Seimo kontrolieriaus įstaigos atstovai nuo 2014 metų apsilankė dešimtyse šalies globos įstaigų ir įvertino žmogaus teisių situaciją jose. Paviešinto naujausio atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad ne visi globos namuose dirbantys specialistai turi būtinų žinių apie tinkamą gyventojų teisių užtikrinimą. Dažnai itin pažeidžiamų gyventojų teisės yra nepagrįstai varžomos, tačiau nepagarbiai su gyventojais besielgiantys specialistai savo veiksmų ydingumo nesuvokia, nes neturi reikiamos kompetencijos.

Konkursas-koncertas „Vilties paukštė“

Šiandien Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentė Laura Blaževičiūtė turi gintis vasarą atliktos praktikos darbus. Besiruošdama šiam gynimui mergina dar kartą pervertė Kaišiadorių laikraštyje „Atspindžiai“ išspausdintus savo straipsnius, perskaitė praktikos vadovės – šio laikraščio redaktorės jos darbo įvertinimą. Viskas būtų gerai, jei ne iš esmės teigiamai įvertintą praktiką apibendrinantis teiginys: „9. Iki 10 pritrūko, nes didesnes studentės galimybes riboja judėjimo trūkumas.“ 

Panevėžietis Jonas Dumša sunerimo – Lietuvoje garsiai giriamasi, kad atidaromi šiuolaikiški Europos Parlamento narių biurai, kurie bus atviri visiems, bet negalią turintieji čia jaučiasi nelaukiami. 

Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, šiuo metu už parduotus savivaldybių būstus jos yra sukaupusios apie 13,2 mln. eurų. Pagal įstatymą šios lėšos turi būti naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai – tai reiškia, už jas turi būti įsigyjama naujų socialinių būstų, kurių visoje Lietuvoje laukia 10,5 tūkst. šeimų ar asmenų.

Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena (tai insulino išradėjo Frederiko Bantingo gimimo diena). Šia proga norime pristatyti klubo „Diabitė“ veiklą, supažindinti, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria I tipo diabetu sergantys vaikai ir jų tėvai. 

Romutė Udrakienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi akimirkomis iš Alytaus „Artrito“ klubo veiklos.

Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Sandra Ragaišytė „Bičiulystės“ skaitytojams pasakoja apie organizacijoje vykdomas veiklas.

Prieš gerą dešimtmetį Aivaras Pužas traukiniu važinėjo į darbą iš Marijampolės į Vilnių. Sveikam vaikinui tokia susisiekimo galimybė nekėlė jokių rūpesčių. O kaip būtų dabar, jeigu prieš 9-erius metus stuburo traumą patyręs ir tik neįgaliojo vežimėliu judantis vyras įsidarbintų kur nors toliau nuo namų? Apsilankęs Marijampolės geležinkelio stotyje Aivaras pripažino – negalią turintis žmogus savarankiškai traukiniu judėti negalėtų.

Seime surengtame Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje svarstytas Susisiekimo ministerijos siekis atidėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento „Dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų“ įpareigojimą užtikrinti, kad kelionės traukiniais būtų prieinamos negalią turintiems žmonėms. Komisijos nariai domėjosi, kodėl prieš 12 metų priimto reglamento reikalavimai iki šiol įgyvendinti tik iš dalies. 

Techninės pagalbos priemonės jau seniai nėra suprantamos vien tik kaip judėjimą palengvinančios lazdelės ar vaikštynės. Vis dažniau pasitelkiamos technologijos. Viena iš tokių priemonių – pažintinių funkcijų testavimo ir lavinimo programa, kuri gali padėti žmonėms po insulto, demencijų ir kitais atvejais greičiau atsistatyti, atkurti prarastus gebėjimus. 

Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvė Berlyno technologijos universiteto magistrė Asta Dumbrauskaitė liepos mėnesį visuomenei pristatė savo parengtą „Kultūros prieinamumo žmonėms su negalia didinimo“ modelį. Jame siūloma, kaip kino filmus pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Pasak Astos, žmonės kol kas nelabai įsivaizduoja, ką reiškia filmų pritaikymas turintiesiems negalią. Sąvoka „pritaikymas“ dažniausiai siejamas su fiziniu pritaikymu, kuris iki šiol yra nepakankamas. O informacijos pritaikymo srityje Lietuva yra atsilikusi net nuo gretimų valstybių – Latvijos ir Estijos. 

Rita Kraucevičiūtė – žinoma choro dirigentė, Vilniaus Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos įkūrėja ir vadovė. Steigdama šią giedojimo mokyklą nesvajojo, kad jos chorai taptų įvairių konkursų laureatais, tenorėjo, jog visi į chorą atėję vaikai išmoktų giedoti per mišias. O kai mamos į mokyk­lėlę atvedė ir vaikų, turinčių įvairių raidos sutrikimų, Rita nuoširdžiai juos priėmė. Šiuos vaikus choro vadovė švelniai vadina „keistuolėliais“. O jos pažintis su „kitokiais“ vaikais prasidėjo dar tuomet, kai mokėsi vidurinėje mokykloje.

Teatro, kino ir televizijos aktorė Emilija Latėnaitė Beliauskienė (garsių aktorių Algirdo Latėno ir Elvyros Piškinaitės dukra) sako, kad dirbdama su raidos sutrikimų turinčiais vaikais, sukaupė neįkainojamą patirtį, padedančią jai kurti vaidmenis, girdėti scenos partnerį, gilintis į kitus žmones ir geriau suprasti pačią save.

Humoreska

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos