15
S, Rugs
8 Nauji straipsniai

Sostinės Katedros aikštė – neįgaliųjų talentų pristatymo vieta

Tolerancijos link
Nustatymai

„Sostinės dienos“ – vienas didžiausių renginių Vilniuje. Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Gedimino prospektas dūzgia kaip bičių avilys. O sekmadienį šį dūzgesį dar sustiprina Katedros aikštę užplūstančių neįgaliųjų šurmulys. Iš visos Lietuvos į didžiausią metų šventę čia suvažiuoja rankdarbių kūrėjai, tautodailininkai, dainininkai, šokėjai. Praėjusį savaitgalį jau 12-tą kartą Katedros aikštė virto palapinių miesteliu, kuriame savo kūrybą ir talentus pristatė per pusantro tūkstančio neįgaliųjų iš daugiau kaip 100 neįgaliųjų organizacijų, dienos centrų, socialinės globos įstaigų, specialiųjų mokyklų. Tarp šventės dalyvių – ir auksarankiai iš beveik 30 miestų bei rajonų neįgaliųjų draugijų.

„Tau, Vilniau!“ scenoje dainavo ir Utenos rajono neįgalieji.

 

Užkrečianti bendrystė
Sveikindama į tradicinę šventę susirinkusius neįgaliuosius šventės organizatorė – Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė – džiaugėsi, kad per 12 metų neįgaliųjų entuziazmas ir noras pristatyti visuomenei savo gebėjimus ir talentus ne tik neišblėso, bet dar labiau sustiprėjo. Pasak jos, vos paskelbus registraciją, 80 organizatorių skirtų palapinių buvo išsidalyta per 10 dienų. Tačiau per pirmąjį dešimtadienį nesuskubusių užsiregistruoti renginio organizatoriai taip pat neatstūmė, tik iš anksto perspėjo, kad inventoriumi (palapine, stalu) teks pasirūpinti patiems. Nepaisant šios žinios, dalyvių sąraše netrukus jau buvo 122 neįgaliųjų organizacijos.
Šventinio renginio globėja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė dėkojo už tokią užkrečiančią bendrystę. Kreipdamasi į iš visos Lietuvos susirinkusius kūrėjus, ji sakė, kad ši šventė – tai puiki galimybė neįgaliems žmonėms parodyti visuomenei savo kūrybinius ir darbinius pasiekimus bei neišsenkančią dvasios stiprybę.
Ir šią galimybę neįgalieji puikiausiai išnaudojo: jie grojo, šoko, dainavo, džiugino savo išmone bei originaliais rankdarbiais, dalijosi patirtimi, džiaugėsi susitikę.
Jau nuo pusiaudienio Katedros aikštę užliejo muzika: skambėjo toną renginiui davusio Lietuvos kariuomenės garbės sargybos orkestro atliekami kūriniai, žavėjo „Spalvų orkestro“ ir jam talkinančio profesionalaus diksilendo „Sweetband“ pasirodymas, didžiojoje renginio scenoje vienas kitą keitė 15 geriausių šalies neįgaliųjų meno kolektyvų. O kur dar per 30 ansamblių, kapelų, grojusių bei dainavusių į šešis sektorius padalintoje Katedros aikštėje, smagia muzika pasitikusių visus kartu su neįgaliaisiais sekmadienio popietę praleisti nusprendusius miestiečius bei sostinės svečius.

Mažeikiškių dirbinius pristato rankdarbių būrelio vadovė Virginija Bucevičienė (antra iš kairės).

Originalūs rankdarbiai – eksperimentuoti mėgstančiųjų kūriniai
Mažeikių bendruomenės centro, vienijančio 4 organizacijų (Neįgaliųjų draugijos, Aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Kurčiųjų draugijos ir Cerebrinio paralyžiaus asociacijos) narius, lankytojai kelionėn į sostinę išsiruošė 3 valandą nakties. Pusę keturių pajudėjęs autobusas į Vilnių atgabeno 38 neįgaliųjų komandą. Dviejose palapinėse įsikūrę mažeikiškiai turėjo kuo nustebinti šventės lankytojus: dekupažo darbeliai, papuošalai, kuprinės, šaliai, pintinės, netgi originalūs mažyliams skirti dirbiniai, velti žaisliukai – kiekvienam pagal norus ir poreikius.
Pasak Mažeikių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininko Edvardo Najulio, tokį gausų ir įvairų dirbinių asortimentą šventei suruošė dviejų centre veikiančių rankdarbių būrelių lankytojai. Į vieną renkasi Kurčiųjų draugijos nariai, kuriems vadovauja Jovita Kniurienė.
Jos pamokymus ir patarimus geriau suprasti padeda neįgaliesiems talkinanti gestų kalbos vertėja Rūta Savickienė. Dar vienas būrelis atviras kitų trijų organizacijų nariams. Aktyviausios jame – Neįgaliųjų draugijos moterys.
Antrus metus būreliui vadovaujanti Virginija Bucevičienė pasakojo, kad vieni mėgstamiausių – dekupažo užsiėmimai. Neatsitiktinai ant mažeikiškių prekystalio puikavosi daugybė įvairiausiais paveikslėliais išgražintų akmenėlių. Šalia jų – dar krūvelė dovanoms skirtųjų. V. Bucevičienė šypsojosi: jeigu neįgaliųjų rankdarbiais besidominčiam pirkėjui pasakysi, kad perkantysis gaus dovaną (galės išsirinkti akmenėlį su vardu ar palinkėjimu), dažnas tokio prekystalio tuščiomis nepaliks. Juolab kad suvenyrinius rankdarbius mažeikiškiai pardavinėjo simbolinėmis kainomis. „Viena marijampolietė net 40 tokių akmenėlių lauktuvėms nupirko“, – džiaugėsi vadovė.
Pasak V. Bucevičienės, akmenukų neįgalieji prisirenka ilsėdamiesi pajūryje. Ir rastus bangų nugludintus medžio gabaliukus, kriaukleles namo parsivežę išgražina. Dekupažą pamėgusioms moterims labai patinka eksperimentuoti. Originaliai atrodė ant specialia struktūrine pasta padengtų ar kiaušinių lukštų gabalėliais apklijuotų paviršių perkelti paveikslėliai. Pasak vadovės, moterys taip įninka į rankdarbius, kad ir po penkias valandas trukusių užsiėmimų namo skirstytis nenori.

Šeduvos neįgaliųjų draugijoje užsiimama ne tik rankdarbiais, bet ir savianalize.

Pirkėjus traukė gerai nusiteikę prekeiviai
Sparčiai tuštėjančiu prekystaliu džiaugėsi ir Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos moterys. Pasak organizacijos pirmininkės Stanislavos Globienės, kaišiadorietės į Vilnių atvažiavo gerai nusiteikusios, o prie besišypsančių prekeivių žmonės noriau stabteli, į rankdarbius įsižiūri. Šventės dalyvių dėmesį traukė kruopščiai nunertos servetėlės ir apykaklaitės, pagalvėlių užvalkalai ir sijonėliai, daugybė megztų, siūtų, kitaip sukurtų dirbinių.
Jau ketvirtus metus auksarankių „Bitučių“ būreliui (į jį renkasi 12 moterų) vadovaujanti Dalia Sinkevičienė vis kokių naujovių sugalvoja, netikėtų sprendimų pasiūlo. Dailiomis pelėdomis pavirtusios puodkėlės ne tik šeimininkauti padės, bet ir virtuvės interjerą papuoš, o į moterų nunertus originalius apvalkalus įmautos knygos neabejotinai nurungs bet kokią planšetinę skaityklę. „Turim ir vilniečių noriai perkamų „baktusų“ (skarelių-šalių), ir „snūdų“ (rankoves primenančių šalių)“, – šypsosi D. Sinkevičienė. Vadovė įsitikusi, kad tik kokybiškas, tvarkingai atliktas darbelis gali sulaukti savo pirkėjo, todėl iš būrelio auksarankių visada reikalauja ypatingo kruopštumo. Į sostinę savo mezginius atvežusios Danutės Nauckūnienės dirbiniai tokie ir buvo. Jos riešinės – ne tik gražios, bet ir praktiškos, sąnarius nuo skausmo saugančios. Pirmininkė džiaugėsi, kad mugėje daug darbelių pardavė – bus kuo jų kūrėjas pradžiuginti.

Jonaviškiai Bronius Sedleckas ir Mykolas Kručas – nuolatiniai šventės „Tau, Vilniau!“ dalyviai.

Išmonė – stiprioji neįgaliųjų kūrybingumo pusė
Birštono neįgaliųjų draugijos palapinėje išdėstytus rankdarbius paįvairino originalūs medžio gaminiai. Pasak draugijos pirmininkės Julės Senavaitienės, sunkią negalią turintis Vidas Cickevičius nuo slogių minčių ginasi namuose įsirengtose dirbtuvėlėse į įdomesnius medžio gabalus įkomponuodamas laikrodžių mechanizmus. O po insulto pusės kūno nevaldantis Algis Čepulinskas sumąstė, kad likimo bičiuliams labai praverstų dailiai išdrožinėta lazdelė. Tiesių, nešakotų lazdų prisirinkęs vyras iš jų pradėjo ir vazas gėlėms komponuoti.
Išradingumu nustebino ir Jiezno žmonių su negalia sąjungos narių rankdarbiai. Sigutė Kimbirauskienė pasiūlė, kaip naujam gyvenimui prikelti padėvėtus vyriškus marškinius. Pasak sumanios moters, jie gali tapti originaliomis prijuostėmis. Tik nuo fantazijos priklausys, ar jūsų prijuostė bus užsagstoma, ar ne, su apykaklaite ar be jos. Idėjos autorė primygtinai siūlo nepamiršti ir išskirtinės kišenėlės, kurią gali atstoti marškinių rankogalis su nedidele rankovės dalimi.
Organizacijos pirmininkė Augenija Stoškuvienė ne tik dailiai mezga, bet ir išmoningai veltomis detalėmis savuosius dirbinius puošia. O kad išskirtinius rankdarbius šventės dalyviai pastebėtų, iš anksto būsimą ekspoziciją gerai apgalvojo. Net keletą manekenų atsigabeno. Vieną iš jų dailia suknele apvilko, kad jos nertas šalis, odinis kaklo papuošalas patraukliau atrodytų. Moteris džiaugėsi – įdėtos pastangos pasiteisino. Tokį šalį net italė įsigijo.
Dėmesį traukė ir kokybišką miegą užtikrinančios pagalvėlės. Pasak S. Kimbirauskienės, penkiais skirtingais žolynais prikimštos pagalvėlės gaivina, ramina, gydo. Dailūs buvo ir jiezniškių odos dirbiniai: kaklo papuošalai, sagės, apyrankės, vyriškos varlytės, raktinės. A. Stoškuvienė pasakojo, kad rankdarbių būrelį Jiezne lanko 10-12 moterų, o kai mokėsi dirbti su modelinu, apie porą dešimčių susirinkdavo.


Savęs pažinimas – įtraukiantis užsiėmimas
Savivaldybės skirtu autobusiuku į neįgaliųjų į šventę „Tau, Vilniau!“ atvažiavo 12 Šeduvos neįgaliųjų draugijos narių. Pasak draugijos pirmininkės Romos Pranskietienės, 5-erius metus darbščiųjų rankų būreliui vadovaujanti Daiva Grigorenkienė stengiasi pasiūlyti moterims praktiškų rankdarbių – iš reklaminių leidinių jos išmoko daryti krepšelius, dėžutes, o iš tampomo popieriaus susuktų rutuliukų nusilipdyti originalių taupyklių.
O štai Nijolė Lukoševičienė vadovauja Šeduvos neįgaliųjų draugijoje rengiamiems saviraiškos užsiėmimams. Moteris pasakoja, kad dažnai net nepagalvojame, kiek daug apie mus pasako mandaloms pasirenkamos spalvos arba fraktalų piešimas (kai užsimerkus išraizgytus vingius bandome nuspalvinti nemačiomis pasirinktomis spalvomis). Pasak N. Lukoševičienės, spontaniški spalvų deriniai, jų pokyčiai – tai mūsų emocinės būsenos atspindys.
Įdomu, kad tokios saviraiškos, savianalizės paieškos – tarsi vandenin mestas akmenukas, skleidžiantis besiplečiančius ratilus. Jie atsispindi ir kituose šeduvių dirbiniuose. Ir čia spalvų paletė – pati įvairiausia. Irmina Beneševičiūtė subtiliomis sagėmis tapusius mažučius akmenukus išgražino mandališkais ornamentais, sudėliotais iš spalvotų taškelių. Mandalas priminė ir karoliukais dekoruotos šeduvių sagės. Ir sau tinkamą papuošalą, ko gero, kiekviena išsirenkame pagal savo vidinę jauseną.


Graži tradicija pasklido ir po regionus
Šventė „Tau, Vilniau!“ šiemet vainikavo ir pirmą kartą trijuose regionuose – Marijampolėje, Ukmergėje ir Telšiuose – surengtus analogiškus renginius „Būkime kartu“. Juos organizuojančios Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė V. Vitaitė džiaugėsi, kad šventės pavyko, subūrė nemažai dalyvių ir vietos gyventojų.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė išsakė viltį, kad regio­niniai renginiai, kaip ir šventė „Tau, Vilniau!“, taps ne tik gražia tradicija, bet ir darniai įsilies į miestų dienas, šventes, pasklis po visą šalį. O, pasak V. Vitaitės, apie porą tūkstančių žmonių suburianti, gerą energetiką skleidžianti, savo spalvą turinti respublikinė mugė-koncertas „Tau, Vilniau!“ sulauks didesnio „Sostinės dienų“ organizatorių dėmesio ir geranoriškumo ir bus pristatoma ne tarp „kitų renginių“, o kaip viena pagrindinių galimybių vilniečiams ir sostinės svečiams geriau pažinti neįgaliuosius, pasidžiaugti jų išskirtiniais gebėjimais ir kūrybingumu.


Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt