Šiuo metu bene kiekvienas žmogus kasdieniame gyvenime pasitelkia technologijas. Naudojamės išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir įvairiomis jų programomis, grindis valo siurb­liai robotai, šaldytuvas pats reguliuoja savo temperatūrą, skalbimo mašina pati paskaičiuoja, kiek reikia įdėti skalbimo miltelių ir t.t. Technologijų paskirtis – pagerinti mūsų gyvenimo kokybę, palengvinti buitį ir gyvenimą. 

Techninės pagalbos priemonės (TPP) – labai svarbi neįgaliųjų integracijos į visuomenę dalis. TPP vis tobulėja, jų skiriama vis daugiau ir įvairesnių, tačiau reikia dar labai daug nuveikti, kad kiekvienas žmogus gautų tokią priemonę, kuri geriausiai padėtų jam būti kuo savarankiškesniam. Neretai žmogus nežino, kokios priemonės gali tikėtis, arba ji parenkama netinkamai. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC) surengė mokymus savivaldybių socialiniams darbuotojams, kuriuose buvo pristatytos aprūpinimo TPP tvarka ir naujovės, pasidalyta praktiniais patarimais. 

Panevėžietis Jonas Dumša sunerimo – Lietuvoje garsiai giriamasi, kad atidaromi šiuolaikiški Europos Parlamento narių biurai, kurie bus atviri visiems, bet negalią turintieji čia jaučiasi nelaukiami. 

Prezidentūroje surengtame susitikime su Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovu, prezidento vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta ir prezidento patarėja socialinės politikos klausimais Irena Segalovičiene asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovai išsakė susirūpinimą, kad kuriamoje valstybės gerovės koncepcijoje nėra negalią turinčių žmonių. Prezidento komandos nariams pristatę svarbiausias žmonių su negalia problemas, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ nariai išreiškė viltį, kad į jas bus atkreiptas dėmesys ir priimti reikalingi sprendimai. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybai kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjus didelio masto ikiteisminį tyrimą dėl ortopedine įranga prekiaujančių bendrovių, Valstybinė ligonių kasa (VLK) stabdo naujų užsakymų priėmimą ir apmokėjimą tyrime figūruojančiose įmonėse.

Seimas priėmė Šalpos pensijų įstatymo pakeitimą (įstatymo projekto Nr. XIIIP-3390), kuriam įsigaliojus, didės šalpos senatvės pensijos tiems senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo dirbti ir įgyti minimalaus (15 metų) stažo socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.

Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Sandra Ragaišytė „Bičiulystės“ skaitytojams pasakoja apie organizacijoje vykdomas veiklas.

Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Stanislava Globienė dalijasi įdomios kelionės įspūdžiais.

Prieš gerą dešimtmetį Aivaras Pužas traukiniu važinėjo į darbą iš Marijampolės į Vilnių. Sveikam vaikinui tokia susisiekimo galimybė nekėlė jokių rūpesčių. O kaip būtų dabar, jeigu prieš 9-erius metus stuburo traumą patyręs ir tik neįgaliojo vežimėliu judantis vyras įsidarbintų kur nors toliau nuo namų? Apsilankęs Marijampolės geležinkelio stotyje Aivaras pripažino – negalią turintis žmogus savarankiškai traukiniu judėti negalėtų.

Seime surengtame Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje svarstytas Susisiekimo ministerijos siekis atidėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento „Dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų“ įpareigojimą užtikrinti, kad kelionės traukiniais būtų prieinamos negalią turintiems žmonėms. Komisijos nariai domėjosi, kodėl prieš 12 metų priimto reglamento reikalavimai iki šiol įgyvendinti tik iš dalies. 

Techninės pagalbos priemonės jau seniai nėra suprantamos vien tik kaip judėjimą palengvinančios lazdelės ar vaikštynės. Vis dažniau pasitelkiamos technologijos. Viena iš tokių priemonių – pažintinių funkcijų testavimo ir lavinimo programa, kuri gali padėti žmonėms po insulto, demencijų ir kitais atvejais greičiau atsistatyti, atkurti prarastus gebėjimus. 

Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvė Berlyno technologijos universiteto magistrė Asta Dumbrauskaitė liepos mėnesį visuomenei pristatė savo parengtą „Kultūros prieinamumo žmonėms su negalia didinimo“ modelį. Jame siūloma, kaip kino filmus pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Pasak Astos, žmonės kol kas nelabai įsivaizduoja, ką reiškia filmų pritaikymas turintiesiems negalią. Sąvoka „pritaikymas“ dažniausiai siejamas su fiziniu pritaikymu, kuris iki šiol yra nepakankamas. O informacijos pritaikymo srityje Lietuva yra atsilikusi net nuo gretimų valstybių – Latvijos ir Estijos. 

Rita Kraucevičiūtė – žinoma choro dirigentė, Vilniaus Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos įkūrėja ir vadovė. Steigdama šią giedojimo mokyklą nesvajojo, kad jos chorai taptų įvairių konkursų laureatais, tenorėjo, jog visi į chorą atėję vaikai išmoktų giedoti per mišias. O kai mamos į mokyk­lėlę atvedė ir vaikų, turinčių įvairių raidos sutrikimų, Rita nuoširdžiai juos priėmė. Šiuos vaikus choro vadovė švelniai vadina „keistuolėliais“. O jos pažintis su „kitokiais“ vaikais prasidėjo dar tuomet, kai mokėsi vidurinėje mokykloje.

Teatro, kino ir televizijos aktorė Emilija Latėnaitė Beliauskienė (garsių aktorių Algirdo Latėno ir Elvyros Piškinaitės dukra) sako, kad dirbdama su raidos sutrikimų turinčiais vaikais, sukaupė neįkainojamą patirtį, padedančią jai kurti vaidmenis, girdėti scenos partnerį, gilintis į kitus žmones ir geriau suprasti pačią save.

Humoreska

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos