19
P, Lie
11 Nauji straipsniai

Socialiniai būstai – vis dar neišspręsta problema

Neįgaliųjų reikalų departamente surengtoje diskusijoje kalbėta apie problemas.

Tolerancijos link
Nustatymai

Praėjusių metų pabaigoje daugybė sostinės socialinių būstų gyventojų buvo sunerimę – juos pasiekė grasinantys, iškeldinti žadantys pranešimai. Įvairios neįgaliųjų organizacijos, savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei prie jos veikiantis Neįgaliųjų reikalų departamentas gavo nemažai laiškų, prašančių padėti. Apie susidariusią situaciją rašėme ir „Bičiulystėje“. Buvo suskubta taisyti įstatymus, tačiau Neįgaliųjų reikalų departamente surengtame posėdyje kalbėta, kad padaryta dar ne viskas. 

 

Lygių galimybių kontrolierės patarėjas Vytis Muliuolis (dešinėje) mano, kad aprūpinimo socialiniu būstu tvarką dar reikia tobulinti. 

Per mažos pajamų ribos
Nuo 2017 metų keičiasi kai kurios Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos. Pagrindiniai pokyčiai – į pajamas nebus įskaitomos slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, taip pat transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems. Be to, socialinio būsto sutartis nebus nutraukiama, jei asmens ar šeimos metinės pajamos ir turtas viršys 25 proc. įstatyme nustatyto turto ir pajamų dydžio (buvo 20 proc.). Taip pat laukimo eilėje socialiniam būstui gauti laikas bus skaičiuojamas ir tada, kai asmuo gaus nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Vis dėlto, pasak neįgaliųjų organizacijų atstovų, šie pokyčiai neišspręs socialinio būsto prob­lemos iš esmės.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkės Jelenos Ivančenko teigimu, pagrindinė problema išliko – numatytas pajamų ir turto dydis norint pretenduoti į socialinį būstą – per mažas.

Tam pritarė ir sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ vadovė Birutė Šapolienė: skaičiuojant pajamų dydį naudojamas atskaitos taškas – valstybės remiamos pajamos – jau daugelį metų nekilo, o, tarkim, minimalus atlyginimas, didėjo. Šeimos vengia dirbti, verčiau gyvena iš pašalpų, nes ir nedaug uždirbant kyla grėsmė netekti socialinio būsto. Šiuo metu norint išlaikyti teisę į socialinį būstą asmens be šeimos mėnesio pajamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir rajonuose aplink juos turi neviršyti 323 eurų, o, pavyzdžiui, keturių ir daugiau asmenų šeimos kiekvieno nario pajamos neturi būti didesnės nei 187 eurai. Mažesniuose miestuose šios sumos mažesnės.

Pasak nuo vaikystės neįgalią dukrą auginančio vilniečio Algimanto Baranausko, jos neįgalumo išmoka – 224 eurai. Todėl gali atsitikti taip, kad jeigu šeimoje yra keletas sunkios negalios asmenų, jų gaunamos pensijos viršys socialiniam būstui gauti numatytas ribas.

 

Vilnietis Algimantas Baranauskas įsitikinęs, kad pajamų ribos pretenduojantiems į socialinį būstą turėtų būti didesnės.

Sunku įsigyti būstą

Kad problema yra, patvirtino ir Lygių galimybių kontrolierės patarėjas Vytis Muliuolis. Jo teigimu, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl socialinio būsto pernai gavo nemažai skundų. Pavyzdžiui, kreipėsi šeima, kurioje – 2 sunkesnę negalią turintys asmenys. Jie abu pradėjo dirbti. Šeimos pajamos nėra didelės, socialiniam būstui gauti numatytą sumą viršija, tačiau būsto kredito gauti negali.

Pasak V. Muliuolio, 2015 metų Konstitucinio teismo nutarimu rašoma, kad turi būti nustatoma tokia pajamų riba, kad žmogus, netekęs teisės į socialinį būstą, galėtų pajėgti įsigyti būstą. Ypač tai aktualu Vilniuje, nes tiek nuomos, tiek būsto įsigijimo kainos čia yra labai didelės. Tačiau pasitaiko panašių problemų ir mažuose miestuose. Praėjusiais metais nedideliame mieste gyvenantis asmuo turėjo išsikelti iš socialinio būsto, nes jo pajamos viršijo įstatyme numatytus dydžius. (Beje, pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją jis būtų galėjęs pasilikti socialiniame būste). Šiuo metu žmogus gyvena nuomojamame, pagal negalios pobūdį nepritaikytame būste, nes įsigyti savo butą neturi vilties.

B. Šapolienės siūlymu, riba, nuo kurios žmogus netektų teisės į socialinį būstą, galėtų būti siejama su minimaliu atlyginimu. Šiuo metu tai būtų 380 eurų.

V. Muliuolio teigimu, Lietuvoje nustatyta skurdo rizikos riba – 259 eurai vienam asmeniui. Ta suma ir galėtų būti kriterijus vertinant, ar žmogus turi teisę į paramą.

Vyriausybės kanceliarijos Socia­linių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja Eglė Neciunskienė patvirtino, kad didinti valstybės remiamų pajamų dydį planuojama, tačiau prieš tai reikia atlikti tyrimus ir nustatyti minimalų pragyvenimo lygį šalyje. E. Neciunskienės teigimu, tam reikėtų atsižvelgti į daugelį aspektų, kad valstybės remiamų pajamų pakėlimas nedidintų noro gyventi iš paramos.


Savivaldybėms – sprendimo teisė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis pabrėžė, kad tais atvejais, kai turtas ir pajamos už kalendorinius metus viršija įstatyme numatytas ribas daugiau nei 25 proc., savivaldybės taryba gali nutarti leisti nuomoti tą būstą ne socialinio būsto sąlygomis, o kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis (pirmaisiais metais mokestis negali būti didesnis nei 20 proc.). Pasak A. Stapulionio, socialinio būsto plėtra ir nuoma – savarankiška savivaldybės funkcija. Jos geriau mato, kam iš tiesų to būsto reikia, todėl turėtų būtų vertinami konkretūs atvejai. Pvz., savivaldybė gali priimti sprendimą daug vaikų auginančią šeimą palikti gyventi socialiniame būste tol, kol jie baigs mokyklą, išimtis taikyti neįgaliesiems ir pan.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstai“ direktorės pavaduotoja Rosita Žibelienė atkreipė dėmesį, kad savivaldybės, skirstydamos būstus ir taikydamos išimtis, turi atsižvelgti ir į esamą poreikį. Tarkim, Vilniaus mieste šiuo metu socialinio būsto laukia 2 142 asmenys, iš jų 425 neįgalieji. Kai kurie iš jų eilėje stovi jau nuo 2003 metų ir dar ilgiau. Savivaldybei sunku apsispręsti, ar leisti socialiniame būste pasilikti tiems, kurių pajamos viršija nustatytus dydžius, ar suteikti būstą tiems, kurie laukia eilėje su mažesnėmis pajamomis.

A. Stapulionis pabrėžė, kad kabant apie socialinį būstą didžiausia problema – jo trūkumas. Artimiausiais metais ES lėšomis visoje šalyje bus nupirkta apie 1 200 būstų. Tačiau ir tai iš esmės neišspręs esamos problemos.

Dalis savivaldybės būstų yra parduodama. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Astos Kandratavičienės nuomone, už juos gautos lėšos turėtų būti naudojamos socialinio būsto plėtrai, remontui, kompensacijoms už būstą išmokėti.


Ar neįgalieji turėtų būti išskirti?

A. Baranauskas pacitavo Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje skelbiama, kad tos šeimos, kurios augina neįgalų vaiką, patiria didesnes išlaidas nei kitos. Šią mintį papildė ir V. Muliuolis – Konstitucinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad vertinant pajamas reikėtų atkreipti dėmesį, kaip asmuo jas naudoja, ar turi papildomų būtinųjų išlaidų. Iš tikrųjų asmenims, kurie yra netekę darbingumo, gerokai sunkiau realizuoti save darbo rinkoje, taip pat jie turi daugiau išlaidų lyginant su kitomis į valstybės paramą pretenduojančiomis grupėmis, tarkim, našlaičiais. Pastarieji turi daugiau galimybių užsidirbti. Dabar visos grupės, kurios turi teisę į paramą, vertinamos vienodai.

Posėdyje sutarta, kad reikia tobulinti valstybės paramos būstui išsinuomoti ar įsigyti tvarką, kad prie šių klausimų dar teks ne kartą sugrįžti.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt