan. Jei minėti įgūdžiai silpni, į procesą įsijungia karjeros konsultantas, kuris aiškinasi žmogaus poreikius, polinkius, kompetencijas. Pagal tai ir pasiūlomas užimtumas. Vieniems gali būti rekomenduojama pasimokyti, t.y. įgyti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, didelė tikimybė, kad bus pasiūlyta netgi darbo vieta. Kiti pasirodo turintys gebėjimų pradėti savo verslą, jiems bus siūloma pasinaudoti parama. Konsultantas ne tik patars, bet ir bendraus su žmogumi tol, kol tas verslas pradės veikti.

Galiu pateikti pavyzdį, kaip Užimtumo tarnyba padėjo įsidarbinti autizmo sutrikimą turinčiam vaikinui, kuriam buvo sunku pritapti, rasti darbo. Tereikėjo darbdaviui paaiškinti, kad autistiški žmonės gali būti labai geri darbuotojai, jei jiems tinkamai parinkta darbo vieta, tik ne visada patys gali tinkamai prisistatyti. Jie gal bus tylesni, uždaresni, tačiau jei reikia į kompiuterį suvesti duomenis, tai padarys be klaidų.


Ką daryti tada, jei žmogus neturi reikiamo išsilavinimo?

Neretai žmogus turi gebėjimų, bet neturi tai įrodančio dokumento. Dabar yra galimybė tas neformaliu būdu įgytas kompetencijas įteisinti – t.y. išlaikyti egzaminą mokymo įstaigoje. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą dirba siuvėju, tačiau niekur to nesimokė. Per egzaminą jis gali įrodyti savo gebėjimus siūti. Jei egzaminas išlaikytas sėkmingai, išduodamas pažymėjimas, jei ne – žmogus gauna rekomendacijas, kurias sritis reikia tobulinti ir gali iš naujo laikyti egzaminą. Pateiksiu pavyzdį – žmogus ne vienus metus dirba elektrinio krautuvo vairuotoju. Laikant egzaminą paaiškėjo, kad jis puikiai valdo krautuvą, bet visai neturi saugaus darbo įgūdžių. Buvo rekomenduota juos patobulinti. Pasimokęs žmogus egzaminą išlaikė be jokių problemų. Taip norima kuo greičiau pasiekti norimo rezultato – vietoj to, kad žmogus būtų siunčiamas mokytis ir tam sugaištų pusę metų ar ilgiau, jis pažymėjimą gauna per valandą. Žmonės be kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų dažnai dirba virėjais, verslo konsultantais. Tai puiki galimybė jiems įteisinti savo kvalifikaciją.


O jei žmogus turi įgijęs profesiją, bet ji neatitinka darbo rinkos poreikių?

Yra daug galimybių įgyti naują kvalifikaciją arba patobulinti turimą pagal labai įvairias tiek formalaus, tiek neformalaus mokymo programas.

Visos šios programos kasmet yra peržiūrimos ir derinamos prie situacijos darbo rinkoje. Turiu pastebėti, kad jei anksčiau didžioji dalis mokymų buvo praleidžiama prie suolo, dabar daugiau laiko skiriama praktiniams įgūdžiams lavinti, kad žmogus kuo greičiau integruotųsi į darbą.

Nereti atvejai, kai dar prieš mokantis yra pasirašomos trišalės sutartys su darbdaviais. Tai reiškia, kad asmuo iš karto baigęs mokslus jau turės darbą. Ypač tokie atvejai dažni Vilniaus regio­ne. Labai populiarios visos programos, susijusios su informacinėmis technologijomis, logistika. Reikalingi maisto pramonės darbuotojai (mėsininkai, konditeriai, virėjai), sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, visi statybinio profilio specialistai, socialinio darbuotojo padėjėjai, padavėjai, barmenai. Žmonės yra labai skirtingi, kiekvienas atvejis vis kitoks, todėl negalėčiau pasakyti, kad viena kuri nors profesija labiau tiktų ar netiktų neįgaliesiems. Didžioji dauguma mokymo įstaigų yra pasirengusios priimti negalią turinčius žmones.

Mokslas yra nemokamas, maža to, dar mokama stipendija ir padengiamos kelionės išlaidos.

Kita galimybė persikvalifikuoti – profesinė reabilitacija. Ji tinka tais atvejais, kai žmogus yra netekęs darbo ar praradęs galimybę dirbti po traumos. Čia daug dėmesio skiriama ne tik profesiniams, bet ir socialiniams įgūdžiams atkurti.


O kas po to? Neretai girdime, kad darbdaviai nenori priimti neįgaliųjų...

Darbdavių požiūris labai kinta – jis dabar yra visai kitoks nei prieš 10 metų. Vis labiau vertinamas kitoniškumas. Šiuolaikiniai darbdaviai į žmogų žiūri ne pagal tai, kaip jis atrodo, o pagal tai, ką jis gali padaryti. Labai svarbios asmeninės kompetencijos: darbas komandoje, sprendimų priė­mimas, lojalumas. Štai ir Užimtumo tarnyboje dirba neįgaliojo vežimėliu judanti Danguolė Matusevičienė. Ji tiesiog užėjo ir paklausė, ar nebūtų darbo vietos ir jai. Moteris sėkmingai išlaikė valstybės tarnybos egzaminą ir labai patenkinta savo darbu.

Praėjusiais metais iš viso įsidarbino 5633 neįgalieji, savarankišką veiklą pradėjo 1142, o aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 2362 asmenys. Parama įsidarbinti darbo rinkoje pasinaudojo 2362 neįgalieji.


Dažnai tenka išgirsti, kad neįgaliesiems siūlomi tik nekvalifikuoti darbai. Kokia reali situacija?

Pastebiu atvirkštinę tendenciją – neįgaliesiems siūlomi netgi labai kvalifikuoti darbai – pvz., juos įdarbinanti įmonė „Tu gali“ gamina saulės kolektorius, įvairią vaizdo ir garso techniką. Tai, kokį darbą žmogus dirba, priklauso ne nuo negalios, o nuo išsilavinimo. Žinoma, sunkią psichikos negalią turintys žmonės gal galės dirbti tik socia­linėse įmonėse. Tačiau yra pavyzdžių, kai jie įsidarbina atviroje darbo rinkoje.


Ar tikrai Užimtumo tarnyba nebėra įstaiga, kurioje tik užregistruojamas darbo ieškantysis?

Užimtumo tarnyba turi nuolat keistis – kinta visuomenė, jos lūkesčiai, tai verčia ir mus nesustoti. Raginu visus neįgaliuosius drąsiai praverti Užimtumo tarnybos duris ir pasidomėti, kokios būtų galimybės. Konsultacijai nereikia užsiregistruoti, tai nieko nekainuoja. Kiekviena situacija yra individuali. Gal kartais ir reikės palaukti, kol sėkmė aplankys, gal teks pasimokyti. Svarbu žengti pirmą žingsnį, išeiti iš namų ir būti aktyviems. Darbas suteikia orumo, poziciją visuomenėje, kuriami socialiniai ryšiai, atsiranda bendrystė su kitais žmonėmis.

Kalbėjosi Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt