19
P, Lie
11 Nauji straipsniai

Žmogaus teisių akiratyje – neįgalieji

Seime surengta konferencija Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti.

Tolerancijos link
Nustatymai

Šeštadienį buvo minima Žmogaus teisių diena. Ta proga Seime vyko keletas renginių. Žmogaus teisių komiteto surengtoje konferencijoje prisistatė Seimo skiriami pareigūnai, ginantys žmogaus teises, bei šioje srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Į kitą konferencija pakvietė Seimo kontrolieriaus įstaiga. Šį kartą daugiau dėmesio buvo skirta praktiniams žmogaus teisių užtikrinimo aspektams.

Apie neįgaliųjų teisių užtikrinimą diskutavo prof. Jonas Ruškus, Seimo narys Justas Džiugelis, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė.

Neįgaliųjų teises įtvirtina Konvencija

Neįgaliųjų teisės – svarbi žmogaus teisių dalis, nes būtent ši visuomenės grupė yra labai pažeidžiama. Lietuvos atstovas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete profesorius Jonas Ruškus pabrėžė, kad 2010 metais mūsų šalyje ratifikuota Neįgaliųjų teisių konvencija įtvirtino būtent žmogaus teisėmis grįstą negalios sampratą. Toks modelis pakeitė iki tol vyravusį medicininį požiūrį į negalią, neįgaliųjų vertinimą per gailesčio prizmę. Esminė Konvencijos nuostata – visi negalią turintys žmonės gali naudotis visomis žmogaus teisėmis ir prigimtinėmis laisvėmis. Šis pačių neįgaliųjų rengtas ir 156 šalyse ratifikuotas dokumentas laikomas neįgaliųjų teisių standartu.

Deja, pasak J. Ruškaus, daugelyje šalių žmonės negali pasinaudoti savo teisėmis dėl nepritaikytos aplinkos, nėra galimybės dirbti atviroje darbo rinkoje, neužtikrinamas visų neįgaliųjų teisinis veiksnumas, teisė į švietimą ir pan.

Ne išimtis ir Lietuva. Pavyzdžiui, JT Neįgaliųjų teisių komitetas savo išvadose dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo atkreipia dėmesį, kad pas mus negalią turintys asmenys pernelyg dažnai apgyvendinami globos įstaigoje. Pasak J. Ruškaus, tai viena iš jų izoliacijos formų. Įgyvendinant globos institucijų pertvarką Lietuvoje žadama steigti mažas įstaigas. Tai – ne išeitis. Konvencija rekomenduoja užtikrinti savarankiškumą bendruomenėje, o pagrindinė priemonė tam pasiekti – asmeninio asistento paslaugos.

Pasak J. Ruškaus, JT Neįgaliųjų teisių komitetas taip pat reiškia susirūpinimą, kad Lietuvoje vis dar yra galimybė žmogui atimti teisinį veiksnumą. Nors Lietuva šioje srityje žengė didelį žingsnį į priekį, įvesdama dalinį veiksnumą, tačiau teisinio neveiksnumo galimybė vienoje ar kitoje srityje išlieka. Tai reiškia, kad tokiu atveju globėjai ar patikėtiniai sprendimus priima už asmenį. Profesoriaus įsitikinimu, tai prieštarauja Konvencijos nuostatoms, teigiančioms, kad jokia negalia nėra priežastis atimti veiksnumą. Teisinis veiksnumas – galimybė žmogui dalyvauti visuomenės gyvenime, kitaip sakant, būti žmogumi. Tai nėra tas pats kaip psichikos veiksnumas. J. Ruškus mano, kad vietoj veiksnumo atėmimo turėtų būti kuriama pagalbos priimti sprendimus sistema.

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė priminė, kad neįgaliųjų teises ginančios organizacijos nėra patenkintos JT Neįgaliųjų teisų komiteto rekomendacijų įgyvendinimo planu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas dokumentas yra paviršutiniškas, neišsamus, neatitinka neįgaliųjų interesų.

Lietuvos teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Lina Beliūnienė teigia, kad Lietuva nesiima tinkamų žingsnių įgyvendinant JT Neįgaliųjų teisų komiteto rekomendacijas, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta tinkama švietimo prieiga.


Kankinimas – ne tik fizinis smurtas

Seime buvo aptartas ir kitas svarbus dokumentas – Konvencija prieš kankinimą ar kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir jos fakultatyvusis protokolas. Šių dokumentų akiratyje – laisvės atėmimo vietos. Tokiomis vietomis yra laikomi ne tik kalėjimai, bet visos įstaigos, iš kurių asmuo laisva valia negali išeiti. Tarp jų – globos įstaigos neįgaliesiems, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, psichiatrijos įstaigos, pasienio punktai, kur laikomi užsieniečiai.

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja Kristina Blaževič pabrėžė, kad kankinimas suprantamas ne tik tiesiogiai, kaip smurtas. Kankinimas gali pasireikšti ir įvairiomis kitomis formomis: kuomet asmenys laikomi sąlygomis, žeminančiomis jų orumą (ploto, natūralios šviesos, šildymo, vėdinimo trūkumas), kai tenka naudotis atvirais, privatumo neužtikrinančiais tualetais, kai yra blogas maitinimas, netinkama sveikatos priežiūra, reikia nusirengti priešingos lyties akivaizdoje, žmogaus rakinamas, verčiamas vartoti medikamentus ir pan.

Kontroliuoti, kaip laikomasi Konvencijos prieš kankinimą nuostatų Lietuvoje, pavesta Seimo kontrolierių įstaigai. Jos atstovai gali gauti visą informaciją apie minėtas įstaigas, turi teisę jose lankytis neįspėję, patekti į visas patalpas, kalbėtis su visais žmonėmis. Lietuvoje veikia apie 450 laisvės apribojimo įstaigų arba patalpų. Jose yra apie 20 tūkst. vietų. Per 3 metus, nuo tada, kai Seimo kontrolierių įstaigai buvo pavesta funkcija rūpintis kankinimų prevencija, patikrinta 120 įstaigų. Ir rasta nemažai pažeidimų.

K. Blaževič teigimu, žmogaus teisių problemų įstaigose dažniausiai kyla ne dėl lėšų ar personalo trūkumo, o todėl, kad darbuotojams vis dar trūksta kultūros dirbti nežeminant kito žmogaus.


Globos įstaigose svarbu suteikti terpę žmogaus saviraiškai

Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Irena Leliūgienė pabrėžė, kad globos įstaigose socialinės problemos daugmaž išspręstos: gyventojai yra pavalgę, aprengti, tačiau ne vien duona žmogus sotus. Neretai už globos namų durų jis turi palikti savo pomėgius ir polinkį į kultūrą. Tačiau profesorė įsitikinusi, kad globos namai turėtų užtikrinti gyventojų teisę į švietimą, į kultūringą laisvalaikį. Kai kuriose šalyse tam yra įdarbinami profesionalūs užimtumo specialistai. Deja, pas mus iki šiol gyventojų lavinimu ir kultūra rūpinasi ir taip darbu apkrauti socialiniai darbuotojai.

Tyrimą atlikusi Panemunės globos namų Dienos socialinės priežiūros skyriaus vadovė Raminta Starevičienė taip pat teigia, kad dalyvavimas sociokultūrinėse veiklose turi labai daug įtakos gyventojų savijautai. R. Starevičienės manymu, edukacinė-kultūrinė veikla pagerina globos namų gyventojų psichologinę būklę, pastebėta ir sveikatos pagerėjimų, trumpam sugrįžta netgi demenciškų žmonių atmintis ir pan.

Žmogaus teises pirmiausia įteisina Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, priimta dar 1948 metais. Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Valerijaus Simuliko, būtent ši deklaracija suteikė impulsą šiuolaikinių žmogaus teisių plėtrai per kitas tarptautines sutartis, kuriomis siekiama, kad orumas, kaip aukščiausia vertybė, būtų užtikrinamas kiekvienam žmogui, įskaitant ir tas asmenų grupes, kurios yra ypač pažeidžiamos. Vis dėlto to siekiant Lietuvai dar teks įveikti nemažai iššūkių.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt