Po pasaulį pasklidęs koronavirusas COVID-19 turi didžiulę įtaką visų mūsų gyvenimams – užsidarome namuose, atidžiai sekame naujienas. Neįgalieji, dažniausiai turintys įvairių lėtinių ligų, atsiduria rizikos grupėje. Natūralu, kad nerimo daug. Tačiau bene daugiausiai jo kelia nežinomybė – kas bus. Pateikiame informaciją, kuri aktuali negalią turintiems žmonėms.

Saulius Lynikas – gydytojas terapeutas, žinomas ir gerbiamas ne tik druskininkiečių, bet ir iš kitų šalių į sanatorijas gydytis atvykstančių žmonių. Vienoje jų, būtent „Eglėje“, darbavosi net 29-erius metus. Buvo mylimas gydytojas ir aktyvus visuomenininkas, 1990–1995 m. - pirmos kadencijos Druskininkų miesto tarybos deputatas.

Autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų sparčiai daugėja, o apie autistiškus suaugusiuosius visiškai nekalbame. Autizmo išaugti neįmanoma, tad kurgi dingsta žmonės, kuriems vaikystėje buvo nustatyta ši diagnozė? Atsakymų ieškota, atvirai apie tai kalbėta Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ iniciatyva surengtoje diskusijoje, kuriai impulsą davė Tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“ pristatytas šią problemą nagrinėjantis islandų režisierių Kristjano Kristjansono ir Bjarney Lud­viksdotiro dokumentinis filmas „Nematomosios“. 

Kaunietė Angelė Rudžianskaitė susidūrė su keista situacija – vieną dieną dingo prie daugiabučio namo, kuriame ji gyvena, buvęs neįgaliojo ženklas, suteikiantis teisę statyti toje vietoje automobilius judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms. Paaiškėjo, kad norėdama, jog būtų įrengtas naujas ženklas, ji turi apsilankyti (kitaip tariant, apriedėti) ne vienoje institucijoje, be to, dar ir susimokėti už ženklo pastatymą.

Klausėte–atsakome

Pro memoria

2020 m. kovo 15 d. Vilniuje mirė vienas iš „Bičiulystės“ laik­raščio įkūrėjų, rašytojas, visuomenės veikėjas Juozas Nekrošius. Jam buvo 84 metai.

Laiške „Bičiulystei“ Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos tarybos narys Vladislovas Kirkickas papasakojo, kaip šiame krašte buvo paminėta Lietuvai svarbi data.

Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugijos narė Vilija Vilkelienė su „Bičiulystės“ skaitytojais pasidalijo šventinio renginio, kurį vedė pati, įspūdžiais.

Iki šių metų aplinkos pritaikymą reglamentavo Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reik­mėms“. Nuo šių metų sausio įsigaliojo reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“. Naujasis dokumentas konkrečiau (kai kur – lanksčiau) reglamentuoja kai kuriuos aplinkos pritaikymo aspektus, daugiau dėmesio skiriama regos, klausos ir kitas negalias turintiesiems, atsiranda naujų pritaikytinų objektų. 

Universalaus dizaino sąvoką vartojame vis dažniau. Ji įtraukta į tokius svarbius dokumentus, kaip Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, šį terminą jau galima rasti ir Statybos įstatyme. Vis dėlto kalbėdami apie universalų dizainą dažniausiai galvoje turime infrastruktūros – pastatų, šaligatvių, kitų vietų prieinamumą judėjimo sutrikimų turintiems asmenims. O iš tikrųjų universalus dizainas – daug platesnė sąvoka, apimanti gaminių, aplinkos, programų ir paslaugų prieinamumą. Tai akcentuota ir Neįgaliųjų reikalų departamento organizuotuose mokymuose savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovams.

Tarpdisciplininė Vilniaus universiteto mokslininkų komanda (prof. E. Lesinskas, dr. J. Mataitytė-Diržienė, dr. D. Stumbrys, dr. J. Byčkova) 2017-2019 m. atliko tyrimą „Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“, kuriuo siekė išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria tėvai, vaikai ir šeimos, vaikui implantavus kochlearinį implantą.

Po 7 insultų, beveik 10 metų praleidusi lovoje, Bela negalėjo nė kiek pastovėti, jos raumenys buvo silpni, kūnas nelankstus, tačiau ant saugaus treniruoklio „Eik“, prilaikoma diržų, ji stovėjo, o įgavusi jėgų pradėjo mankštintis, netgi dalyvauti triračių lenktynėse. Žmonės, turintys judėjimo negalią dėl insulto, cerebrinio paralyžiaus ar kitų ligų, šiandien gali judesius lavinti eisenos treniruok­liu „Eik“. Kaip jis buvo sukurtas, pasakoja inžinierius konstruktorius Valerijus Denisovas ir projektų vadovė Vida Adomaitienė.

Dokumentinio filmo „Neregėta Europa“ režisierė Akvilė Gelažiūtė ir operatorius Martynas Norvaišas sako, kad šio filmo kūrimas keitė juos pačius, jų požiūrį į regos negalią turinčius žmones. Šis darbas buvo tarsi mokykla, kurią išėję viską, kas yra aplinkui, jie pamatė kitu žvilgsniu. 

Kai buvo paskelbta, kad filmo „Neliečiamieji“ režisieriai Olivieris Nakache ir Erikas Toledanas sukūrė filmą apie autizmą, spėliojau – tikriausiai laukia dar viena smagi istorija. Juk „Neliečiamieji“ buvo dramatiškas, bet linksmas pasakojimas apie iki kaklo paralyžiuotą milijonierių Filipą ir netikėtai jo slaugytoju tapusį teistą jauną imigrantą Drisą. Gatvėje užaugęs vaikinas iš esmės pakeičia neįgalaus turtuolio gyvenimą, taigi filmas kalba apie tai, kad svarbiausia – tarpusavio supratimas, rūpestis vienas kitu.

 * * *

Humoreska