25
S, Rugp
12 Nauji straipsniai

Parolimpiada – būdas paskatinti gerus socialinius pokyčius

Augustas Navickas parolimpiadoje pagerino savo asmeninį rekordą.

Tolerancijos link
Nustatymai

Šiuo metu Rio de Žaneire, Brazilijoje, vyksta bene svarbiausias ir ne­abejotinai didžiausias neįgaliųjų bendruomenės renginys – parolimpinės žaidynės. Nepaisant kur kas mažesnio nei ankstesniais metais biudžeto ir Rusijos parolimpiečių diskvalifikacijos, žaidynėse dalyvauja rekordinis skaičius – 4,350 atletų iš 160 šalių. Jie stebina vis naujais rekordais ir parodo vis naujas žmogaus galimybių ribas. Sportininkai plaukia be galūnių, žaidžia tenisą be rankų – jokios kliūtys netrukdo jiems siekti svajonės. 

Ramunei Adomaitienei iki medalio pritrūko tik centimetro.

Žaidynes lietuviai pradėjo medaliu
Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse mūsų šaliai atstovauja 13 sportininkų. Savo pasirodymą lietuviai pradėjo sėkmingai – jau pačią pirmą varžybų dieną pelnė medalį. Lengvaatletis Mindaugas Bilius, diską nusviedęs 53,50 m, pasiekė asmeninį rekordą, bet ir iškovojo sidabrą. Jo rungtyje pasaulio rekordą (59,75 m) pasiekė ir auksą pelnė Khusniddinas Norbekovas iš Uzbekistano.
Per plauką nuo medalio liko lengvaatletė Ramunė Adomaitienė. Ji, nušokusi 4,52 m, šuolio į tolio rungtyje tik 1 centimetru atsiliko nuo bronzos medalį iškovojusios sportininkės. Auksą laimėjusi kinė Junfei Chen nušoko 4,77 m. R. Adomaitienės asmeninis geriausias rekordas šuolio į tolį rungtyje siekia 4,65 m. Likimo ironija – Londono parolimpinėse žaidynėse sportininkei iki medalio taip pat pritrūko tik 1 cm.
Visą sezoną labai intensyviai sportavusi R. Adomaitienė sakė: „Aš dariau viską, ką galėjau šiuo momentu. Man tiktai gaila jūsų, draugų, pažįstamų, kad jūs visi tikėjotės“. 47 metų Lietuvos sportininkė juokavo, kad teko varžytis su dukters amžiaus leng­vaatletėmis, tačiau sporto mesti dar nežada.
4 vietą užėmė ir kaunietis Kęstutis Skučas, tik kitoje leng­vosios atletikos rungtyje – mesdamas diską. Neseniai šioje sporto šakoje treniruotis pradėjęs buvęs plaukikas diską nusviedė 17,08 m ir pasiekė asmeninį rekordą. Lyderio poziciją išsaugojo ir aukso medalį iškovojo pasaulio čempionatų ir parolimpinių žaidynių rekordininkas lat­vis Aigaras Apinis, diską nusviedęs 20,83 m.
Dar vienas Lietuvos lengva­atletis ieties metikas Jonas Spudis savo pasiektu rezultatu parolimpinėse žaidynėse nebuvo patenkintas. Pirmuoju, sėkmingiausiu, bandymu, jis ietį nusviedė 50,79 m. Tai jam lėmė 10-tą vietą. Aukso medalininkas ietį nuskraidino 57,32 m.
„Aišku, truputį nusivyliau savimi, bet pamatysite dar geresnių rezultatų. Yra kaip yra – pasaulio čempionas irgi nepapuolė į finalą, išėjo kartu su manimi“, – po varžybų sakė J. Spudis.

Kartais ir dešimta vieta džiugina
Osvaldas Bareikis varžėsi dziudo rungtyje. Jis pateko į ket­virtfinalį, tačiau varžydamasis dėl bronzos nusileido dziudo imtynininkui iš Ukrainos Davydui Khoravai ir savo klasėje (iki 66 kg ) liko penktas. Dziudo į parolimpinių rungčių sąrašą pirmą kartą buvo įtraukta 1988 metais Seule. Nuo 2004-ųjų prisijungė ir moterys. Paprastai šioje rungtyje dalyvauja regėjimo negalią turintys sportininkai.
Jauniausias Lietuvos parolimpinės rinktinės dalyvis Edgaras Matakas plaukdamas 400 metrų liko 8-tas, paskutinis, o plaukdamas 50 metrų – 11-tas. Tačiau dėl to nenusiminė: abiem atvejais jis pagerino mūsų šalies rekordą. Dar E. Matako laukia 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtis. Plaukiko treneris Ramūnas Leonas taip pat gerai įvertino auklėtinio rezultatą – pasak jo, reikia turėti omenyje, kad parolimpinės žaidynės – tik antros svarbios varžybos vaikino gyvenime. 17-mečiui neregiui sportininkui tai dar tik karjeros pradžia.
26-erių irkluotojas Augustas Navickas parolimpiadoje 2 kartus pagerino savo asmeninį rekordą – 1000 metrų vienviete valtimi nuplaukė per 5,10’21 min (pirmą dieną rezultatas buvo 5,10‘24 min.). Sportininkas parolimpiadoje užėmė 10 vietą, tačiau rezultatu liko patenkintas, nes taip pat dar neilgai irkluoja. A. Navickas džiaugėsi tobulėjantis, aplenkė tuos irkluotojus, kurie dar neseniai buvo jam nepavejami.

 

Osvaldas Bareikis liko penktas parolimpiadoje.


Golbolas – specialiai neįgaliesiems sukurta sporto šaka
Bene didžiausios viltys parolimpiadoje siejamos su Lietuvos golbolo (aklųjų riedulio) komanda, kuri jau iškovojo 3 pergales. Pirmiausia jie 13:6 įveikė parolimpinę čempionę Suomijos rinktinę, vėliau rezultatu 8:7 – komandą iš JAV, o pirmadienio naktį 9:6 nugalėjo Kinijos atstovus. Jie savo pogrupyje yra pirmi.
Golbolas – komandinė aklųjų ir silpnaregių sporto šaka. Tai viena iš dviejų rungčių, sukurta specialiai negalią turintiesiems – šiuo atveju akliesiems. Žaidžiama 9x18 m ploto aikštelėje, su 9 m ilgio ir 1,3 m aukščio vartais ir skambančiu kamuoliu, kurio skersmuo – toks pat kaip krepšinio kamuolio. Golbolas žaidžiamas tyloje, kad žaidėjai girdėtų atlekiantį kamuolį. Tyla – pagarba sportininkams. Žinoma, tai nereiškia, kad žiūrovai negali išreikšti savo emocijų po įvarčio. Tradiciškai labai triukšmingiems Brazilijos žiūrovams tyliai stebėti rungtynes – tikras iššūkis. Tai buvo akivaizdu ir Lietuvos varžybose su Kinija. Lietuvos komandos trenerio asistentė Adelė Markevičiūtė rankų gestais tildė maždaug 3000 į varžybas susirinkusių žiūrovų, kurie aikčiojo ir plojo stebėdami sudėtingas rungtynių situacijas, nors savanoriai ir laikė iškėlę informacines lenteles „Tylos!“

Edgaras Matakas taip pat pasiekė Lietuvos rekordą.

Ar parolimpinės žaidynės – sąžiningos?
Būtų visiškai neįdomu stebėti varžybas, kuriose visi varžytųsi vienodomis sąlygomis – jų rezultatas būtų nuspėjamas, nes laimėtų fiziškai stipriausi. Todėl parolimpiados dalyviai yra skirstomi į kategorijas pagal jų turimus apribojimus (negalios laipsnį). Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse, be sportininkų, dirba ir trys teisėjai bei du klasifikatoriai iš Lietuvos. Linas Radykas teisėjauja vežimėlių krepšinio, Vilma Bašinskaitė – golbolo, Ringa Baltrušaitė – šaudymo iš lanko varžybose. Vaidas Stravinskas parolimpiadoje atlieka vežimėlių krepšinio klasifikatoriaus, o Jūratė Kėsienė – neįgaliųjų tinklinio klasifikatorės funkcijas.
V. Stravinskas papasakojo apie savo darbo specifiką: „Vežimėlių krepšinį žaidžia sportininkai su stuburo pažeidimais arba amputantai. Jeigu išleisime į aikštelę vieną penketuką žaidėjų su kojų apmutacija, o kitą – su stuburo pažeidimais, pastarųjų komanda bus žymiai silpnesnė. Todėl klasifikatorių užduotis yra suvienodinti komandas pagal funkcinį pajėgumą, o paskui jau viską lemia meistriškumas“. Pasak jo, pasitaiko atvejų, kai treniruočių, apšilimų metu arba mažesnės reikšmės čempionatuose sportininkai dedasi esą silpnesni negu iš tikrųjų yra. Tačiau rimčiausių varžybų įkarštyje praktiškai neįmanoma simuliuoti, todėl klasifikatoriai turi galimybę parolimpiados atkrentamosiose varžybose dar koreguoti žaidėjų neįgalumo klasę.
Vilniaus Santariškių klinikų I stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja J. Kėsienė, kuri pirmą kartą parolimpinėse žaidynėse atlieka klasifikatorės darbą, teigia, kad Rio de Žaneire tokių atvejų dar nebuvo.
Vis dėlto pasitaiko nesąžiningo žaidimo atvejų. Golbolo arenoje teisėjas užfiksavo, kad Kanados vyrų rinktinės centro gynėjas buvo pirštu pradūręs skylutę akių lipdukuose, klijuojamuose po akiniais, ir buvo pašalintas iš aikštelės. Už nesportišką pražangą pašalinto žaidėjo negalima pakeisti kitu, tad su dviem žaidėjais likusi Kanada pralošė rungtynes. Panašus atvejis atsitiko ir su plaukikais – teisėjai pastebėjo, kad sportininko iš Moldovos akiniai nėra juodais stiklais ir jis buvo diskvalifikuotas. Tokios taisyklės – nors sportininkas aklas, jo akiniai turi būti nepermatomi.
Žaidynėse dalyvauja fizinę, regėjimo ir lengvą intelekto negalią turintieji. Labai sunku įvertinti ir pamatuoti pastarąją. 2000-aisiais kilo skandalas, kai paaiškėjo, jog tik 2 iš 12 Ispanijos komandos žaidėjų turi intelekto sutikimų.
Ne išimtis ir dopingas. Parolimpinėse žaidynėse draudžiami tie patys preparatai, kaip ir olimpinėse. Šiemetinėje parolimpiadoje didžiulis skandalas kilo dėl Rusijos atstovų, kuriems buvo uždrausta dalyvauti žaidynėse nustačius, kad šioje šalyje veikė valstybės palaikoma dopingo vartojimo schema.
Šiuo metu lietuviai pagal medalių skaičių yra 64-ti. Tačiau skaičiuojame ne vien medalius. Kiekvienas į parolimpinėse žaidynėse dalyvaujantis sportininkas yra vertas pagarbos, nes atstovaudamas mūsų šaliai atidavė daug jėgų.
Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas Filipas Kravenas sakė besitikintis, kad šios žaidynės paskatins gerus socialinius pokyčius visuomenėje ir prisidės prie požiūrio į įvairių sutrikimų turinčiuosius kaitos. Ir tai jau vyksta. Paskelbus tarptautinę akciją „Užpildykime vietas“ negalią turintiems Brazilijos vaikams buvo nupirkta 10 tūkst. bilietų. Skelbiama, kad prie šios akcijos prisidėjo ir Britų karališkoji šeima, ir daugelis kitų žinomų žmonių. Dar 33 tūkst. bilietų buvo išdalinti paaugliams iš 92 savivaldybių aplink Rio de Žaneirą siekiant paskatinti aktyvų gyvenimo būdą. Iš viso į parolimpines žaidynes išparduota 1,8 mln. bilietų.


Aurelija BABINSKIENĖ
Rengiant straipsnį remtasi Lietuvos parolimpinio komiteto pranešimais spaudai
Rimanto Navicko nuotr.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt