20
T, Kov
10 Nauji straipsniai

Atskirtyje besimokančių vaikų tik daugėja

Tolerancijos link
Nustatymai

Valstybės kontrolė domėjosi, kaip negalią turintiems vaikams užtikrinamos galimybės mokytis kartu su visais. Deja, paaiškėjo, kad pusė mokyklų jiems nepritaikytos, o specialios paskirties ugdymo įstaigų tik daugėja. 

Besimokančiųjų specialiosiose mokyklose daugėjo

Ar reikalingas įtraukusis ugdymas, jau nebediskutuojama – pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją valstybė turi užtikrinti, kad dėl neįgalios vaikai nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos, turėtų galimybę įgyti pradinį ir vidurinį išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis tose bendruomenėse, kur gyvena.

Valstybės auditorių manymu, specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat ir negalią turinčių vaikų, efektyvus įtraukusis ugdymas užtikrinamas tada, kai jų poreikiams tenkinti pritaikyta įstaigų aplinka, teikiama psichologinė, specialioji pedagoginė ir socialinė pedagoginė pagalba, vaikai aprūpinami tam skirtomis techninės pagalbos, specialiosiomis mokymo priemonėmis ir kt. Šiais aspektais ir buvo vertinama situacija šalyje, siekiant išsiaiškinti, ar sudaromos galimybės vaikams su negalia mokytis kartu su kitais.

Deja, auditas parodė, kad per paskutinius trejus metus šalyje specialiosios paskirties ugdymo įstaigų ir jas lankančių neįgalių vaikų tik padaugėjo (nuo 3 342 iki 3 450, t.y. nuo 35 proc. iki 38 proc. ), o bendrosios paskirties įstaigose ugdomų neįgalių vaikų mažėjo (nuo 6 142 iki 5 673, arba nuo 65 proc. iki 62 proc.). Daugėjo ir specialiosios paskirties ugdymo įstaigų (prieš 3 metus jų buvo 72, pernai – 74).

Ta pati tendencija stebima ir ikimokyklinėse įstaigose. Nors vietų, kuriose buvo ugdomi neįgalūs vaikai kartu su kitais, lyginant su 2013/2014 mokslo metais, pernai buvo daugiau, tačiau jose besimokančių vaikų sumažėjo: pernai jų buvo 925, prieš porą metų – 918. Na, o specialiosios paskirties ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų daugėjo: 2015/2016 m.m. jų buvo 3 387, 2013/2014 m.m. – 3 286.

Dar vienas svarbus aspektas, į kurį atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė – mūsų teisės aktai nurodo, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų turi lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Deja, šis reikalavimas dažnai ignoruojamas. Apklausus 6 savivaldybes (Kauno, Šilalės, Širvintų, Telšių, Utenos, Vilniaus rajonų), paaiškėjo, kad 16-ai neįgalių vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, nebuvo paskirtas privalomas ikimokyklinis ar priešmokyklinis ugdymas. Vienas vaikas negavo ugdymo paslaugų, nes jis turi sunkią negalią ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Kodėl nebuvo ugdomi kiti 15 vaikų, savivaldybės nepateikė pateisinamų priežasčių.


Pritaikyta per mažai mokyklų

Valstybės kontrolė taip pat domėjosi, ar ugdymo įstaigos pritaikytos negalią turintiems vaikams. Apklausus 6 savivaldybes paaiškėjo, kad ugdymo įstaigų prieinamumas – gana rimta problema. 4-iose savivaldybėse neįgaliųjų poreikiams pritaikyta ar iš dalies pritaikyta tik apie pusę ir mažiau bendrojo ugdymo įstaigų. Blogiausia padėtis – Kauno rajone. Čia pritaikyta tik 19 proc. ikimokyklinių ir 33 proc. bendrojo lavinimo įstaigų. Tiesa, Šilalės ir Širvintų savivaldybės atsakė, kad šiuose rajonuose ugdymo įstaigos pritaikytos (ar iš dalies pritaikytos) 100 proc. Telšių ir Utenos rajonuose visiškai prieinamos tik specialiosios įstaigos. Vaikus su klausos negalia pasirengusios priimti 4 ugdymo įstaigos (po dvi Telšių r. ir Utenos r.), viena ugdymo įstaiga pritaikyta vaikams su regos sutrikimais (Utenos r.).

Valstybės kontrolė domėjosi, ar pasitaikė atvejų, kai dėl nepritaikytos aplinkos vaikai nebuvo priimti į ugdymo įstaigą. Dvi savivaldybės nurodė, kad tokių atvejų būta: Kauno r. savivaldybėje vienoje mokykloje nebuvo stacionaraus keltuvo, Utenos r. savivaldybėje vaikui, turinčiam didelių ugdymosi poreikių (protinė ir fizinė negalia), tėvai parinko specialiąją mokyklą, nes bendrojo lavinimo mokykla negalėjo vaikui suteikti mokymuisi tinkamų sąlygų.


Trūksta specialistų

Kita didelė problema, kurią atliktas auditas tik patvirtino esant aktualią – specialistų trūkumas. Buvo išsamiau nagrinėtos 84 bend­rojo lavinimo mokyklos. Jose dirbo 50 specialiųjų pedagogų, 61 logopedas, 38 mokytojo padėjėjai, 51 psichologas. Jų darbo krūvis vidutiniškai siekė vos daugiau nei pusę etato. Mokyklų teigimu, itin trūksta mokytojų padėjėjų, kurie turėtų būti prie kiek­vieno didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių turinčio vaiko. Kauno rajone, kuriame bendrojo lavinimo įstaigose mokomi per 1 300 specialiųjų poreikių turinčių vaikų, kad nepakanka švietimo pagalbos specialistų, atsakė 75 proc. nagrinėtų įstaigų. Širvintų rajone tą patį teigė 63 proc., Vilniaus rajone – 56 proc. įstaigų.

Valstybės auditorės mano, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai turėtų gauti visą jiems reikalingą pagalbą. Specialistų trūkumas yra susijęs su nepakankamu finansavimu. Kai kuriems vaikams reikia ir 8 specialistų pagalbos, o krepšelio dydis – toks pat, kaip nedidelių specialiųjų poreikių turinčiojo. Matyt, jo neužtenka ir reikiamoms priemonėms pirkti, ir specialisto darbui apmokėti. Valstybės kontrolė Švietimo ir mokslo ministerijai rekomendavo specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamą sumą diferencijuoti pagal mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių lygį.


Mokyklos turi būti aktyvesnės

Mokyklos nurodė, kad trūksta metodikų (rekomendacijų), kaip ugdyti vaikus, turinčius emocijų, elgesio, didelių kalbos sutrikimų; kaip dirbti su klausos, intelekto negalią, autizmo sindromą turinčiais mokiniais; kaip lavinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių socialinius įgūdžius ir pan.

Vis dėlto, nors mokyklos skundžiasi metodinės pagalbos stoka, audito metu atkreiptas dėmesys, kad Specialiosios pedagogikos ir psichologijos kvalifikacijos tobulinimo programoje 2013–2015 m. dalyvavo tik nedidelė dalis (30 proc.) nagrinėtose bendrojo ugdymo įstaigose su neįgaliais ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais dirbančių specialistų. Valstybės auditorių manymu, ar neįgalumą turintys vaikai bus įtraukti į bendrąją švietimo sistemą, priklauso nuo mokyklos vadovo, taip pat ir nuo savivaldybės požiūrio. Mokyklos turėtų aktyviai įsitraukti į įvairius projektus, programas, kurių nemažai numatyta ateityje, pasirūpinti, kad aplinka būtų pritaikyta ir pan. 

Kol kas, deja, tenka konstatuoti, kad bendrojo lavinimo mokyklos pasirengusios priimti tik vaikus su lengvesne negalia, turintiesiems sunkesnę dažnai tėvai parenka specialiąsias ugdymo įstaigas.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt