21
T, Rugp
10 Nauji straipsniai

Specialieji poreikiai nustatomi individualiau

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socia­linės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Vytautė Polujanskienė.

Tolerancijos link
Nustatymai

Specialieji poreikiai neįgaliesiems šiemet nustatomi pagal naują tvarką. Esminis pokytis – nuo šiol nustatomi dviejų lygių specialieji slaugos ir dviejų lygių priežiūros (pagalbos) poreikiai. Tikimasi, kad tai leis labiau diferencijuoti neįgaliųjų specialiuosius poreikius, bus galima juos nustatyti individualiau. Apie tai, kaip šis vertinimas atliekamas, kalbamės su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socia­linės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdančia direktoriaus funkcijas, Vytaute Polujanskiene.

Iki šių metų nustatant spe­cialiuosius poreikius buvo pildoma Barthel indekso lentelė. Pakeitus specialiųjų poreikių nustatymo tvarką, vietoj jos įvestas asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti įvertinimo klausimynas. Kas juo vertinama?

Naujuoju klausimynu įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti, t. y. savarankiškumas. Šis klausimynas daug išsamesnis negu Barthel indeksas. Pirmoji klausimyno dalis skirta bendrai informacijai apie asmenį, kuri reikalinga nustatant specialiuosius poreikius, išsiaiškinti. Antrąja dalimi siekiama išsiaiškinti, kokių sunkumų asmuo dėl sveikatos sutrikimų turi savarankiškai vykdydamas tam tikrą veiklą, ar jam reikalinga kito asmens pagalba, pagalbinės priemonės ir pan.

Barthel indekso lentelėje buvo vertinama 10 žmogaus savarankiškumo, tiksliau – gebėjimo apsitarnauti aspektų. Kokias sritis apima naujasis klausimynas?

Klausimynu įvertinamos penkios pagrindinės asmens veiklos – mobilumas (judėjimas), žinių taikymas, bendravimas, savarankiškumas ir kasdienė veikla. Vertinant mobilumą atsižvelgiama, kaip žmogus gali atsisėsti, sėdėti, persėsti į kitą vietą, atsistoti, stovėti, eiti, naudotis viešuoju ir privačiu transportu, paimti ir perkelti daiktus, lipti laiptais; vertinant žinių taikymą – kaip gebama susikaupti, atsiminti, rašyti ir skaičiuoti, kaip orientuojamasi aplinkoje ir laike, kaip suprantama regimoji ir girdimoji informacija. Bendravimo dalyje įvertinamas gebėjimas bendrauti su nepažįstamais ir artimais asmenimis, kalbėjimas ir kalbos suvokimas; savarankiškumo dalyje – gebėjimai savarankiškai praustis ir maudytis, apsirengti ir nusirengti, valgyti, naudotis tualetu, pasirūpinti savo sveikata. Vertinant gebėjimus atlikti kasdienes veiklas, atsižvelgiama, kaip asmuo geba pasiruošti maistą ir atlikti namų ruošos darbus. Atkreipiu dėmesį, kad veiklos apribojimai, kitaip sakant, sumažėjęs savarankiškumas, turi kilti dėl sveikatos sutrikimų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių.

Barthel indekso lentelę pildė medikai. Kam patikėta klausimyno pildymo atsakomybė?

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną pildo NDNT vertintojas. Jis žodžiu pateikia asmeniui klausimus ir ties kiekviena veikla pagal asmens ar jo atstovo pateiktą informaciją pažymi atsakymą ir jį įvertina balais. Tiesa, klausimyno pildymas pradedamas tik tuomet, kai asmuo (ar asmens atstovas) parašu patvirtina, kad yra supažindintas su vertinimo eiga ir klausimyno reikšmėmis. Užpildžius klausimyną, asmuo ir vertintojas parašais patvirtina, kad atsakymai pažymėti teisingai. Taigi vertintojas prisiima atsakomybę, kad teisingai pažymėjo atsakymus, o asmuo – kad juos pateikė teisingus.

Reikia paminėti, kad vaikų nuo 4 iki 18 m. asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynai yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms, o vaikams iki 4 m. jis nepildomas, tokio amžiaus vaikų asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficien­tas prilyginamas 1.

Kaip minėjau, klausimyno atsakymai įvertinami balais, vėliau jie prilyginami atitinkamiems koeficientams.

Klausimynas labai svarbus vertinant specialiuosius poreikius, nes jie nustatomi bazinio funkcionavimo lygmens (kuris nustatomas pagal asmens sveikatos būklę pagal pateiktus medicininius dokumentus) balus padauginus iš minėtų asmens savarankiškumo koeficientų.

Anksčiau nustatant specialiuosius poreikius asmens sveikatos būklė buvo vertinama atsižvelgiant į diagnozę, dabar – į bazinį funkcionavimo lygmenį, kuris taip pat vertinamas balais. Tai daro patys medikai ar taip pat NDNT darbuotojai?

Ši tvarka nesikeičia. Visą informaciją apie žmogaus sveikatos būklę, kaip ir anksčiau, pateiks gydytojas siuntime į NDNT ir prie jo pridėtuose medicininiuose dokumentuose. NDNT vertintojas bazinį funkcionavimo lygmenį balais nustatys remdamasis minėtuose dokumentuose pateikta informacija.

Taigi specialieji poreikiai nustatomi atsižvelgiant į bazinį funkcionavimo lygį ir asmens savarankiškumo koeficientą. Kiek balų reikia surinkti, kad būtų nustatyti skirtingi specialieji poreikiai?

Kai bazinį funkcionavimo lygmenį padauginus iš asmens savarankiškumo koeficiento gaunama: 

7, 8, 9, 10, 11, 12 arba 14 balų, nustatomas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

16, 18, 20 arba 21 balas – antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

22, 24, 27, 28 arba 30 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

32, 33, 36 arba 40 balų – antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Jei gautas balų skaičius yra didesnis negu 40 balų, specialieji poreikiai nenustatomi.

Per pirmąjį mėnesį dėl specia­liųjų poreikių į NDNT kreipęsi neįgalieji gavo ir naują rekomendaciją, kurioje nurodoma, kokios pagalbos (techninės pagalbos priemonių) jiems reikėtų. Papasakokite plačiau apie šią naujovę. Į ką žmogus su šia rekomendacija turi kreiptis?

Taip, pagal nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusią tvarką, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrų, NDNT, atlikusi asmens veiklos ir gebėjimo vertinimą, asmeniui išduoda rekomendaciją dėl pagalbos poreikio, kurioje nurodyta, kur – į savivaldybę ar Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą – asmuo gali kreiptis dėl jam reikiamų techninių pagalbos priemonių, būsto pritaikymo, socialinės reabilitacijos paslaugų ir kt. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad šis dokumentas nėra privalomas, tai tik rekomendacija, kokia pagalba asmeniui padidintų jo savarankiškumą.

Kalbėjosi Aldona DELTUVAITĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt