17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: patyrę neteisybę kreipkitės drąsiai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Seime pristatė ataskaitą apie praėjusių metų darbą.

Tolerancijos link
Nustatymai

Vis dažniau išgirstame, kad vienu ar kitu atveju pažeidus žmogaus teises įsikišo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Pasidomėjome, kaip sprendžiami žmogaus teisų klausimai šioje tarnyboje ir ar iš tiesų ji gali padėti apsiginti. 

Organizacijos – pažeidžiamų grupių teisių gynėjos

Pristatydama tarnybos darbą Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė atkreipė dėmesį, kad pernai gauta ir ištirta skundų kur kas daugiau nei ankstesniais metais. 2016-aisiais į tarnyba kreiptasi 607 kartus, pradėti 328 tyrimai. Taip pat padaugėjo ir besikreipiančių galimai patyrus diskriminaciją dėl negalios. Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresniojo patarėjo Vyčio Muliuolio, iki 2016 metų tarnyboje buvo atliekama vidutiniškai 19 tyrimų dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu, o pernai atlikti 55 tyrimai. Iš viso neįgalieji ar juos ginančios organizacijos į tarnybą kreipėsi 80 kartų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Vytis Muliuolis.

V. Muliuolis pasidžiaugė, kad vis aktyvesnės tampa neįgaliųjų organizacijos – pernai jos pateikė 20 proc. skundų dėl negalios. Be to, vyrai kur kas aktyvesni nei moterys – jie pateikė 51 proc. visų skundų (moterys – 22 proc., o kontrolierius savo iniciatyva pradėjo 7 proc. tyrimų).


Reaguoja ne tik į skundus

Pasak V. Muliuolio, tarnyba stengiasi būti labai lanksti ir reaguoti į bet kokį signalą apie galimą diskriminaciją. Taigi tyrimai gali būti pradedami ne tik tada, kai pateikiamas skundas, bet ir sulaukus žodinio kreipimosi (pernai į tarnybą žodžiu kreipėsi 64 asmenys), elektroninio laiško ar netgi paklausimo facebook paskyroje. Taip pat reaguojant į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją buvo pradėtas tyrimas dėl Panevėžio darbo biržos nepritaikymo.

Kai kada, pasak V. Muliuolio, asmuo nėra įsitikinęs, ar veiksmai jo atžvilgiu buvo diskriminaciniai, tokiu atveju verta pasikonsultuoti su tarnybos teisininku ir kai kuriais atvejais galbūt netgi kreiptis į teismą. Tai gali būti aktualu sprendžiant darbo ginčus. Jei paaiškėtų, kad, tarkim, žmogus iš darbo buvo atleistas ar jį atsisakyta priimti neteisėtai, jis įgytų teisę į materialinės žalos atlyginimą – netekto darbo užmokesčio kompensaciją.


Ne visada skundai pasiteisina

Vis dėlto teisininkas pabrėžia, kad ne visais atvejais pažeidimas pasitvirtina, todėl labai svarbu išsiaiškinti, ar tai yra diskriminacija. Pernai dėl darbo santykių pradėti 7 tyrimai. Kreiptasi ir dėl nevienodo darbo užmokesčio su kitais, dėl skirtingų darbo sąlygų, dėl to, kad asmuo galimai dėl negalios nebuvo priimtas į darbą. Tiriant pastarąjį atvejį paaiškėjo, kad būsimasis darbdavys dėl negalios nediskriminavo, nes apie tai net nežinojo.

Kai kuriais atvejais pažeidimai išsprendžiami be tyrimo – tarkim, sužinojusi apie diskriminacinį darbo skelbimą, tarnyba nusiunčia darbdaviui laišką ir paprašo jį išimti. Daugeliu atveju iki dienos pabaigos tai ir būna padaryta. Vis dėlto ne visada pavyksta be diskusijų susitarti. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vilniaus miesto savivaldybės skelbtas konkursas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovo pareigoms užimti. Skelbime buvo nurodytas reikalavimas mokėti važiuoti dviračiu. Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi judėjimo negalią turintis (judantis su ramentais) asmuo, kuris atitiko visus reikalavimus kandidatuoti į minėtas pareigas, tačiau dėl savo negalios nevažiuoja dviračiu. Tarnyba, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė vykdant konkursą diskriminavo neįgaliuosius. „Mes sutinkame, kad regioniniuose parkuose viena iš populiariausių priemonių yra dviratis. Suprantame, kad automobiliu čia nepavažiuosi. Bet manome, kad toks reikalavimas kandidatams yra perteklinis ir nepagrįstas, diskriminuoja judėjimo negalią turinčius asmenis. Juk skelbiamas konkursas į vadovo pareigas, kur svarbiausia organizacinės savybės, o ne į dviratininkų būrelį“, – sako V. Muliuolis. Tačiau savivaldybė savo pozicijos nepakeitė.


Daugiausia skundų – dėl paslaugų

Vis dėlto dažniausiai į tarnybą kreipiamasi ne dėl darbo santykių. Daugiausiai skundų sulaukiama dėl diskriminacijos vartotojų teisių apsaugos srityje (42 proc. skundų), taip pat valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veikloje (25 proc.).

Vienas iš pavyzdžių – buvo tiriamas neįgaliųjų organizacijos skundas dėl to, kad asmenys su proto negalia Panevėžio apskrityje negali gauti odontologo paslaugų. Čia nėra sertifikuotos įstaigos, kuri teiktų odontologo paslaugas su bendra nejautra, todėl taisyti dantų proto negalią turintieji važiuoja į Vilnių, į Kauną. Kartais tenka laukti ir kelis mėnesius.

Sveikatos apsaugos ministerija tyrimo metu pripažino, kad problema yra ir įsipareigojo priimti teisės aktų pakeitimus, kad būtų suteikta ir apskrityse veikiančioms įstaigoms galimybė teikti odontologo paslaugas su bendra nejautra ir už jas mokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.


Ne tik nagrinėja skundus

Pasak V. Muliuolio, nors tarnyba teikia rekomendacijas ir jos nesukelia įpareigojančių pasekmių, jos rekomendacijos yra vykdomos, išskyrus pavienius atvejus. Pavyzdžiui, pernai buvo atliktas tyrimas dėl diskriminacijos AB „Swedbank“ – teikiant bankų paslaugas buvo numatyti amžiaus ribojimai. Bankas atsižvelgė į tarnybos siūlymus ir iki vasaros įsipareigojo padaryti nemažai pakeitimų paslaugų teikimo tvarkose.

Teisininkas pasidžiaugė, kad ir subjektai, kurie privalo įgyvendinti lygias galimybes, darosi aktyvesni. Pavyzdžiui, tarnybos darbuotojai neseniai buvo susitikę su Vilniaus universiteto atstovais – jie rengia negalios strategiją. Planuojami realūs pokyčiai, kurie pagerins ir neįgalių studentų, ir dėstytojų darbo sąlygas. „Mus tai labai džiugina, norėtųsi, kad universitetai panašią veiklą būtų anksčiau pradėję. Manau, kad VU praktika bus geras pavyzdys kitiems universitetams ir aukštosios mokykloms, kuria kryptim eiti“, – sako V. Muliuolis.

Nuo šių metų įsigaliojo Lygių galimybių įstatymo nauja redakcija ir buvo praplėstos kontrolieriaus funkcijos. Tai nėra vien tiktai skundų tyrimas, teisinis darbas, tai ir proaktyvi veikla siekiant, kad visuomenė daugiau žinotų apie lygias galimybes bei diskriminaciją. Be to, tarnyba tiria ne tik konkrečius skundus, bet ir atlieka situacijos analizę bei teikia įvairias su tuo susijusias rekomendacijas. Pavyzdžiui, šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri spręs, kaip patobulinti Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną.

Pasak patarėjo, siekiama supažindinti visuomenę su jų teisėmis. Tai išmanyti svarbu ir diskriminacijos aukoms, ir potencia­liems pažeidėjams. „Kai visi visuomenės nariai žinos savo pareigas ir teises, tada visuomenė bus sąmoninga, galės atsispirti diskriminacijai“, – teigia V. Muliuolis.


Emilija STONKUTĖ 
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt