Po metų pertraukos į Valdovų rūmus sugrįžo Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Juose pagerbti per dvejus metus žmogaus teisių srityje nuoširdžiai dirbę žmonės ir organizacijos. Lietuviškieji Oskarai įteikti už jų idėjas, projektus, iniciatyvas ir nuopelnus lyčių lygybės, tautų dia­logo, LGBTI+ lygiateisiškumo, amžiaus, negalios, religijų ir įsitikinimų, metų proveržio bei pagarbos žmogui srityse. 

Negalią turinčius vaikus auginantys tėvai sulaukė viltingų žinių – priėmus įstatymų pakeitimus, jie 36 mėnesiams galės gauti neįgaliojo aprūpintojo statusą. Tai reiškia, kad tol, kol teismas jiems patvirtins teisę tapti globėjais ar rūpintojais, šeimos galės gauti jų vaikams dėl negalios priklausančią pagalbą bei išmokas, taip pat aprūpintojui bus suteikta teisė būti draudžiamam valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu. Šiuo metu, kol nepraeinamos visos procedūros, jie tokios teisės neturi. 

Balandį minima ne tik Autizmo diena, visas šis mėnuo skirtas autizmo supratimui. Sparčiai daugėjant autistiškų vaikų, auga ir domėjimasis šiuo sveikatos sutrikimu. Virtualus pokalbis su Santaros klinikų Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja, vaikų neurologe, socialine pedagoge Laima Mikulėnaite taip pat sulaukė didžiulio dėmesio – prie jo prisijungė net 1 200 autizmu besidominčių žmonių.

Besitęsiant karui Ukrainoje vis dažniau kalbama apie tai, kad ir Lietuva turėtų ruoštis galimai grėsmei. Ukrainos patirtis parodė, kad esant ekstremaliai situacijai sudėtingiausioje padėtyje atsiduria žmonės su negalia. Ar Lietuvoje esame pasirengę padėti šiems žmonėms? 

Klausėte–atsakome

Priimtos ilgai žmonių su negalia lauktos naujovės – darbingumo ar neįgalumo lygis, specialieji poreikiai bus nustatomi remiantis duomenimis apie asmens sveikatą, esančiais Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje. 

Albina Balodienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi šventinio renginio įspūdžiais.

Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės pavaduotoja Irena Vilniuvienė rašo apie draugijoje surengtą šventę.

* * *

* * *

Startavo projektas „Druskininkai – be ribų“, kuriuo siekiama įvertinti, kiek kurortas yra draugiškas žmonėms su negalia bei nustatyti tobulintinus jo aspektus turistų ir vietos gyventojų su negalia atžvilgiu. 

Jonava, vienas pirmųjų miestų Lietuvoje, viešajame transporte įdiegė universalaus dizaino principus. Tai reiškia, kad tiek transporto priemonės, tiek infrastruktūra tapo patogi ne tik žmonėms su skirtingomis negaliomis, bet ir mamoms su vaikų vežimėliais ar vyresnio amžiaus asmenims. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 15 proc. žmonių visame pasaulyje turi negalią. Šis skaičius dėl senstančios visuomenės ir įvairių ligų toliau auga. Nors ši žmonių grupė turi itin daug potencialo sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir mažinti darbuotojų trūkumą, ji visuomenėje apgaubta daugybe progresą stabdančių stereotipų ir yra menkai reprezentuojama. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi, kaip kliento kontaktas su negalią turinčiu darbuotoju laužo nusistovėjusius stereotipus ir kokią įtaką turi organizacijos reputacijai. 

Žmonėms, turintiems intelekto negalią, vis dar labai sunku rasti darbą. Kokios to priežastys? Daiva Žiuramskaitė, daug metų buvo Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ darbo tarpininkė. Šiuo metu bendrijoje ji dirba sprendimų priėmimo specialiste. D. Žiuramskaitės manymu, ieškant darbo daug lemia paties žmogaus, turinčio intelekto negalią, požiūris į darbą ir jo pasirengimas tam.

Gegužės 5-ąją visoje Europoje minima savarankiško gyvenimo diena. Ta proga M. Mažvydo bibliotekoje surengta diskusija apie tai, kaip galima būtų geriau padėti artimuosius slaugančioms šeimoms, kad jos galėtų gyventi neatsisakydamos darbo, poilsio, socialinio gyvenimo. 

Seimo komitetuose pradedamas svarstyti Transporto veik­los pagrindų įstatymo pakeitimo projektas. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti žmonių lygiavertį judumą viešojo transporto priemonėmis ir pasiekti, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. visos naujai įsigyjamos viešojo transporto priemonės būtų pritaikytos regos, klausos, fizinę ar intelekto negalią ir kitiems individualių poreikių turintiems žmonėms. 

Retų ligų dienos proga internetinėje erdvėje surengta Alinos Ovčiarovienės mini fotografijų paroda. Projekto tikslas – nuotraukomis pasakyti, kad niekada nežinai, kada tave palies ligos ranka. Fotografe Alina dirba jau 12 metų. Judėjimo sunkumai, kuriuos ji patiria dėl negalios, kartais apsunkina darbą, bet atkakli moteris visuomet randa išeitį.

Balandžio 6-ąją mažeikiškiui Pranciškui Jaugai sukaks 95-eri. Jis ir žmona Valė – žemaūgių pora, kartu gyvenanti jau 54-us metus.

Plungiškė Reda Aurylaitė trykšta džiaugsmu. Po beveik pusmetį trukusių „teisybės paieškų“ sulaukė žinios, kad jai nustatytas specialiojo leng­vojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir galės gauti automobilio stovėjimo kortelę. „Svarbausia, kad šia teise nuo šiol galės naudotis ir kiti žemaūgiai – achondroplazijos diagnozę turintys žmonės“, – sako mergina.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ – jau dvejus metus aktyvus projektas, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį, dalytis istorijomis apie lėtines ligas turinčius žmones, jų pastangas ir sugebėjimą nepasiduoti net sunkiomis akimirkomis. Ši organizacija parodo, kad Lietuvoje yra daug spalvų, siekia pokyčių ir spinduliuoja optimizmą – rūpinasi tiek informacijos sklaida, tiek žmogiškumo ugdymu.

Jeigu jūsų oda pradeda pleiskanoti, atsiranda bėrimas, primenantis žvynus ir niežti, gali būti, kad sergate uždegimine odos liga žvyneline (psoriaze). Šia liga sergama visą gyvenimą. Ji gydoma tepalais, aliejais. Naujausias šios ligos gydymo būdas yra UVB fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais). Gydymas tęsiasi 1,5–2 mėnesius ir prieinamas tik ligoninėje. Tačiau yra gerų naujienų! Startuolio „EmPlastrum“ įkūrėjas Aurimas Mazuras su kolega sugalvojo labai originalią idėją ir pradėjo kurti neįprastą unikalų pleistrą, su kuriuo šią lėtinę odos ligą galima gydyti namuose, savarankiškai. A. Mazuras mielai sutiko papasakoti, kodėl metė iššūkį žvynelinei ir kur glūdi gydomųjų pleistrų paslaptis.

Kai artimieji serga sunkiomis genetinėmis ligomis, dažnai jaudinamės, ar ir mums negresia pavojus susirgti ta pačia liga. Lietuvos mokslininkai nerimaujantiems, kad paveldės vieną ar kitą sunkią ligą, tiesia pagalbos ranką. Įmonės „In Genes“ įkūrėja, medicinos genetikė Austėja Kilikevičiūtė pasiūlė pasaulyje dar mažai žinomą idėją iš seilių mėginio nustatyti žmogaus polinkį sirgti genetinėmis ligomis. 

„Invictus“ – lotynų kalbos žodis, reiškiantis „nenugalėtasis“. O sporto pasaulyje „Invictus“ žaidynės yra tarptautinis renginys, skirtas negalią turintiems ar sužeistiems kariškiams. Šios žaidynės balandžio 16–22 d. vyko Nyderlandų mieste Hagoje ir galimybę pasijusti nenugalėtais suteikė maždaug 500 sportininkų. Dalis jų parsivežė namo medalius, bet ne tai buvo svarbiausias dalyvių tikslas. 

Nuo šiol aukščiausias vietas paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse iškovoję sportininkai bei jų treneriai bus apdovanojami daugiau nei tris kartus didesnėmis valstybės premijomis. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui keisti valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir skyrimo tvarką. 

* * *

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos