Seimui pateiktas Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame pasiūlyta socialinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems bendruomenėje prilyginti socialinės priežiūros paslaugoms ir, siekiant užtikrinti jų kokybę, prieinamumą bei tęstinumą, taikyti tuos pačius reikalavimus, kaip ir kitoms tokio pobūdžio paslaugoms, jas akredituoti. Kas paskatino imtis tokių permainų ir kaip jos atsilieps tiek šių paslaugų teikėjams, tiek jų gavėjams? 

Marijampolės kultūros centre duris atvėrė paroda „Tarp“, kurios tikslas – pasitelkiant meninę kūrybą skatinti dialogą tarp negalią turinčių asmenų ir visuomenės. Parodoje vaizduojamos unikalios neįgaliųjų bei sunkumų patiriančių žmonių nuotraukos, jų darbai, informaciją suprasti padeda gestų kalbos ir garsinis vertimas, Brailio raštas.

Vilniaus rotušėje vykusioje konferencijoje ekspertai iš įvairių Šiaurės šalių diskutavo, kaip užtikrinti vaikų ir jaunimo gerovę teikiant jiems reikalingą pagalbą ir įtraukiant juos į visuomenę. Didžiausias dėmesys skirtas vaikams iš pažeidžiamų grupių (migrantams, negalią turintiems, globojamiems). Bene dažniausiai konferencijoje skambėjo mintis, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus labai svarbu išklausyti jų pačių nuomonę. 

Smurtas prieš moteris, ypač su negalia, labai opi tema. Negalią turinčios moterys vis dar neišdrįsta ne tik ieškoti pagalbos, bet ir kalbėti apie patiriamą smurtą. Kaip joms padėti? Ar išvis įmanoma pagelbėti? Apie tai kalbamės su Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidente Dovile Juodkaite ir komunikacijos projektų vadove Simona Aginskaite.

Seime įregistruotas siūlymas moraliai pasenusius popierinius neįgaliųjų pažymėjimus keisti labiau šiuolaikinėmis plastikinėmis kortelėmis. Šį teikimą pasirašę 65 Seimo nariai mano, kad plastikinė kortelė sumažintų galimybę suklastoti dokumentą, jis būtų ne tik žymiai saugesnis, bet ir patogesnis naudoti.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Justo Džiugelio pristatytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama įteisinti šuns pagalbininko statusą, sureguliuoti jo registravimą, ženklinimą, skiriamuosius ženklus, dresavimo tvarką bei dokumentų išdavimo procedūrą.

Vilija Vilkelienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi mintimis apie jautrų renginį, skirtą Amžinybėn iškeliavusiems draugijos nariams prisiminti.

Panevėžio miesto neįgaliųjų draugija jau ruošiasi Kalėdoms – šiuo metu draugijos nariai, vadovaujami Aldonos Bagužinskienės, pina Advento vainikus, puošia patalpas.

* * *

* * *

Negalią turintys asmenys gali pasinaudoti įvairiomis piniginėmis nuolaidomis ir leng­vatomis. Supažindiname su svarbiausiomis iš jų.

Medicininė reabilitacija ypač svarbi negalią turintiems žmonėms, norintiems atsistatyti po traumų ar ligų, palaikyti savo sveikatą. Pateikiame svarbiausią informaciją apie ją.

Nepagydoma liga – išsėtinė sklerozė – Irenai Trečiokienei smogė prieš 10 metų. Moteris išmoko gyventi su savo liga. Ji dirba, stengiasi dalyvauti renginiuose, net oro balionu skrido. Tačiau neįgaliojo vežimėliu judančiai Irenai kasdien tenka susidurti su judėjimo negaliai nepritaikyta aplinka. Kliūtys patekti į sveikatos priežiūros įstaigą ar į kitas vietas moterį žemina ir skaudina. Irena dalijasi savo pastebėjimais, išgyventa patirtimi.

„Pajuskite vėją, bangas ir tą jaudulį, kai prisipildo burės ir laivas jus neša pirmyn!“ – susipažinti su buriavimu neįgaliuosius kvietė Minijos kaime (Šilutės r.) įsikūręs Kintų buriavimo mėgėjų klubas „Marių burės“. Per atvirų durų savaitę į šį kvietimą atsiliepė ir įsimintinų įspūdžių patyrė apie 40 negalią turinčių žmonių. 

Režisierė Kamilė Gudmonaitė, kurdama spektaklį „Šventė“, paremtą dokumentiniais pasakojimais, pakvietė vaidinti skirtingas negalias turinčius žmones. Kodėl režisierė ir jos kūrybinė komanda nusprendė kalbėti apie neįgalumą? Kokias naujas patirtis įgijo? Kodėl nutarė papasakoti apie negalią turinčius žmones?

Menininkė, Romos Katalikų Bažnyčios bendruomenės narė Danielė Streikutė šią vasarą dalyvavo Tarptautinės evangelizacijos mokyklos organizuotoje stovykloje Kretingos rajone. Danielė pasakoja, kad stovykloje gerosios patirties ji pasisėmė iš bend­raminčių, tarp kurių buvo ir žmonių su negalia. Bendravimo atradimai skatino Danielę dar kartą permąstyti tai, ką patyrė ir naujai suprato.

Užsibrėžus Lietuvoje pertvarkyti globos įstaigas nesitikėta, kad intelekto ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių grįžimas į visuomenę sulauks tokios bendruomenių baimės ir pasipriešinimo. 

Beveik du mėnesius vykę ne pirmus metus rengiami „Delfi Metų moters“ rinkimai Marijampolėje gyvenančiai Rūtai Kupčinskaitei pateikė ne vieną staigmeną. Pirmiausia ji netikėtai sužinojo, kad buvo pasiūlyta į šių rinkimų nominantes, vėliau – kad sulaukė didelio portalo skaitytojų palaikymo ir pateko į antrąjį rinkimų etapą, ir galiausiai – pelnė „Delfi Metų moters“ titulą. 

Šiandien kiborgais vadinami žmonės, kurių biologinės galimybės dėl tam tikrų priežasčių papildytos nebiologiniais organais. Ekspertai prognozuoja, kad netolimoje ateityje vienu ar kitu tikslu kiborgais ateityje virs didelė visuomenės dalis.

Mūsų visuomenė sparčiai sensta. Ir ne tik Lietuvoje. Visoje Europoje mažėja gimstamumas, ilgėja gyvenimo trukmė. Visuomenė pamažu tampa daug vyresnė. Tad neatsitiktinai 2021–2030 metus Jungtinių Tautų organizacija paskelbė sveiko senėjimo dešimtmečiu. 

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė po ketverių metų pertraukos susigrąžino Europos čempionės karūną. Valdo Gecevičiaus treniruojama nacionalinė komanda Turkijoje vykusių Senojo žemyno pirmenybių finale 6:3 nugalėjo Ukrainos ekipą ir penktą kartą istorijoje tapo Europos čempionais.

Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo (RSK) nariams (asociacijos prezidentė Vaida Pokvytytė) šiemet surengtos stovyklos – atsakingo darbo rengiant ir teikiant paraiškas rezultatas. RSK kolektyvo projektai „Aktyvus poilsis rekreacinėje aplinkoje mažinant neįgaliųjų socialinę atskirtį“ 2021 metais buvo finansuoti Sporto rėmimo fondo, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra, lėšomis. Aktyvi fizinė veikla rek­reacinėje aplinkoje buvo skirta Kauno miesto ir rajono gyventojams bei jų draugams ir artimiesiems, gyvenantiems ir kituose Lietuvos miestuose.

* * *

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos