18
A, Birž
11 Nauji straipsniai

Mūsų stiprybė – įvairovėje

Šeštųjų Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų laureatai. Martyno Ambrazo nuotr.

Tolerancijos link
Nustatymai

Jau šeštą kartą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo iniciatyva Lietuvoje apdovanoti žmogaus teisių srityje labiausiai nusipelnę žmonės, organizacijos, iniciatyvos. Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai – tai galimybė dar kartą įvertinti, kaip siekiant prasmingų tikslų keičiasi visuomenės požiūris, stiprėja tolerancija, įveikiamos kliūtys. 

Povilė ir Edvinas – „Pirmo blyno“ komandos nariai.

Žmogaus teisių niekada nebus per daug

Prieš šešerius metus pradėti rengti Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai buvo išties didelis proveržis žmogaus teisių srityje. Kasmet daugėjant naujų iniciatyvų ir dėmesio žmogaus teisėms, žengtas dar vienas žingsnis – pernai pirmą kartą surengtas Nacionalinis žmogaus teisių forumas, kuriame visuomenė diskutavo apie žmogaus teises ir tai, ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių žmonėms. Už šią iniciatyvą simbolinį „Metų proveržio“ apdovanojimą atsiėmusi profesorė Milda Ališauskienė neslėpė nesitikėjusi, kad renginys, sutelkęs valstybės, nevyriausybines, verslo organizacijas bei tarptautinę bendruomenę, bus toks sėk­mingas.

Profesorė pasidalijo svajone, kad švęsti žmogaus teisių susirinktume mažiausiai du kartus per metus: talentingus žmones pagerbdami Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose ir gruodžio 10-ąją, kartu su tarptautine bendruomene minėdami Žmogaus teisių dieną, aptardami pasiekimus ir skaudulius, numatydami, kaip juos įveiksime. „Žmogaus teisių švenčių niekada nebus per daug, – iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Valdovų rūmuose sakė „Metų proveržio“ laureatė.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė pasidžiaugė, kad žmogaus teisių srityje vykdomi projektai, juos inicijuojantys žmonės jaudina, įkvepia ir verčia stiebtis į viršų.

Laisvėjanti, tolerantiška ir įvairi visuomenė – didžiausia siekiamybė, prie kurios galime ir turime prisidėti visi. Tai patvirtina šventiniame renginyje pagerbtos šios srities iniciatyvos: projekto „Moterys, kūrusios Lietuvos valstybę“ sumanytojos, kurios paneigė mitą, kad Lietuvos kultūrai ir valstybei buvo reikšmingas tik vyrų indėlis, socialinė iniciatyva „Skolinu savo balsą“, žinomų žmonių lūpomis prabilusi apie ŽIV užsikrėtusių asmenų gyvenimus, kunigo Evaldo Darulio veikla – jo iniciatyva Vilniaus Bernardinų parapijoje įsteigta bene vienintelė Lietuvoje LGBT+ asmenų grupė, o kunigas teikia pagalbą parapijai priklausančių homoseksualių, translyčių asmenų tėvams ir šeimoms bei kitos.

Už neįgaliųjų teises ir jų įgalinimą pasisakantys aktyvistai.

Apdovanojimai – įvairių sričių iniciatyvoms

Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai apima įvairias žmogaus teisių sritis – simbolinės burių statulėlės įteiktos 8 nominacijų: „Lyčių lygybės“, „Tautų dialogo“, „Vaivorykštės“, „Geriausias amžius – mano amžius“, „Įveiktos kliūties“, „Religijų ir įsitikinimų įvairovės“, „Atviros visuomenės piliečio“ ir „Metų proveržio“ laimėtojams. Nominantus galėjo siūlyti visi visuomenės nariai, organizacijos, nugalėtojai buvo išrinkti susumavus internetu balsavusios visuomenės ir iniciatyvas vertinusios komisijos balsus.

„Įveiktos kliūties“ apdovanojimui nominuotos trys didelio atgarsio sulaukusios neįgaliesiems labai svarbios iniciatyvos: festivalio „Nepatogus kinas“ filmo „Sengirė“ seansas neregiams (su ausinėmis filmą stebėję žmonės girdėjo sinchroninį ekrane matomų vaizdų apibūdinimą), restoranas „Pirmas blynas“ ir jo įkūrėjas Timas van Wijkas (jame įdarbinti negalią turintys žmonės) bei Ramunės Šidlauskaitės ir Edmundo Buklio pilietinė iniciatyva (dėl neįgaliesiems nepritaikytų rinkiminių apylinkių jie kreipėsi į teismą ir laimėjo bylą prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybes).

Restorano „Pirmas blynas“ komanda pelnė „Įveiktos kliūties“ apdovanojimą.

Nieko nėra neįmanomo, viskas tik požiūrio klausimas

Prieš paskelbdama „Įveiktos kliūties“ laureatą žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė priminė vieną įkvepiančią istoriją, patvirtinančią, kad didžiausias kliūtis įveikia mūsų pačių požiūris ir mąstymas.

...paralimpietės Ramunės Adomaitienės gyvenimas labai pasikeitė po to, kai kartu su vyru pateko po traukiniu. Vyras žuvo, o ji liko neįgali. Bet sportas padėjo jai atsitiesti. Ramunė dalyvavo Londono paralimpinėse žaidynėse, šuolio į tolį rungtyje užėmė ketvirtą vietą. Nuo trečiosios ją skyrė vos 1 centimetras. Labai stipriai išgyveno.

Lyg to būtų dar negana, medikai Ramunei nustatė smegenų auglį, atliko operaciją. Galėjo nevaikščioti, bet vėlgi sportas padėjo atsistoti ant kojų. Nuskrido į Rio. Ten vykusiose paralimpinėse žaidynėse užėmė ketvirtą vietą. Nuo trečios ir vėl liko per 1 centimetrą.

Draugai sportininkai manė, kad viskas – nebebus motyvacijos sportuoti. Tačiau nuėję jos paguosti, Ramunę rado laimingą, besišypsančią. „Ar tau viskas gerai?“ – sunerimo. „Aišku, man viskas gerai, – atsakė ji. – Šitas rezultatas rodo, kad praėjo ketveri metais, o aš visiškai nepasenau...“ Štai ką gali požiūris!

„Įveiktos kliūties“ nominaciją atsiėmęs T. van Wijkas ant apdovanojimų pakylos pakvietė ceremonijoje dalyvavusius Povilę, Edviną, Dominyką, Vaidotą – žmones, be kurių noro, pastangų ir didžiulio palaikymo „Pirmas blynas“ šiandien nebūtų tapęs pavyzdžiu ir įrodymu, kad turint tikslą ir ryžtą jo siekti, viskas yra įmanoma.

Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose – aktyvūs neįgalieji.

Entuziazmas buvo stipresnis už skepticizmą

„Pirmo blyno“ komandai publika plojo bene ilgiausiai. Džiugesio neslėpė ir neįgaliųjų darbo paieškomis besirūpinančios VšĮ „Sopa“ direktorė Jurgita Kuprytė. Šiame laimėjime – ir didelis „Sopos“ indėlis.

J. Kuprytė prisimena, kad T. van Wijkas „Sopą“ susirado prieš porą metų iki restorano atidarymo. Idėja kurti neįgaliųjų aptarnaujamą restoraną atrodė patraukli ir labai reikalinga, tačiau kartu ir rizikinga, gal net utopiška. Maitinimo rinkoje naujokui apskritai sunku įsitvirtinti, o čia – dar ir su klientus aptarnaujančiais neįgaliaisiais, kuriems patiems reikia visapusiškos paramos ir pagalbos. Ieškant išeičių svarstytas ir socialinės įmonės variantas, tačiau verslą tik pradedantiems naujokams šis statusas nesuteikiamas.

Vis dėlto Timas nenuleido rankų. Pasak J. Kuprytės, jo entuziazmas ir tikėjimas šiuo sumanymu buvo stipresnis už mums būdingą lietuvišką skepticizmą. Daugelį dalykų jis padarė pats, savo iniciatyva. Būsimiems darbuotojams nekėlė jokių reikalavimų, tiesiog ragino pabandyti.

Ir „Sopa“ sutiko. J. Kuprytė neslepia: buvo neramu dėl anksčiau niekur nedirbusių neįgaliųjų – juos reikėjo ne tik motyvuoti, bet apmokyti restoranui reikalingų funkcijų. Iš pradžių jiems rengė darbo simuliacijas, paskui mokė „Pirmame blyne“ – pasirašė praktikos sutartis, kad neįgalieji galėtų išbandyti save realioje darbinėje aplinkoje, atrastų, kur gali atsiskleisti.

„Pirmame blyne“ įsidarbino ne visi į šiuos mokymus įsitraukę neįgalieji. Savo veiklą tik pradedantis restoranas negalėjo priimti daug darbuotojų, tačiau tie, kuriems geriausiai sekėsi ir kurie labiausiai norėjo dirbti, tapo „Pirmo blyno“ komandos nariais. „Sopa“ ir dabar jiems padeda – kelias dienas per savaitę darbuotojas ateina į restoraną, parodo, pataria, kaip geriau atlikti užduotis.

„Pirmo blyno“ komanda sulaukė gausių plojimų.

Geriausias pasirinkto kelio įvertinimas

J. Kuprytė džiaugiasi, kad Povilei, Edvinui, Dominykui, Vaidotui čia gerai sekasi, jie vis labiau pasitiki savo jėgomis. Povilė atsiskleidė kaip gera organizatorė, Dominykas puikiausiai bendrauja su restorano lankytojais – su kiekvienu mandagiai pasisveikina, pirmą kartą užsukusiems papasakoja apie restorano tvarką, priima užsakymus, o išlydėdamas būtinai pasiteirauja, ar buvo skanu, pakviečia ateiti dar kartą, draugų atsivesti. Šiltas ir draugiškas sutikimas, malonus bendravimas žmonėms patinka – socialiniuose tinkluose sklinda jų nuotraukos su besišypsančiais restorano darbuotojais, kviesdamos ir kitus čia apsilankyti.

„Pirmas blynas“ ne tik teikia maitinimo paslaugas, bet ir organizuoja socialinius bei mokomuosius renginius, taip skatindamas visuomenę atviriau priimti turinčiuosius negalią žmones, permąstyti išankstines nuostatas.

Dėkodamas už įvertinimą T. van Wijkas pabrėžė, kad šis apdovanojimas – geriausias patvirtinimas, kad einama teisingu keliu. „Konkurentai buvo stiprūs, bet mes tokie – vieninteliai“, – sakė sėkme Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose neabejojęs „Pirmo blyno“ komandos narys Edvinas.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt