Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus šiemet įgyvendins 366 neįgaliųjų organizacijos visose 60 šalies savivaldybių. Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, iš valstybės ir savivaldybių biudžeto jiems skirta 6 mln. 276 tūkst. 106 eurai. Palyginti su praėjusiais metais padaugėjo ir šios veiklos pasiryžusių imtis neįgaliųjų organizacijų, ir joms skirtas finansavimas. Vis dėlto gautomis lėšomis patenkintos ne visos pareiškėjos.

Karantinas mus išmokė daug naujo. Į virtualią erdvę persikėlė įvairūs mokymai, diskusijos, renginiai. Fotomeno mėgėjams Panevėžio bendruomenių rūmai atvėrė virtualią Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijos fotografų nuotraukų parodą „Akimirkos“. 

Nuo šių metų padvigubinus specialiojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją negalią turintiems žmonėms atsivėrė didesnės galimybės įsigyti kokybiškesnį automobilį, tačiau vairuotojai kelia kitus klausimus. Viena iš prob­lemų – daugelis vairuotojų priversti važinėti su nelegaliai įrengta rankinio valdymo įranga. 

Seimo Neįgaliųjų teisių komisija daug dėmesio skiria įvairių ministerijų indėliui į visapusišką žmonių su negalia integraciją į visuomenę. Pakviestos į Seimą ministerijos pristato numatomus darbus, kurie prisidės prie didesnės neįgaliųjų teisių apsaugos. Pirmoji prisistatė Susisiekimo ministerija. Jos planuose – geležinkelio stočių pertvarka ir svarstymas negalią turintiems žmonėms leisti važiuoti A+ juosta. 

Vasarį minima Europos epilepsija sergančių žmonių diena. Ją jau keletą metų pažymi ir Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjunga „EPILĖ“. Jos parengtas naujausias tyrimas atskleidė, kad sergantieji epilepsija Lietuvoje jaučiasi nepalaikomi visuomenės ir yra neapsisprendę dėl skiepų nuo COVID-19. 

LRT bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), LRT.lt lankytojams pristatė papildomą funkciją, leidžiančią išklausyti visas portale esančias publikacijas. Nuo šiol jame įdiegtas moderniausias lietuvių šnekos sintezatorius (angl. text-to-speech), tekstą paverčiantis žmogaus šneka.

Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Stanislava Globienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi mintimis apie tai, kokia veikla per karantiną užsiima organizacija.

„Bičiulystei“ atsiųstame laike Šiaulių r. neįgaliųjų draugijos Kairių padalinio pirmininkė Alma Jankauskienė pasidalijo gražaus bendradarbiavimo su darželinukais akimirkomis.

* * *

* * *

Negalią turintys asmenys gali pasinaudoti įvairiomis piniginėmis nuolaidomis ir leng­vatomis. Supažindiname su svarbiausiomis iš jų.

Medicininė reabilitacija ypač svarbi negalią turintiems žmonėms, norintiems atsistatyti po traumų ar ligų, palaikyti savo sveikatą. Pateikiame svarbiausią informaciją apie ją.

Lietuvoje jau daug metų galioja teisės aktai, numatantys, jog statiniai turi būti pritaikomi negalią turinčių asmenų poreikiams, tačiau vis pasitaiko atvejų, kad naujai atsidariusios įstaigos nėra prieinamos. Kita vis dar sutinkama situacija – pradėjus eksploatuoti statinį jo pritaikymas dingsta. Kodėl taip atsitinka ir kaip šias bėdas spręsti, diskutuota Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje. 

Užklupus negaliai iš esmės keičiasi žmogaus gyvenimas. Tai, kas buvo įprasta vakar, šiandien pasidaro nepasiekiama. Laiptai prie namo ar daugiabučio laiptinėje, siauros durys į vonią, ankštas tua­letas, kuriame neįmanoma apsisukti su vežimėliu, vanduo kieme esančiame šulinyje ir daugybė kitų dalykų stip­riai apriboja neįgalaus žmogaus galimybes bei savarankiškumą. Būsto pritaikymo neįgaliesiems programa padeda spręsti šias problemas. Pernai neįgaliųjų būstams pritaikyti iš valstybės biudžeto skirta 2 mln. 248 tūkst. eurų: suaugusių būstams – 1 mln. 758 tūkst. eurų, vaikų – 490 tūkst. eurų.  

Stuburo traumas patyrę žmonės dažnai negaili nei jėgų, nei laiko, kad vėl atsistotų ant kojų. Reabilitacijos centrai, ilgos treniruotės namuose padeda sustiprėti fiziškai, tačiau jeigu nugaros smegenų nervai nutraukti, žmogaus gyvenimo neužtenka, kad pažeisti neuronai atsinaujintų ir paralyžiuotos galūnės atgytų. Vis dėlto mokslas nestovi vietoje – atliekami įvairūs tyrimai, bandymai, ieškoma būdų, kaip padėti žmonėms, praradusiems galimybę vaikščioti. 

Modernūs klausos aparatai bei kitos technologijos dar nėra prieinami visiems klausos negalią turintiems žmonėms. Regėjimo negalią turintiesiems taip pat reikėtų tobulesnių ir labiau prieinamų prog­ramų, kurios padėtų geriau atpažinti įvairius ženklus. Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Ramunė Kasperavičienė tyrinėja vertėjų galimybes šiuolaikiniame technologijų pasaulyje. Profesorė tiki, kad technologijos tobulės, o paprasti, lengvai prieinami ir nebrangūs, bet išmanūs prietaisai (tokie, kaip išmanieji telefonai) žmonėms, turintiems klausos ar regėjimo negalią, ateityje gali būti puikūs pagalbininkai. Su profesore kalbamės apie dirbtinio intelekto galimybes.

Lino Mikutos dokumentinis filmas „Šaltos ausys“, pasakojantis apie atokiame vienkiemyje gyvenančius du vyrus – tėvą ir kurčią jo sūnų, apkeliavo pasaulio dokumentinio kino festivalius, sužavėjo žiūrovus ir pelnė daug tarptautinių apdovanojimų. Šį kartą su režisieriumi kalbamės ne apie didžiulę filmo sėkmę, bet apie tai, ką sužinojo, kokią patirtį sukaupė jaunas žmogus, kurdamas filmą apie neįgalųjį.

Birštono savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkei Julijai Senavaitienei šie metai – neeiliniai. Sausio pradžioje ją pasiekė žinia, kad yra išrinkta Birštono krašto Metų žmogumi, šiandien (vasario 4 d.) moteris mini gražų savo gyvenimo jubiliejų, artėja ir dar viena reikšminga sukaktis – Neįgaliųjų draugijos, kuriai vadovauja nuo pat jos įsikūrimo, 30-metis. Beveik pusė gyvenimo atiduota neįgaliesiems, o į jos pačios, jos šeimos gyvenimą negalia pasibeldė dar anksčiau. 

* * *

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos