22
K, Rugp
0 Nauji straipsniai

Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsena patikėta įstatyme numatytai komisijai

Pirmojo posėdžio sekretorius Vytis Muliuolis, lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Komisijos nariai: Kristina Dūdonytė, Dalia Mikalauskaitė, Audronė Daukšaitė-Timpė, Vytautas Pivoras. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.

Tolerancijos link
Nustatymai

Liepos 1-ąją įsigaliojusiame naujos redakcijos Lygių galimybių įstatyme atsirado žmonėms su negalia aktualus straipsnis, įteisinantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos tvarką. Ši funkcija patikėta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijai. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė jau patvirtino Komisijos sudėtį ir išreiškė viltį, kad profesionalios ekspertų išvados sustiprins nacionalinę žmonių su negalia teisių apsaugą.

Komisijoje – įvairių negalių atstovai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pakvietus nevyriausybines neįgaliųjų asociacijas siūlyti kandidatus į Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisiją, sulaukta 10 įstatyme numatytus kriterijus atitinkančių – gerai išmanančių Konvencijos ir kitų teisės aktų, susijusių su žmonių su negalia teisių apsauga, turinį ir taikymą, nešališkų ir nepriklausomų – kandidatų.

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjo Vyčio Muliuolio, įstatyme numatyta, jog Komisiją sudaro 5 nariai (4 iš jų – neįgaliųjų asociacijų ir vienas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas), todėl prieš kontrolierei tvirtinant jos sudėtį buvo sudaryta patariamoji komisija, padėjusi atrinkti tinkamiausius kandidatus. Joje dalyvavęs Premjero patarėjas ir kai kurių Seimo komitetų biurų darbuotojai pateikė savo nuomonę. Kontrolierė A. Skardžiuvienė, įvertinusi visus teikimus ir rekomendacijas (dvi rekomendacijas pateikė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas prof. Jonas Ruškus), patvirtino Komisijos sudėtį. Joje yra Kristina Dūdonytė, Dalia Mikalauskaitė, Dovilė Juodkaitė, Vytautas Pivoras ir Audronė Daukšaitė-Timpė.


Komisijos pirmininkė – žmonių su negalia teisių gynėja iš Alytaus

Į pirmąjį posėdį susirinkusių Komisijos narių laukė svarbus darbas – išsirinkti pirmininką ir jo pavaduotoją. Vieni kitiems prisistatę, mintimis ir įžvalgomis apie būsimą veiklą pasidaliję Komisijos nariai pirmininkės pareigas patikėjo aktyviai žmonių su negalia teisių gynėjai iš Alytaus K. Dūdonytei. Ji – asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ valdybos pirmininkė, neįgaliųjų ir jų tėvų bei globėjų asociacijos MIRABILIA, Europos savarankiško gyvenimo tink­lo narė. 2015 m. K. Dūdonytė pelnė Nacionalinį lygybės ir įvairovės apdovanojimą Įveiktos kliūties kategorijoje, o 2019 m. už aktyvią visuomeninę veiklą ginant žmonių su negalia teises jai įteiktas Alytaus metų apdovanojimas.

Kristina sako, kad toks pasitikėjimas ir kolegų įvertinimas jai buvo labai netikėtas. Ir tai, kad ji ne vilnietė, pasirodė esą ne trūkumas, o privalumas – Komisija geriau žinos problemas, su kuriomis susiduria regionuose gyvenantys žmonės su negalia, bei jų sprendimo kelius, juolab kad Alytus šioje srityje tikrai turi kuo pasidžiaugti.

Komisijos pirmininkė atstovauja judėjimo negalią turinčiai bendruomenei (dėl cerebrinio paralyžiaus mergina juda tik su vaikštyne), o jos pavaduotoja išrinkta D. Mikalauskaitė – intelekto negalią turintiesiems ir jų šeimos nariams. Ji – sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ tarybos narė, daug dirbanti prie teisės aktų tobulinimo, kad jie atitiktų Konvencijos nuostatas. Be to, D. Mikalauskaitė yra registruota lobistė.

Kurčiųjų bendruomenei Komisijoje atstovaus 2015–2018 metais Lietuvos kurčiųjų draugijai vadovavęs V. Pivoras. Jis nemažai nuveikęs gerinant in­formacinę–komunikacinę aplinką, kurčiųjų švietimo kokybę. V. Pivoras dalyvavo Seimo darbo grupėje, ruošusioje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, rengia lietuvių gestų kalbos puoselėjimo metodines priemones bei mokymus.

Dar viena Komisijos nare tapo Dovilė Juodkaitė – teisininkė, lektorė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė. Nuo 2009 metų ji aktyviai dirba Konvencijos ratifikavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos klausimais Lietuvoje ir kitose šalyse. D. Juodkaitė – ir Pasaulio sveikatos organizacijos „QualityRights“ įrankio nacionalinės vertinimo grupės narė ekspertė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba į Komisiją delegavo Teisės skyriaus vyresniąją patarėją A. Daukšaitę-Timpę, tiriančią gyventojų skundus dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu.

Pasak V. Muliuolio, labai gerai, kad Komisijos nariai yra iš skirtingų su negalia susijusių sričių, patys turi skirtingas negalias, be to, atstovauja ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, turinčioms savo požiūrį dėl jų integracijos, teisės aktų rengimo ir taikymo. V. Muliuolio žodžiais, nepaisant to, kad Komisijos nariai atstovauja ne visoms negalioms, ji spręs visiems žmonėms su negalia aktualias problemas ir prižiūrės, kaip Lietuva laikosi tarptautinių įsipareigojimų.


Komisijos atsakomybės sritis – didžiulė

Pagrindiniai dokumentai, nuo kurių prasidės Komisijos darbas, – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir po pirmojo jos įgyvendinimo etapo svarstymo JT Neįgaliųjų teisių komiteto Lietuvai pateiktos rekomendacijos bei jų vykdymas. Reikės peržiūrėti ir įstatymus, susijusius su Konvencijos įgyvendinimu, ir institucinį mechanizmą – išsiaiškinti, kas už ką atsakingas, kaip tie įsipareigojimai vykdomi ir pan. Jeigu reikės, Komisija galės paprašyti institucijų pateikti papildomą informaciją.

Jau pirmajame posėdyje Komisijos nariai pasidalijo pastebėjimu, kad Vyriausybės nutarime, kuriuo nustatomas Konvencijos įgyvendinimas, paminėtos ne visos ministerijos – keturios, tarp kurių yra ir Finansų ministerija, nuo kurios priklauso svarbūs darbai, lieka nuošalyje. „Ar tikrai tos ministerijos neturi nieko bendra su žmonių su negalia teisių užtikrinimu ir integracija?“ – stebėjosi naujai sukurtos Komisijos nariai.

Pasak V. Muliuolio, atlikę teisinį ir institucinį vertinimą Ko­misijos nariai analizuos, kaip Kon­vencija įgyvendinama pagal atskiras sritis, pavyzdžiui, ar švietimo, ugdymo srityje užtikrinamas sklandus perėjimas nuo darželio iki aukštojo mokslo ar profesinio mokymo ir pan.

Kitąmet Lietuva vėl turės atsiskaityti Jungtinėms Tautoms, kaip įgyvendinama Konvencija, kas padaryta atsižvelgiant į anksčiau pateiktas rekomendacijas. Todėl Komisija turės išanalizuoti nacionalinę Konvencijos įgyvendinimo ataskaitą, palyginti joje pateiktus skaičius su realybe, buvusią situaciją su esama, įvertinti pokyčius ir pan. V. Muliuolis teigia, kad šių stebėsenos ataskaitų pagrindu Komisijos nariai teiks rekomendacijas Seimui, Vyriausybei, savivaldybėms bei kitoms institucijoms, turinčioms pareigą įgyvendinti Konvencijos reikalavimus, rengs ir skelbs ataskaitas, svarstys kitus su Konvencijos įgyvendinimu susijusius klausimus.


Į Komisijos rekomendacijas bus privaloma reaguoti

Neįgaliųjų asociacijos yra ne kartą akcentavusios, kad Lietuvoje priimta daug gerų teisės aktų, deja, problemų kyla dėl to, kad jie neįgyvendinami arba tai daroma labai formaliai. Ar į tokią pat situaciją nepaklius ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos rekomendacijos?

K. Dūdonytės nuomone, taip neturėtų atsitikti, nes Lygių galimybių įstatymo 151 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo išnagrinėti Komisijos pateiktas rekomendacijas ir apie nagrinėjimo rezultatus bei rekomendacijų vykdymą informuoti Komisiją. Informacija Komisijai pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos. „Be to, esant poreikiui, Komisija galės siūlyti lygių galimybių kontrolierei pradėti tyrimus dėl lygių galimybių pažeidimo, teikti nuomonę bei pastabas dėl galiojančių teisės aktų ar jų projektų atitikties Konvencijai“, – pabrėžia Komisijos pirmininkė.

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos laukia išties labai sudėtingas darbas. Įstatyme numatyti kartą per ketvirtį turintys vykti posėdžiai – tik nedidelė jo dalis. Kiekvienas komisijos narys turės daug individualaus darbo. Iki antrojo komisijos posėdžio, planuojamo surengti dar iki rudens, bus parengtas Komisijos darbo reglamentas, suteiksiantis daugiau konkretumo ir aiškumo bei padėsiantis užtikrinti sklandų ir efektyvų Komisijos darbą.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt