17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Lietuvos kultūros sostinėje – neįgaliųjų dainos ir darbai

Neįgalieji savo dainomis linksmino mugės lankytojus.

Tolerancijos link
Nustatymai

Antrasis regioninis šių metų neįgaliųjų bend­ruomenės renginys „Būkime kartu“ vyko Klaipėdoje, kultūros sostinėje. Antrus metus po šalies regionus pasklidusi šventė šį kartą įsiliejo į Tarptautinės žvejų dienos renginius. 

Neįgaliųjų atliekama muzika skambėjo ne tik scenoje.

Neįgalieji – bendros šventės dalis

Po mišių Marijos Taikos karalienės bažnyčioje, kurios buvo verčiamos į gestų kalbą, šventės dalyviai būriavosi pačioje Klaipėdos širdyje – Teatro aikštėje, kur vyko mugė „AuGink savo kraštą“, koncertas „Būkime kartu“.

Apie 400 neįgaliųjų, atvykę iš 35 įvairių įstaigų, prekiavo savo dirbiniais, koncertavo scenoje, kiti tiesiog žvalgėsi po spalvingą Klaipėdą. Žvejų šventę pradėjo ir svarbiu jos akcentu tapo nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro ir Emilio Korickio pasirodymas. Kartu grojo, dainavo ir Klaipėdos atlikėjai, tarp jų – meras Vytautas Grubliauskas. Į sceną vienas po kito lipo neįgaliųjų kolektyvai. Jų pasirodymų buvo galima pasiklausyti ne tik pagrindinėje scenoje, bet ir koncerte „Sveiki gyvi, sveteliai“.

Šventės dalyvius sveikino Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, uostamiesčio meras V. Grubliauskas, ministro pirmininko visuomeninis konsultantas Juozas Bernatavičius, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė. Jie pasidžiaugė, kad Klaipėdoje tradicinė neįgaliųjų šventė rengiama ne atskirai, o kaip svarbaus miesto renginio dalis.

Skuodo rajono neįgaliųjų draugija į mugę atvežė užimtumo būrelyje padarytų darbelių.

Neįgalieji turėtų būti labiau matomi

Į šventę suvažiavo neįgaliųjų visuomeninės organizacijos, savivaldybių dienos centrai, globos namai – neįgalieji kuria, dainuoja, daro rankdarbius daugelyje vietų.

Mažeikių rajono neįgaliųjų centras į mugę atvežė neįgaliųjų dirbinių, programą parengė ansamblis. Centras vienija keletą organizacijų: neįgaliųjų, kurčiųjų draugijas, aklųjų ir silpnaregių tarybą bei cerebrinio paralyžiaus asociaciją. Neseniai į centrą priimama pasiprašė ir Diabeto asociacija. Centro vadovė Audronė Šimkuvienė pasakoja, kad šios organizacijos ne tik buriasi po vienu stogu, bet ir bendrai teikia projektus, taigi ir dauguma užsiėmimų vyksta kartu. Tai, pasak A. Šimkuvienės, organizacijoms suteikia tvirtumo. Centro vadovei pritaria ir Mažeikių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Edvardas Najulis: tokio centro privalumas tas, kad neišskaidomos administracinės išlaidos, todėl lieka daugiau pinigų konkretiems projektams vykdyti. Jo teigimu, neįgalieji neturėtų skirstytis pagal negalias. Jie ir taip neretai visuomenėje išskiriami. Pagrindinis centro finansavimo šaltinis – socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektas. Mažeikių rajono savivaldybė finansuoja čia teikiamas kirpimo, maudymo, skalbimo, lyginimo ir džiovinimo paslaugas, vyksta grupinio socialinio darbo užsiėmimai neįgaliems vaikams ir jų šeimos nariams. Mažeikių rajono neįgaliųjų centro vadovės teigimu, norint NVO išsilaikyti, niekada negalima sustoti – reikia nuolat galvoti, ką veikti, dalyvauti įvairiuose projektuose. Na, o galimybių tikrai yra. Pasak A. Šimkuvienės, nors projektai teikiami po viena vėliava, tačiau kai reikia išsakyti savo poziciją, ginti neįgaliųjų teises, balsą turi kiek­viena organizacija.

Mažeikių rajono neįgaliųjų centro vadovė sako, jog visada stengiamasi dalyvauti įvairiuose bendruomenės renginiuose, kad neįgalieji, jų pasiekimai, darbai būtų matomi. „Kai būname visi kartu, tai ir yra tikroji integracija. Tokie renginiai, kaip „Gubojos“ organizuojama mugė-koncertas „Būkime kartu“ prie to svariai prisideda“, – sako A. Šimkuvienė.

Macikų socialinės globos namų gyventojas Donatas Balčiauskas didžiuojasi savo darbais.

Į draugiją – susitikti su bendraminčiais

Iš Skuodo į renginį atvažiavo grupelė organizacijų – neįgaliųjų, sutrikusio intelekto, kurčiųjų draugijų atstovai. Jie į mugę atvežė parodyti, ką per metus sukūrė, ką naujo išmoko. Moterys keletą kartų per savaitę renkasi į užimtumo užsiėmimus, kur išbando naujas rankdarbių rūšis, imasi jau pamėgtų veiklų. Mugėje galima buvo įsigyti skuodiškių dekupažo darbų, dirbinių iš odos, mezginių, nėrinių. Pasak Neįgaliųjų draugijos pirmininkės Ramintos Zabitienės, susidarė tam tikra bendruomenė, bendraminčių būrelis, kurio narės į draugiją eina reguliariai, kaip į darbą. Ne tik daro rankdarbius, bet ir itin entuziastingai repetuoja neseniai susikūrusioje teatro grupėje.

Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro moterys atvežė į mugę įvairių mezginių. Šiltų spalvingų kojinių, pirštinių ant prekystalio prikrovusios Eugenija Budrienė ir Zigrita Mažanskaitė sako labai noriai lankančios centre vykstančius užsiėmimus. Čia jos mezga, siuvinėja, dirba su oda, taip pat ir pasportuoja. Tačiau pats svarbiausias dalykas, kuris į centrą traukia moteris – bendravimas su bendraamžiais, bendraminčiais. Kartu leidžiant laiką dienos atrodo prasmingesnės.

Macikų socialinės globos namų gyventojai mugėje pristatė dailius keramikos dirbinius. Donatas Balčiauskas labai norėjo parodyti, prie kokio darbelio jis prisidėjo, didžiavosi tuo, ką pavyko sukurti. Macikų socialinės globos namuose gyvena proto ir psichikos negalią turintieji. Pasak direktoriaus pavaduotojos Irenos Gimbutienės, stengiamasi gyventojams pasiūlyti įvairų užimtumą pagal galimybes ir pomėgius. Matydami, kad jų darbais mugės lankytojai džiaugiasi, netgi perka, jie būna labai patenkinti.

Klaipėdoje vykusioje mugėje suvenyrų kiekvienas galėjo pasirinkti pagal savo skonį. 

Siekiame būti kartu

Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ šiemet mini savo veiklos 25-metį. Pasak jos vadovės Viktorijos Vitaitės, ta proga suplanuota daugybė renginių: tai tradicinės „Būkime kartu“ šventės, tarp jų ir „Tau, Vilniau“, „Perliukų“ konkursas, įvairios parodos, koncertai ir pan. V. Vitaitė sako, kad pirmą kartą pabandyta šventę „Būkime kartu“ integruoti į miesto renginį – neįgalieji savo darbais prekiavo ne atskirai, o tarp kitų menininkų, kūrėjų, prekybininkų, kartu koncertavo scenoje.

Ar ši praktika pasiteisino? V. Vitaitės manymu, taip labiau integruojamasi, neįgalieji tampa lygiaverčiais renginio dalyviais. Tačiau ji neslepia, kad iškilo ir sunkumų: žmonėms patiems reikėjo susiorientuoti, daug padaryti savarankiškai. „Tačiau taip mes mokomės ir tobulėjame“, – sako šventės organizatorė. Iš pradžių buvo neramu, ar neišgąsdins šventės svečių iš ryto užklupęs lietus ir išvakarėse praūžusi Joninių šventė. Tačiau orui išsigiedrijus į renginį žmonių susirinko nemažai.

„Mūsų tikslas – bendrauti, bendradarbiauti, kartu eiti į visuomenę. Patiems pažinti kitus ir pristatyti savo veiklą visuomenei“, – sako V. Vitaitė.

Aurelija Babinskienė
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt