Kaip skirtingos religijos interpretuoja vestuvinių žiedų reikšmę?

Iliustracija – unsplash.com

Santuoka – tai ne finišas, o naujos kelionės pradžia. Tai ne pasaka, bet graži istorija, kurią rašome kartu. Tai ne visada lengva, bet visada verta. Tai ne apie tobulumą, bet apie priėmimą ir palaikymą. Tai apie augimą kartu ir apie tai, kad kiekvieną dieną pasirenkame mylėti vienas kitą iš naujo.

Šią nuostabią dieną daug dėmesio skiriama žiedams, kurie parodo, kad viskas sukasi ratu ir meilė gali būti amžina. Tiesa, skirtingos religijos labai įvairiai suvokia – kam yra skirti vestuviniai žiedai ir kokia yra jų prasmė.

Vestuvinis žiedas yra ne tik papuošalas, bet ir gilus simbolis, kurio reikšmė skirtingose religijose gali labai skirtis. Nors apskritas žiedas dažnai siejamas su amžinybe ir vienybe – kiekviena religija jam suteikia savo unikalią interpretaciją.

Krikščionybė

Krikščionybėje žiedas simbolizuoja Dievo meilę, kuri yra amžina ir viską apimanti. Žiedas perteikia vienybę tarp Dievo ir žmogaus, taip pat tarp sutuoktinių. Žiedas patvirtina santuokos sakramentą ir primena apie Dievo palaiminimą. Šis paprastas, tačiau gilus simbolis jau šimtmečius buvo naudojamas krikščionybėje, kad išreikštų meilę. Nors Biblijoje nėra tiesioginio nurodymo, kad klasikiniai vestuviniai žiedai simbolizuoja Dievo meilę, tačiau Naujajame Testamente yra daug nuorodų į meilę kaip į pagrindinę krikščionybės vertybę.

Islamas

Islame vestuvinis žiedas nėra toks pat reikšmingas simbolis kaip krikščionybėje. Islame žiedas nėra būtinas santuokos simbolis, tačiau kai kurios musulmoniškos poros jį naudoja kaip paprotį. Islame santuoka yra laikoma sutartimi tarp dviejų šeimų, o ne tik dviejų asmenų. Pagrindinis santuokos dokumentas yra nikahas, o ne žiedas.  Nors žiedas ir nėra privalomas, kai kurios kultūros, turinčios musulmoniškas tradicijas – įtraukė žiedus į vestuvių ceremonijas, kaip ir daugelis kitų papročių.

Tiesa, žiedas gali būti naudojamas kaip susižadėjimo simbolis. O dizainas ir medžiaga dažniausiai yra asmeninis pasirinkimas ir nėra griežtų religinių taisyklių.

Judaizmas

Judaizme pagrindinis santuokos dokumentas iš tiesų yra ketubah – tai oficiali sutartis apibrėžianti vyro įsipareigojimus žmonai. Ketubah yra istorinė ir religinė sutartis, kurioje aprašomos vyro finansinės ir emocinės pareigos žmonai. Šis dokumentas turi didesnę religinę reikšmę nei žiedas.   

Nors papuošalas nėra būtinas, kai kurios žydų bendruomenės, ypač moderniosios, įtraukė žiedus į vestuvių ceremonijas kaip paprotį paimtą iš kitų kultūrų. Jei žiedas ir yra naudojamas – dažniausiai jam suteikiama asmeninė simbolinė reikšmė, o ne religinė. Šiuolaikinės žydų poros vis dažniau naudoja žiedus kaip santuokos simbolį, tačiau jie nėra būtini pagal tradiciją.

Hinduizmas

Hinduizme pagrindinis santuokos simbolis yra mangalsutra – šventas siūlas, kurį vyras uždeda žmonai. Mangalsutra yra nepaprastai svarbus simbolis hinduistinėse vestuvėse. Šis šventas siūlas, kurį vyras uždeda žmonai per ceremoniją – turi gilią simbolinę reikšmę. Žiedai gali būti naudojami kaip papildomas aksesuaras, tačiau jie nėra būtini.

Budizmas

Budizme žiedas nėra būtinas santuokos simbolis ir dažniau laikomas papuošalu. Budizmas skatina paprastumą ir susikaupimą ant vidinių vertybių, o ne materialinių daiktų. Žiedas, nors ir gali būti gražus, nėra laikomas būtinu išoriniu simboliu rodančiu santuoką.  

Budizme santuoka yra laikoma dvasiniu ryšiu tarp dviejų žmonių, kuris stiprinamas per bendrą dvasinį augimą ir tarpusavio supratimą. Šis ryšys nėra priklausomas nuo materialinių simbolių. Šioje religijoje kiekvienas asmuo yra atsakingas už savo veiksmus ir pasirinkimus. Todėl sprendimas dėvėti vestuvinį žiedą yra asmeninis pasirinkimas, o ne religinis reikalavimas.

Vestuvinis žiedas yra universalus simbolis, tačiau jo reikšmė skirtingose religijose ir kultūrose gali labai skirtis. Nors kai kurios religijos žiedui suteikia didelę simbolinę reikšmę, kitos jį laiko tik papuošalu. Svarbiausia yra tai, kad žiedas atspindi poros meilę, įsipareigojimą ir asmeninius įsitikinimus.