Seval Saglik, mielą, besišypsančią 20-metę, sėdinčią neįgaliojo vežimėlyje, mažiausiai dukart per savaitę galima sutikti riedančią į Vingio parko stadioną ar į Vilniaus kolegijos sporto salę – ji skuba į fizinio aktyvumo užsiėmimus. Beveik metus lankomos treniruotės su triračiais ir eisenos treniruokliu jau tapo neatsiejama nuo vaikystės fizinę negalią (cerebrinį paralyžių) turinčios merginos gyvenimo dalimi. 

Prieš 10-metį Nacionalinio socialinės integracijos instituto negalią turintiems žmonėms pasiūlyta pavėžėjimo su asistavimu paslauga ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse buvo visiškai naujas dalykas. Iki tol daugiausiai į gydymo įstaigas pavėžėjamiems žmonėms pasiūlyta lankytis teatre ir koncerte, nesirūpinant, kada jis baigsis, vėlų vakarą ar ankstyvą rytą nuvykti į traukinių ar oro uostą, nuvažiuoti į paskaitas ar susitikti su draugais. 

„Už miestą man ir tau“ – taip vadinosi Alytaus miesto šventės dalis, subūrusi negalią turinčius kūrėjus. Stipriausi muzikantai, rankdarbių kūrėjai iš viso regiono linksmino į šventę užsukusius miestiečius ir svečius. „Šį kartą renginys skirtas bendrystei, senųjų tradicijų puoselėjimui, stengėmės sudaryti galimybes kalbėti meno kalba“, – sakė renginį organizavusi Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė. 

Neįgaliųjų organizacijų įgyvendinamos kultūrinės iniciatyvos pastaruoju metu atsidūrė ant išlikimo ribos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) joms beveik neskiria lėšų, o gauti finansavimą iš įvairių Kultūros ministerijos kuruojamų programų labai sudėtinga. Neįgaliųjų organizacijos susitiko su Kultūros ministerijos atstovais pasikalbėti apie tai, kokie galėtų būti kultūrinių programų finansavimo būdai. 

Lietuvos neįgaliųjų draugija (toliau – LND) įregistruota 1996 m. birželio 7 d. Organizacijos buveinė yra Saltoniškių g. 31, Vilnius. Identifikavimo kodas 191676690. LND turi 64 asocijuotus narius (juridiniai asmenys) 57 savivaldybėse Lietuvoje.

Klausėte–atsakome

Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Kęstutis Petkus pasakoja apie regionines sporto žaidynes.

Ramunė Meškelienė laiške „Bičiulystei“ dalijasi smagios išvyko įspūdžiais.

* * *

* * *

Silpsta regėjimas ir vis sunkiau įžiūrėti tekstą? Dažnas užsuka į artimiausią optiką ar polikliniką, kur optometrininkas ar akių ligų gydytojas parenka skaitymo akinius – ir problema išspręsta. Tačiau ką daryti, kai parinkti skaitymo akinių niekaip nepavyksta? Ar tai reiškia, kad pacientas visam laikui turi atsisveikinti su knyga ar žurnalu?

Startavo projektas „Druskininkai – be ribų“, kuriuo siekiama įvertinti, kiek kurortas yra draugiškas žmonėms su negalia bei nustatyti tobulintinus jo aspektus turistų ir vietos gyventojų su negalia atžvilgiu. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalijasi Paramos studentams, turintiems negalią, rūšių ir sąlygų atmintine. Atmintinė skirta studentams bei paskutinių klasių mokiniams ir kitiems asmenims, planuojantiems stoti į šalies aukštąsias mokyklas.

Gruodžio mėnesį vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume nemažai dėmesio skirta ir žmonių su negalia problemoms. Diskusijoje „Įtraukus švietimas – misija (ne)įmanoma?“ kalbėta apie galimybę negalią turintiems vaikams mokytis kartu su visais. 

Trečius metus Lietuvoje vykstanti iniciatyva „DUOday“ sulaukia vis didesnio palaikymo. Šiemet prie jos prisijungė ir žmones su negalia priėmė 80 įmonių ir organizacijų. Atsiranda ir vis daugiau „DUOday“ iniciatorės socia­linės įdarbinimo agentūros „SOPA“ bendraminčių – šįkart darbo „šešėliavimo“ akciją ji įgyvendino kartu su 11 partnerių. Tarp jų – ir projekto „Unikalus gyvenimas“, kuriuo siekiama padėti negalią turintiems asmenims įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, sumanytojai. 15 šio projekto dalyvių išbandė save įvairiose darbo vietose – nuo bibliotekos, banko, ministerijos iki prezidentūros.

Vis daugiau dėmesio skiriant žmonių su negalia integracijai į atvirą darbo rinką, potencialiems darbdaviams trūksta informacijos, ko tikėtis ir ką daryti, jeigu norėtų priimti negalią turintį žmogų. Su Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus atstove Milda Jankauskiene kalbamės apie tai, kokia valstybės parama galėtų labiau motyvuoti darbdavius. 

Vilniuje atidarytas pirmasis šalyje Neįgaliųjų įrangos centras. Pagrindinis jo išskirtinumas ir didžiausias privalumas – galimybė išbandyti priemones ir išsirinkti labiausiai tinkamas. 

Apie 250 socialinėje srityje dirbančių įstaigų, organizacijų atstovų, ekspertų ir praktikų, buvo susirinkę į konferenciją, kurioje dvi dienas diskutavo, kas yra socialinių paslaugų kokybė ir kaip ją pasiekti. Vienas iš būdų įsivertinti – EQUASS Assurance kokybės sertifikavimo sistema. Pagal šią sistemą įsivertino ir kokybės sertifikatus gavo apie 120 socialinių paslaugų srityje dirbančių įstaigų. 

Dr. Giedrė Pranaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, Frankofonijos šalių centro koordinatorė, sutinka pasikalbėti tik tada, kai pažadu vengti graudulingų nuotaikų dėl žmonių su negalia problemų. Giedrė nuo gimimo turi judėjimo negalią, bet tai jai nesutrukdė baigti net trejas studijas, parašyti doktorantūros mokslinį darbą, įvairių straipsnių, monografiją, dirbti su studentais, keliauti. „Ar tavo gyvenimas visavertis, priklauso tik nuo tavęs paties“, – sako mokslininkė.

Aurelijaus Sabaliausko pieštus portretus ir šaržus pirmą kartą išvydau naršydama internete. Sužavėjo jo gebėjimas savitai pažvelgti į kitą žmogų, pagauti emocijas. Tuomet dar nežinojau, kad Aurelijus turi negalią – gimė neturėdamas vidurinių rankų pirštų, o šoniniai pirštai – suaugę. Šis retas apsigimimas vadinamas ektrodaktilija (bedelnyste). Dailininkas mielai papasakojo apie save ir savo darbus, sakydamas, kad jam pačiam jo gyvenime ir darbe nieko netikėto nėra.

Plungiškė Reda Aurylaitė trykšta džiaugsmu. Po beveik pusmetį trukusių „teisybės paieškų“ sulaukė žinios, kad jai nustatytas specialiojo leng­vojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir galės gauti automobilio stovėjimo kortelę. „Svarbausia, kad šia teise nuo šiol galės naudotis ir kiti žemaūgiai – achondroplazijos diagnozę turintys žmonės“, – sako mergina.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ – jau dvejus metus aktyvus projektas, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį, dalytis istorijomis apie lėtines ligas turinčius žmones, jų pastangas ir sugebėjimą nepasiduoti net sunkiomis akimirkomis. Ši organizacija parodo, kad Lietuvoje yra daug spalvų, siekia pokyčių ir spinduliuoja optimizmą – rūpinasi tiek informacijos sklaida, tiek žmogiškumo ugdymu.

Tremoro sukeliamas nevalingas, ritmingas rankų drebėjimas nėra retas reiškinys. Tai vienas iš Parkinsono ligos simptomų. Apie tai, kaip spręsti šią problemą, mąsto mokslininkai, specialistai. Kaunietis, mokslų daktaras Mantas Venslauskas kartu su komanda sukūrė ypač efektyvų įrenginį – mažą vibruojantį kamuoliuką. Kokie šio įrenginio privalumai? 

Apsauginių medicininių kaukių jau nebeprivalome nešioti. Tačiau klastingiausi virusai rudenį gali sugrįžti. Tuomet vėl ieškosime kaukių. Ne paslaptis, kad jas nešiodami patiriame ir nepatogumų. Nenusiminkite. Yra gerų žinių! Gal jau greitai galėsime dėvėti Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų sukurtą permatomą apsauginę veido kaukę. Ji permatoma, bet apsaugo ne ką blogiau nei FFP2 klasės respiratorius. Ar iš tiesų ši kaukė geresnė negu mums jau pažįstama medicininė ar kokia nors trikotažinė? To paklausėme ją kūrusių komandos narių.

Gražią birželio dieną Kėdainiuose, prie Liepų alėjos tvenkinio žmonėms su negalia įrengtoje poilsiavietėje, rinkosi žvejai. Čia vyko ketvirtosios regioninės žvejybos varžybos, kurios vykdomos tęsiant veiklą pagal Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos pirmininkės Almos Margevičienės parengtą projektą „Sportas mus išlaisvina“. 

Birželio pradžioje Vilniuje įvyko neįgaliųjų teniso turnyras „Lithua­nian Open 2022“, kuriame su svečiais iš užsienio varžėsi penki mūsų šalies sportininkai. Viena iš Lietuvos tenisininkių – Agnieška Toločko – tapo moterų vienetų paguodos varžybų antrosios vietos laimėtoja. 27-erių vilnietė rimtai žaisti tenisą pradėjo tik prieš trejus metus, todėl kol kas jos tikslas varžybose – sukaupti patirties. Tačiau kuo ilgiau Agnieška žaidžia, tuo labiau tenisas įtraukia, mintyse gimsta aukštesni tikslai. A. Toločko pasvajoja ir apie paralimpines žaidynes, nors, norint į jas patekti, dar reikia gerokai palypėti reitingo lentelėje.

* * *

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos