Vis daugiau žmonių Lietuvoje paskiepijama COVID-19 vakcina. Tarp vakcinuojamų pirmumo tvarka – ne tik medikai, globos namų gyventojai, bet ir vyresni bei įvairių lėtinių ligų turintys žmonės. Kol vieni džiaugiasi skiepais, kiti tikisi kuo greičiau sulaukti gyvenimą palengvinsiančios vakcinos. 

LRT rengiamuose Metų apdovanojimuose pagerbtos praėjusiais metais labiausiai nusipelniusios asmenybės, darbai, iniciatyvos. Tarp septynių garbingus titulus pelniusių laureatų – į Vilniaus Šilo mokyklą pagal „Renkuosi mokyti“ programą atėjęs ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymą inovatyviomis idėjomis paįvairinęs Artūras Markevič. Jaunas, iniciatyvus mokytojas tapo nominacijos „Metų ateitis“ laureatu. 

Praėjusiais metais Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai atliko sociologinį tyrimą „Neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų veiklos veiksmingumas ginant ir atstovaujant asmenų su negalia teises ir interesus“. Su viena iš tyrimo autorių – VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros vedėja Egle Šumskiene kalbamės apie tai, ką pavyko sužinoti apie neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas. 

Nerijus Venckus prisijungė prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kampanijos „Būti tėčiu – didžiausia dovana“. Jo dukrai netrukus bus devyneri. Didelio susidomėjimo sulaukusi kampanija sklaido stereotipus apie tėvystę. Savo istorijomis apie tai, kaip sekasi auginti vaikus, dalijasi ir negalią turintys tėčiai – judantys neįgaliųjų vežimėliais, turintys regos ar klausos negalią. 

Nors šiuo metu Kauno miesto muziejaus skyriai yra uždaryti lankytojams, muziejininkų kuriamas turinys nuo šiol yra patogiai prieinamas virtualioje erdvėje.

Konsultuojame, komentuojame

„Bičiulystei“ atsiųstame laiške Marius Glinskas pasakojo, su kokiomis nuotaikomis naujų metų veiklą pradeda jonaviškiai.

Širvintų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Stanislava Maslinskienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi mintimis apie tai, kuo gyvena draugija.

* * *

* * *

Negalią turintys asmenys gali pasinaudoti įvairiomis piniginėmis nuolaidomis ir leng­vatomis. Supažindiname su svarbiausiomis iš jų.

Medicininė reabilitacija ypač svarbi negalią turintiems žmonėms, norintiems atsistatyti po traumų ar ligų, palaikyti savo sveikatą. Pateikiame svarbiausią informaciją apie ją.

Užklupus negaliai iš esmės keičiasi žmogaus gyvenimas. Tai, kas buvo įprasta vakar, šiandien pasidaro nepasiekiama. Laiptai prie namo ar daugiabučio laiptinėje, siauros durys į vonią, ankštas tua­letas, kuriame neįmanoma apsisukti su vežimėliu, vanduo kieme esančiame šulinyje ir daugybė kitų dalykų stip­riai apriboja neįgalaus žmogaus galimybes bei savarankiškumą. Būsto pritaikymo neįgaliesiems programa padeda spręsti šias problemas. Pernai neįgaliųjų būstams pritaikyti iš valstybės biudžeto skirta 2 mln. 248 tūkst. eurų: suaugusių būstams – 1 mln. 758 tūkst. eurų, vaikų – 490 tūkst. eurų.  

Praėjusią savaitę Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) surengė seminarą-konferenciją „Universalus dizainas ir architektūros paveldas“, kuriame savo patirtimi, kaip pritaikyti architektūros paveldo objektą dalijosi Hapsalu pilies-muziejaus Estijoje direktorė Kaire Tooming ir vyriausiasis kuratorius Jaakas Mallas. 2017 m. pradėta muziejaus rekonstrukcija vyko taikant universalaus dizaino principus, po jos viduramžių pilis tapo prieinama visiems.

Ar tai ne pramanas? Ar įmanoma sukurti tokį kostiumą, kurį galima būtų nešioti visą dieną ir juo naudotis apmokyti kuo daugiau cerebriniu paralyžiumi, įvairiomis neurologinėmis ligomis sergančių žmonių? Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto studentas Lukas Arlauskas, studijuojantis programų sistemas, pats nesitikėjo, kad jo ir bendraminčių komandos idėja – specialaus, elastinio, išmanaus kostiumo kūrimas taps rea­lybe. Projektas „Neuroena“ startuoja, o jo idėja jau įveikė konkurentus tarptautinio verslumo projektų konkurse. L. Arlauskas sako, kad ši idėja padėjo pažvelgti į cerebrinį paralyžių kitu kampu. Lukas mielai sutiko pasidalyti savo patirtimi.

Geriausi išradimai dažnai gimsta sprendžiant įvairias ramybės neduodančias problemas. Negalios atveju tai ypač svarbu – vienas ar kitas išradimas gali pakeisti paties išradėjo ir daugelio kitų žmonių gyvenimo kokybę. Keletas pasakojimų apie tai, kaip negalią turintys žmonės patys sugalvoja pagerinti savo gyvenimą.

Festivalio „Debesų pieva“ organizatorius, muzikantas, kompozitorius, socialinių projektų autorius, keliautojas Kęstutis Kaupas į šį festivalį visuomet kviečiasi ir negalią turinčių žmonių. Paklaustas, kodėl jo rengimas festivalis vadinasi „Debesų pieva“, Kęstutis sako, kad visi debesys skirtingi, bet kiekvienas jų savaip tobulas. „Kiekvienas, atvykęs į mūsų stovyklą, tampa savotišku debesimi, o mes, organizatoriai, stengiamės jam padėti atsiskleisti“, – sako Kęstutis. Stovykloje „Debesų pieva“ negalima kitų skaudinti ar lyginti, kuris geresnis ar prastesnis. Sutariame, kad apie stovyklą pakalbėsime vėliau, ir klausiu Kęstučio apie pirmąją jo pažintį su neįgaliaisiais.

Niekada nežinai, kokių staigmenų gali sulaukti iš likimo. Kartais jos nudžiugina, kartais persmelkia liūdesiu, nerimu, neviltimi. Vilkaviškietis Alvydas Žemantauskas irgi nesitikėjo, kad liga taip pakeis jo gyvenimą. Vis dėlto jis nesiskundžia ir nedejuoja, bet ramiai priima gyvenimą su visais jo iššūkiais ir nepraranda tikėjimo ateitimi. 

Skiriu tetai Jadvygai

* * *