17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Moterų ralyje – neįgalios merginos pergalė

Moterų ralyje dalyvavo ir vežimėliais judančios merginos (iš kairės): A. Toločko, A. Molis, A. Krušinskaitė.

Tolerancijos link
Nustatymai

Savaitgalį vykusiame Moterų ralyje dalyvavo ir neįgaliųjų vežimėliais judančios merginos. Ir ne tik dalyvavo – Agnieškos Toločko vairuojamas automobilis su rankiniu valdymu, kuriame važiavo 4 moterų komanda, pasivadinusi „Racing ladies 4“, šiame ralyje iškovojo pirmąją vietą. 

R. Šidlauskaitė ralyje dalyvavo ne pirmą kartą. 

Varžėsi kartu su profesionalėmis

„Racing ladies“ (lenktyniaujančios damos) – vairuojančių moterų asociacija. Jos narės dalyvauja automobilių lenktynėse, tobulina savo vairavimo įgūdžius įvairiuose mokymuose ir pan. „Baltijos ugdymo centro“ atstovei Žydrei Gedrimaitei kilo mintis, kad jos Moterų ralyje galėtų varžytis kartu su negalią turinčiomis dalyvėmis. Tarė ir padarė. Kadangi atsirado ne viena savo jėgas norinti išbandyti mergina, susidarė 4 „Racing ladies“ komandos, kurių narėmis tapo ir neįgaliojo vežimėliu judančios A. Toločko, Aistė Krušinskaitė bei Anželika Molis, taip pat prisijungė ir neįgalų berniuką auginanti Živilė Kulėšė. Vienai iš jų itin pasisekė – aplenkusi kitus 272 ekipažus, kuriuose iš viso važiavo 1064 moterys, A. Toločko, Ilonos Steponėnės, Jolitos Kuliešytės ir Žydrės Gedrimaitės komanda „Racing ladies 4“ laimėjo Moterų ralį.

Be „Baltijos ugdymo centrui“ atstovavusių neįgaliųjų, dar Moterų ralyje dalyvavo ir atskirai užsiregistravusi Ramunė Šid­lauskaitė, kuriai taip pat pavyko pasiekti puikų rezultatą – ji ralyje buvo ketvirta.


Pirmas ralis – sėkmingas

A. Toločko sako visą dieną negalėjusi patikėti, kad pavyko laimėti. Tai buvo pirmas jos ralis, ir toks sėkmingas. Mergina sakė maniusi, kad tai bus paprastas pasivažinėjimas. Tačiau toli gražu nebuvo lengva. Teko dideliu greičiu važiuoti nuošaliais kalvotais keliukais, įveikti slalomo rungtį ir svarbiausia – laiku spėti į finišą Vilniaus Rotušės aikštėje. Daug taškų vertinant komandas pridėjo ir įveiktos kitos rungtys, kurios neturėjo nieko bendro su vairavimu: reikėjo šokinėti per virvutę, užlipti į Lajų taką ir išsiaiškinti, koks augalas pavaizduotas ten esančiame stende, surasti pandą, atsakyti į sudėtingus klausimus ir pan. Agnieška sako, kad kojų nevaldant vairuoti šiek tiek sunkiau – ypač slalomo trasoje. Kitos merginos vairą tvirtai laiko abiem rankom (juk jos stabdo ir akceleratorių spaudžia kojomis), o neįgaliesiems tenka verstis su viena ranka – kita būtinai turi būti ant stabdžių ir akceleratoriaus svirties.

Mergina nuo vaikystės nevaikšto dėl stubure esančio aug­lio, todėl automobilis – jos nuolatinis palydovas. Vairavimo egzaminą vilnietė Agnieška išlaikė tuoj po 18 savo gimtadienio ir nuo tada vairuoja bene kasdien. Be to, ir studijuoja Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, aktyviai dalyvauja „Baltijos ugdymo centro“ ir kitose veiklose. „Viešasis transportas pas mus nėra labai patogus. Kai lankiau mokyklą, ryte tėtis nuveždavo, o po pietų pačiai tekdavo grįžti. Draugės nuvažiuodavo, o man tekdavo praleisti ne vieną autobusą, kol sulaukdavau žemagrindžio ar kol kas nors padėdavo įlipti. Dabar jau situacija geresnė“, – pasakoja Agnieška. Ji džiaugiasi, kad automobilis suteikė judėjimo laisvę.


Niekas nepastebėjo, kad nevaikšto

Moterų ralyje dalyvavusi R. Šidlauskaitė sako niekur nepabrėžusi, kad juda neįgaliojo vežimėliu ir vairuoja automobilį su rankiniu valdymu. Tik registruodamasi paklausė, ar nebus rungčių, kurių ji, sėdinti vežimėlyje, nepajėgs įveikti. Kai organizatoriai pasakė, kad visas rungtis gali atlikti bet kuri komandos narė, ramiai užsiregistravo. „Kadangi daug vairuotojų nelipdavo iš mašinų, trasoje niekas net nepastebėjo, kad aš nevaikštau, – sakė Ramunė. – Jaučiausi taip, kaip visi, niekuo neišskirtinė.“

Jau turinčiai dalyvavimo panašaus pobūdžio varžybose patirties (ji dalyvavo ralyje „Aplink Lietuvą“) R. Šidlauskaitei pavyko pasiekti labai gero rezultato. „Svarbiausia – sugebėti nesutrikti, viską daryti tiksliai“, – dalijasi patirtimi, kaip įveikti ralio trasą, mergina. Jos teigimu, labai daug prie pergalės prisidėjo ir komanda. Merginos padėjo susiorientuoti trasoje, joms teko pademonstruoti ne tik vairavimo įgūdžius, bet ir kojų mik­lumą, proto aštrumą.


Neįgalieji gali ne mažiau

A. Krušinskaitė į neįgaliojo vežimėlį atsisėdo prieš trejus metus, po patirtos traumos. Mergina vairuoja jau 10 metų ir labai mėgsta tai daryti. Mielai sėda už automobilio vairo, net didesni atstumai jos nevargina. Aistė prieš traumą keletą kartų dalyvavo orientacinėse automobilių lenktynėse, vairavo motociklą ir netgi svajojo pasimokyti motociklų akrobatikos. Tik nespėjo. Tačiau atrado, kad ir nevaldant kojų galima sėkmingai vairuoti, netgi dalyvauti raliuose. Tiesa, nebuvo paprasta įgusti važiuoti su rankiniu valdymu, priprasti prie pasikeitusio kūno.

Dalyvavimas Moterų ralyje A. Krušinskaitei suteikė labai daug emocijų. Ji sako supratusi, kad norėtų dažniau dalyvauti panašaus pobūdžio varžybose, ne tik kartą per metus. Taip pat kilo ūpas labiau pasitreniruoti, įgyti daugiau vairavimo įgūdžių. Mergina tikisi, kad pavyks šį norą įgyvendinti.

Aistė sako, kad kuo dažniau aplinkiniai matys neįgaliuosius tokiose situacijose, tuo labiau supras, kad nėra didelio skirtumo tarp jų ir vadinamųjų „sveikųjų“ galimybių. Mergina pasakoja sulaukianti daugiau dėmesio dėl to, kad juda neįgaliojo vežimėliu, o ypač jo daug patiria tokio pobūdžio renginiuose – aplinkiniai nustemba, nesitiki, kad neįgaliojo vežimėliu judantis žmogus gali dalyvauti ralyje ar panašiose veiklose. „Aš pati prieš traumą maniau, kad neįgalieji tik sėdi namuose užsidarę ir nieko įdomaus jų gyvenime nevyksta, – prisipažįsta Aistė. – Tikiuosi, kad pamažu taps norma, niekas nebesistebės pamatę neįgalųjį ralio trasoje, sportuojant, keliaujant, išbandant kitus dalykus. Ralis – vienas iš būdų parodyti, ką mes galim“, – sako A. Krušinskaitė.

Jai pritaria ir Agnieška. Mergina sako pastebinti, kad nemažai neįgaliųjų daug ko nedrįsta, abejoja, ar pavyks. Prieš kur nors eidami, pradeda baimintis, kad negalės patekti į pastatą ir pan. „Noriu paskatinti visus drąsiai eiti, bandyti, siekti savo svajonės. Jei labai norėsi, viskas kažkaip pavyks...“ – drąsina A. Toločko.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt