17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Neįgaliųjų sportas: diskriminacija ar diferenciacija?

LPOK prezidento M. Biliaus (dešinėje) pastabas dėl naujai rengiamo Kūno kultūros ir sporto įstatymo išklausė Seimo nariai K. Smirnovas ir J.Džiugelis.

Tolerancijos link
Nustatymai

Jau kuris laikas Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius garsiai kalba apie tai, kad šiuo metu ruošiama Kūno kultūros ir sporto įstatymo nauja redakcija yra diskriminacinė. Ar bus išgirstas neįgaliųjų balsas ir atsižvelgta į jų siūlymus?

 

LPOK generalinis sekretorius P. Kalvelis.

Neįgaliųjų pasiekimai vertinami mažiau

Seimo narys Justas Džiugelis pakvietė neįgaliųjų sporto atstovus ir naujojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo rengėjus susėsti prie bendro stalo ir aptarti dokumente numatytas diskriminacines nuostatas.

Pasak M. Biliaus, naujoje įstatymo redakcijoje neįgalieji diskriminuojami dėl to, kad parolimpinis čempionas čia prilyginamas negalios neturinčiųjų Europos čempionato aukso medalio laimėtojui, be to, mažinami rentų dydžiai ir pan.

„Sportininkų negalime rūšiuoti pagal negalią, mes save matome lygiateisiais Lietuvos piliečiais. Tikiuosi, kad bus atkreiptas dėmesys, jog įstatymas yra diskriminuojantis. Įstatymas turi galioti lygiai visiems – tiek neįgaliesiems, tiek kitiems“, – sakė M. Bilius.

Pasak Lietuvos parolimpinio komiteto generalinio sekretoriaus Pauliaus Kalvelio, labiausiai neįgalieji diskriminuojami dėl rentų: teisę į ją turėtų tik parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai, o kitiems sportininkams renta numatyta ir laimėjus olimpinėse žaidynėse 2 ar 3 vietas, taip pat tapus Europos ar pasaulio čempionu. Panaši diskriminacija įstatyme atsiranda ir kai kalbama apie premijų dydžius. Negalios neturintys sportininkai valstybės premijas turės teisę gauti, jei olimpinėse žaidynėse iškovos 1–8 vietą. Na, o neįgalieji į jas pretenduos tik iškovoję medalį. Stipendijų skyrimas sportininkams taip pat diskriminuojantis: negalios neturintys sportininkai teisę į jas įgis, jei olimpinėse žaidynėse iškovos 1-16 vietą, o parolimpiečiai – tik laimėję 4–6 vietas. Atitinkamai prasčiau vertinami ir pasaulio bei Europos čempionatų dalyviai (sveikiesiems stipendijos skiriamos iki 16 vietos, o neįgaliesiems – tik laimėjus ne mažesnę nei 6 vietą). Šia prasme neįgaliųjų laimėjimai parolimpiadoje prilyginami sveikųjų pasiekimams Europos čempionate.

Kad šios nuostatos diskriminuojančios, patvirtina ir lygių galimybių kontrolieriaus išvada. Joje rašoma, kad negalią turintiems sportininkams įstatyme numatytos valstybės premijų, stipendijų ir rentų mokėjimo sąlygos ir tvarka yra mažiau palankios, o tai nėra suderinama su lygių galimybių užtikrinimo principu. Tokios pozicijos laikosi ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys prof. Jonas Ruškus. Jo teigimu, Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektas akivaizdžiai prieštarauja JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsniui „Lygybė ir nediskriminavimas“ bei 30 straipsniui „Dalyvavimas kultūriniame gyvenime, laisvalaikis, aktyvus poilsis ir sportas“.

 

Parolimpinį auksą pasiekti lengviau?

Įstatymą rengusios Vidaus reikalų ministerijos viceministro Dariaus Urbono teigimu, naujasis įstatymo projektas iš esmės įteisina lygiateisiškumo principą, t.y. siekti sudaryti sąlygas sportuoti visiems norintiems, nepaisant jų lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties. Įstatyme atsisakoma sąvokos „neįgaliųjų sportas“, laikantis principo, kad sportas visiems yra vienodas. „Norisi, kad į paramą lygiomis teisėmis pretenduotų tiek neįgaliųjų, tiek sveikųjų organizacijos. Palaikau idėją palaikyti galimybę vienodai sportuoti visiems“, – teigia vidaus reikalų viceministras.

Pasak D. Urbono, dėl diskriminacijos diskutuoti galima kalbant tik apie vieną dalyką – rentų dydį. Įstatyme jie numatytai skirtingi. Vis dėlto, viceministro įsitikinimu, tai yra ne diskriminacija, o labiau diferencia­cija. Rengiant įstatymą buvo analizuojami reikalavimai žaidynėms, sportininkams, dalyvių skaičiui ir pagal tai parinkti rentų bei stipendijų dydžiai. Juk diferencijuojamas ir sveikųjų sportas pagal žaidynių rangą.

Jam pritarė ir Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius: „Reikia įvertinti, kokia konkurencija, pavyzdžiui, disko sektoriuje yra olimpinėse žaidynėse ir parolimpinėse, koks skaičius dalyvių pretenduoja. Dabar dažnai neįgaliųjų varžybose besivaržančiųjų skaičius yra minimalus.“

Lietuvos parolimpinis komitetas neprieštarauja siūlymui. „Sutinkame, kad galėtų ir nebūti vienodi rentų, stipendijų dydžiai, tačiau turėtų būti įvertinami visi sportininkai vienodai – tiek pasaulio, tiek Europos čempionatų dalyviai“, – įsitikinęs P. Kalvelis. Jo manymu, reikėtų numatyti tam tikrą procentinę išraišką, kiek tos premijos skirtųsi. Tarkim, jos galėtų siekti 75 proc. sveikiesiems skiriamos išmokos. P. Kalvelis sako, kad atskiru Vyriausybės nutarimu tvirtinami valstybės premijų dydžiai šiuo metu skiriasi 7 kartus. Neįgaliųjų netenkina ir tai, kad ketvirtadaliu mažėja rentų dydžiai. D. Urbonas atkreta: jie mažėja visiems. Užtat atsiranda daugiau lėšų stipendijoms.

 

Įstatymo svarstymą reikia atidėti

„Nėra taip paprasta pasiekti rezultatų. Niekas nekalba, kiek žmonių visą gyvenimą to siekia ir nepasiekia. Kai sportuoji 20 metų, atiduodi visą sveikatą. Jei pamatai, kad pagal dabartinį įstatymą gauni vieną pinigų sumą, o pagal naująjį – kur kas mažesnę, sportininkams rankos nusvyra. Norime, kad neįgalieji sportininkai būtų vertinami taip, kaip visi. Pasaulis nestovi vietoje – jei anksčiau neįgaliųjų sportas buvo suprantamas kaip sportas visiems, šiuo metu neįgalieji sportininkai yra tapę profesionalais. Jei anksčiau užtekdavo 2 kartus per savaitę pasitreniruoti ir tapti Europos prizininku, šiuo metu mūsų neįgalieji sportininkai, kurie važiuoja į parolimpines žaidynės, treniruojasi 2-3 kartus per dieną. Jokio skirtumo tarp jų ir sveikųjų sporto nėra“, – teigia Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius.

P. Kalvelio manymu, dabar galiojantis įstatymas neįgaliesiems yra kur kas geresnis nei rengiamas. Dokumentas ruoštas porą metų, tačiau su neįgaliaisiais dėl jo nesitarta. Įstatymo svarstymas Seime numatytas jau gegužės 30 dieną. Pastaruoju metu surengta pora susitikimų, per kuriuos susitarta dėl kai kurių svarbių dalykų, tačiau visko aptarti per tokį trumpą laiką neįmanoma, todėl, Lietuvos parolimpinio komiteto manymu, įstatymo svarstymas turėtų būti nukeltas į rudens sesiją, kad per tą laiką būtų galima susiderėti dėl visas puses tenkinančių aspektų.

Aurelija BABINSKIENĖ

Autorės nuotr.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt