Žmogaus teisių stebėsenos institutas įvertino, kaip Lietuvoje sekasi įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Instituto direktorius prof. Dainius Pūras, Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdyje pristatęs Konvencijos ataskaitą, pabrėžė, kad dar daug reikia nuveikti daugelyje sričių – nuo požiūrio į negalią kaitos iki įtraukties į švietimą ir darbo rinką. 

Nuo liepos 1-osios įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisos, įteisinančios asmeninio asistento pagalbą. Tai bus viena iš specialiųjų poreikių rūšių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyresnioji patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė paaiškino, kaip bus teikiama ši pagalba.

Socialinis būstas daugeliui mažas pajamas gaunančių jaunų ar būrelį vaikų auginančių šeimų, našlaičiais likusių, negalią turinčių žmonių – tikras išsigelbėjimas. Vis dėlto nuomos sutartis nėra garantas, kad būstas visada ir priklausys ją pasirašiusiam žmogui. Įstatymas numato tam tikras sąlygas, kurias būtina atitikti, be to, kai kurios savivaldybės sudaro terminuotas nuomos sutartis.

Balandis – autizmo supratimo mėnuo. 1 proc. visos žmonijos populiacijos (arba 77 mln. planetos gyventojų) – autistiški asmenys. Autizmas kasmet nustatomas vis didesniam žmonių skaičiui. Kaip atpažinti jo paliestus žmones, kaip juos priimti ir padėti? Apie tai diskutuota Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų mokslinės veik­los tinklo surengtame nuotoliniame susitikime. 

Nuo balandžio mėnesio įsigalioja naujas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas bei atnaujinta senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodika.
„Tikimės, kad socialinės paslaugos taps labiau prieinamos visiems, kuriems jų reikia: ir žmonėms su negalia, ir senoliams, ir jų artimiesiems, ir socialinę riziką patiriančioms šeimoms su vaikais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

* * *

Trakų neįgaliųjų užimtumo centro rinkodaros specialistas Gaudentas Naujokas dalijasi mintimis apie centro veiklas.

Šiaulių rajono savivaldybė informuoja, kad Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras ir Kužių seniūnijos seniūnė Jolanda Rudavičienė padėkojo ilgametei Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkei Elenai Kačinskienei, paliekančiai šias pareigas.

* * *

* * *

Negalią turintys asmenys gali pasinaudoti įvairiomis piniginėmis nuolaidomis ir leng­vatomis. Supažindiname su svarbiausiomis iš jų.

Medicininė reabilitacija ypač svarbi negalią turintiems žmonėms, norintiems atsistatyti po traumų ar ligų, palaikyti savo sveikatą. Pateikiame svarbiausią informaciją apie ją.

Sveikatos priežiūros įstaigose besilankantys neįgalieji skundžiasi negalintys gauti kai kurių jiems priklausančių paslaugų, nes vis dar susiduria ne tik su nepritaikyta aplinka, bet ir įvairios įrangos, taip pat ir medicininės, būtinos tyrimams atlikti, sveikatos sutrikimams diagnozuoti, stoka. 

Lietuvoje jau daug metų galioja teisės aktai, numatantys, jog statiniai turi būti pritaikomi negalią turinčių asmenų poreikiams, tačiau vis pasitaiko atvejų, kad naujai atsidariusios įstaigos nėra prieinamos. Kita vis dar sutinkama situacija – pradėjus eksploatuoti statinį jo pritaikymas dingsta. Kodėl taip atsitinka ir kaip šias bėdas spręsti, diskutuota Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje. 

Gedas Malinauskas – „Arkos“ bendruomenės vadovas. Jis pasakoja, kad su šios bendruomenės nariais, kuriuos jis vadina bičiuliais, ir per karantiną patiria džiugių akimirkų. Visi kartu vis labiau įgunda naudotis technologijomis, kasdien per internetą susijungia bendrai maldai ir gyvena gyvų susitikimų ilgesiu.

Silvijana Bilskytė, neįgaliųjų dienos centro „Šviesa“ teatro trupės vadovė, karantino metu negali kurti spektaklių. Su aktoriais, kurių labai pasiilgo, lieka tik pokalbiai telefonu. Trupei Silvijana vadovauja jau 25-erius metus. Tiek pat metų trunka ir jos pažintis su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis.

Pandemija mus uždarė namuose, įbaugino. Nuolat patiriamas stresas, kamavęs ir prieš pandemiją, vis dažniau tampa širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi. Mokslininkų nuomone, vertinant širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę vieni iš svarbiausių yra elektrokardiogramos (EKG) ir kūno temperatūros tyrimai. Reguliariai atliekami tyrimai padėtų užkirsti kelią komplikacijoms, kurias sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Sprendimo ieškoti ėmęsi Lietuvos mokslininkai sukūrė specialius išmaniuosius marškinėlius, kurie suteikia galimybę medicinos personalui gauti informacijos apie pacientų širdies veiklą ir peržiūrėti EKG duomenis ištisą parą.
Kalbiname šio projekto iniciatorių MB „Gedvida“ įkūrėją dr. Gediminą Mikulėną.

Šiandien mokslininkai kuria vis naujas vakcinas nuo koronaviruso, ieško atsakymo, ar buvo galima išvengti pandemijos krizės. O ką apie pandemiją mąsto istorikai? Kokie jų tyrinėjimai? Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas dr. Martynas Jakulis sutiko pažvelgti į epidemijų istoriją.

Jei sporto šaka yra įtraukta į paralimpinių žaidynių programą, daugiausiai dėmesio, kaip taisyklė, skiriama būtent aukšto meistriškumo sportininkams, bandantiems į jas patekti. Tačiau žaidimas rutuliais – bočia – patrauklus ne dėl paralimpinių perspektyvų. Bent jau Lietuvoje. Mūsų šalyje žmonėms su negalia tai yra puiki galimybė praleisti laisvalaikį. Bočia Lietuvoje labai populiari, visų pirma dėl to, kad žaisti gali beveik bet kuris žmogus, net ir turintis sunkią negalią. Tikriausiai ne vienas esate ją pabandęs, bet ar visi žinote šios sporto šakos istoriją? 

Tinklinis sėdint yra gilias tradicijas turinti, bet kartu ir moderni sporto šaka. Moderni ta prasme, kad puikiai tinka lygybę akcentuojančiam XXI amžiui. Vienoje aikštelėje susirenka labai įvairūs sportininkai, žmonės be negalios žaidžia kartu su neįgaliaisiais, moterys – su vyrais. Pasak tinklinio trenerio Tomo Kiverio, nereikia ir ypatingų fizinių duomenų.

* * *

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos