21
Š, Rugs
10 Nauji straipsniai

Lietuvos parolimpiečiai grįžo su 8 medaliais

Po įtemptų varžybų parolimpiečiai turėjo laiko pasigrožėti Rio de Žaneiru.

Tolerancijos link
Nustatymai

Lietuvos parolimpiečiai vakar grįžo iš Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių ir į Lietuvą parvežė aštuonis medalius – septynis aukso ir vieną sidabro.

Auksinis golbolo komandos finalas
Rugsėjo 17-osios naktį Lietuvos laiku Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse „Future“ arenoje skambėjo „Ant kalno mūrai“, „Lietuva“, „Mes laimėsim“. Mūsų golbolo komanda rezultatu 14:8 (5:1) finale įveikė JAV rinktinę ir pirmą kartą istorijoje iškovojo parolimpinius aukso medalius golbolo rungtyje.
„Skamba kaip golbolo kamuolys, tik lengvesni“, – barškindami ant kaklo kabančius aukso medalius juokavo silpnaregiai golbolo vyrai. Pagrindiniai Lietuvos komandos puolėjai – vyriausias Genrikas Pavliukianec (40 m.) ir jauniausias Justas Pažarauskas (24 m.), finale pasikeisdami surideno 14 įvarčių ir abu puikuojasi rezultatyviausių parolimpiados golbolo žaidėjų trejetuke. G. Pavliukianec pelnė 35 įvarčius, vidutiniškai po 5 įvarčius per rungtynes. J. Pažarauskas parolimpiadoje įrideno 22 įvarčius, vidutiniškai po 3,3 per rungtynes.
„Labai didžiuojuosi visais vyrais. Visais. Ir tais, kurie namuose liko, labai didžiuojuosi“, – iškart po finalo sakė Lietuvos golbolo rinktinės treneris Karolis Levickis.
Visos parolimpiados metu Lietuvos komanda slėpė, kad G. Paviukianec yra traumuotas (treniruočių stovyklos metu jam trūko dešiniosios rankos sausgyslė), kad nesužinotų varžovai. Visas rungtynes kapitonas pražaidė su nuskausminamaisiais. „Tai darkart įrodo, kad žmogus yra ne tik talentingas, bet ir valingas. Man yra garbė treniruoti tokį žmogų“, - kalbėjo K. Levickis.
„Jaučiuosi kažkiek pavargęs, išsekęs po šito maratono. Buvo labai sunkios pogrupio rungtynės, nežmoniškai sunkiai žaidėme ketvirtfinalyje, pusfinalis gal buvo kažkiek lengvesnis. Pamatėme, kad su JAV galime žaisti. Ta nelemta mano trauma – nežinojau, ar sužaisiu tą finalą, ar nesužaisiu. Pradėjau žaisti, įsijaučiau, įsižaidžiau, pradėjome pirmauti. Kai liko dvi sekundės dar netikėjau, kad laimėjom, ir dabar dar netikiu“, – apibūdino G. Pavliukianec.

Parolimpinėse žaidynėse aukso medalį iškovojo Lietuvos golbolo komanda.

Dėl golbolo nemato dukros
G. Pavliukianec po finalo juokavo, kad jis nieko nežino apie tai, kad tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju. 25 metus golbolą žaidžiantis vyras sakė, kad jo kolekcijoje dabar trūksta tik parolimpinio bronzos medalio. Visų kitų čempionatų visų spalvų medalius jis jau turi.
„Bet jau tikrai dėl parolimpinės bronzos aš nekovosiu. Kur matėte, kad 44 metų golbolą dar žaistų? Aš nebeištempsiu. Tai buvo paskutinės mano rungtynės. Manau, kad savo jau atidaviau Lietuvai. 25 metų sporto jau užteks. Turiu dėl sporto šeimą vis palikti – kiek jie gali su manim kankintis? Turiu ir aš skirti laiko šeimai. Mano dukrai – 10 metų, ji praktiškai manęs nemato. Mes po treniruočių grįžtame 9 val. vakaro, jai jau miegoti laikas. Gal metus pailsėsiu ir kažkas pasikeis, bet šiandien tikrai nežadu daugiau žaisti golbolo. Padėsiu komandai, bet ar už rinktinę žaisiu – vargu“, – G. Pavliukianec pabrėžė, kiek daug laiko sportininkai skiria aukščiausio lygio treniruotėms.

Mindaugas Bilius medalį skiria Lietuvai ir neįgaliesiems.

Medalį dedikuoja Lietuvai ir visiems neįgaliesiems
Kiek anksčiau, rugsėjo 15 d., džiaugėmės dar vienu aukso medaliu. Lengvaatletis Mindaugas Bilius rutulio stūmimo rungtyje (F37 klasėje) varžovus palikęs toli už nugaros, rutulį nustūmė 16 metrų 80 centimetrų ir nusipelnė parolimpinio aukso.
Tuo pačiu M. Bilius pagerino asmeninį, Lietuvos bei Europos rekordą. „Didžiausias laimėjimas yra ne man pačiam, o visai šaliai ir visiems neįgaliesiems. Aš tikiuosi, kad bus įmanoma pakeisti tai, kas dedasi pas mus neįgaliųjų sporte, ir parodyti, paaiškinti visiems ir pasakyti. Viską stengsiuosi daryti, kad neįgaliųjų sportas Lietuvoje įgautų kažkokią prasmę. Nes prasmė nėra iškovoti medalį. Prasmė yra, kad žmonės čia atvažiuoja būdami be rankų, be kojų. Plaukia be abiejų rankų – va čia yra visa esmė“, – iškart po pergalės su trykštančia energija kalbėjo M. Bilius.
Šiaulietis M. Bilius pasakojo, kad tarp šešių rutulio stūmimo bandymų jo viduje vyko tik­ra kova.
„Vėl pasiteisino tai, ką mes su treneriu visada dirbom treniruotėse, kad ketvirtas stūmimas turi būti pats geriausias. Po trijų bandymų treneris Rimantas Plungė pašaukė iš tribūnų, kaip ir su disku, „atpalaiduok ranką“. Mėtymo rungtyse tai yra labai reikšmingas dalykas – laisva ranka išmesti rutulį, diską. Pirmą kartą mečiau įsitempęs, jaučiau, kad galiu daugiau, bet treneris pasako: „atpalaiduok ranką“. Atpalaiduoji ir skrenda. Kai išleidimas vyksta laisva ranka, o ne raumenų įjungimas, viso kūno inercija persiduoda į rutulį. Čia yra menas. To mane treneris išmokino. Treneriui esu žiauriai dėkingas, jis penkis metus negaudamas jokio atlyginimo dirbo“, – po pergalės kelis kartus treneriui R. Plungei dėkojo parolimpinis čempionas iš Šiaulių.
Rugsėjo 15-osios naktį M. Biliaus treneriui gimė naujas kalambūras: „dirbau už dyką, bet ne veltui“.


Žada didinti premijas
Po Rio žaidynių kilus ažiotažui, kad parolimpiečių premijos 7 kartus mažesnės nei olimpiečių, kilo diskusijos. Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas yra registravęs pataisą, kuria siūlo parolimpinių žaidynių čempionams mokėti pirmojo laipsnio valstybines pensijas kaip ir olimpiniams čempionams, parolimpiečių ir olimpiečių premijas sulyginti siūlo Sveikatos reikalų komiteto narė „darbietė“ Dangutė Mikutienė.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė vertinantis parolimpinių žaidynių dalyvių nuopelnus Lietuvai ir teigė, kad premijos jiems bus didesnės, nei iki šiol.
„Aš manau, kad mes tikrai sugebėsime sportininkus pagerbti ir ieškosime variantų, kaip skirti jiems daugiau už tuos pasiekimus“, – sakė premjeras.
Premjerui pritarė ir vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. „Situacija nėra gera ir tikrai nematyčiau skirtumo tarp olimpinių ir parolimpinių medalininkų, tiek kartų skirtis premijos tik­rai neturėtų. Pasiaiškinsiu situaciją savo ruožtu, kiek tai priklauso nuo manęs kaip vidaus reikalų ministro, ir manau, kad čia turėtų būti pakeistas šitas santykis. Aš pasiaiškinsiu, kodėl būtent tokios premijos sudėliotos, ir jei galimybės leidžia, tik­rai reikia ištaisyti tą neteisybę“, – naujienų agentūrai BNS sakė T. Žilinskas.
Sportininkų premijas už pasiekimus reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, jame olimpinių žaidynių aukso medalis įvertintas 115,85 tūkst., sidabro – 57,92 tūkst., bronzos – 43,44 tūkst eurų. Tuo metu premija už auksą parolimpinėse ar kurčiųjų žaidynėse yra 17,38 tūkst. eurų – kaip už penktąją vietą olimpinėse žaidynėse.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius E. Urbanavičius sako, kad parolimpiečių premijas didinti galima pagal valstybės finansines galimybes, tačiau parolimpinių žaidynių pasiekimų prilyginti olimpiniams negalima.
„Mes matome didelę disproporciją, bet klausimas keliamas dvejopai – dėl disproporcijos, ir dėl vienodumo. Kokia galėtų būti disproporcija, tai valstybės galimybių klausimas. Jei valstybė išgali ir gali, gali didinti, bet jei kažkas kelia klausimą, kad tai turi būti vienodai, tai jau rimtesnė diskusija“, – BNS sakė E.Urbanavičius. Departamento direktorius paragino ir žiniasklaidą skirti daugiau dėmesio parolimpiečiams – parolimpinių žaidynių netransliavo nė viena televizija.


„Bičiulystės“ inf.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt