Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atranda sportą, įsitraukia į aktyvias veiklas. Ne išimtis ir negalią turintieji. 21 ar netgi 42 kilometrų trasa neišgąsdino neįgaliųjų vežimėliais judančių žmonių, pasiryžusių dalyvauti „Vilniaus maratone“, sutraukusiame per 9 tūkstančius bėgikų. 

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis, kurios pasitaikė itin saulėtos, Šventosios mokymo ir reabilitacijos centro salė pak­vipo žolynais. Per 5 kūrybinės stovyk­los dienas 10 kurti mėgstančių žmonių su negalia iš paprastų žolynų surišo puikiausių figūrų, baltiškų ornamentų, pasigamino papuošalų. Daugelis jų sakė įgyta patirtimi pasidalinsiantys ir su savo likimo bičiuliais. 

Klaipėdoje ir Šiauliuose vyko Neįgaliųjų reikalų departamento inicijuotos kampanijos „Atrask galimybes“ patirtiniai renginiai. Juose dalytasi patirtimi apie asmeninę pagalbą. 

Priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį Vilnių užtvindo dviratininkų banga – čia vyksta didžiausia dviračių šventė Baltijos šalyse. Jau 13 kartą surengtame „IKI Velomaratone“ dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. dviračių sporto entuziastų. Tradiciškai į trasą leidosi ir prie vežimėlių varytuvus prisitaisę, ir ant dviračių sėdę, ir su triračiais sportuojantys žmonės su negalia. 

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), nustačiusi darbingumo lygį, neįgalumo lygį arba specialiuosius poreikius tai patvirtinančių pažymų asmenims nebeišduoda, duomenis apie asmeniui nustatytą negalią išmokas mokančios SODRA ir savivaldybės iš NDNT gauna automatiniu būdu. Pažymos išduodamos tik atskirais atvejais asmeniui pateikus prašymą.

Konsultuojame, komentuojame

Marius Glinskas „Bičiulystei“ parašė apie Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos dainorėlių išvyką į Kėdainių rajoną.

Laima Gorpinič su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi poilsio prie jūros akimirkomis.

* * *

* * *

Beveik prieš 1,5 metų savo veiklą pradėjusio „Asistentinio taxi“ veikla įsibėgėja. Pavėžėjimo ir asistavimo paslaugas negalią turintiems žmonėms sostinėje šiandien teikia jau 4 automobiliai.

Kurį laiką negalią turintys žmonės sostinėje negalėjo pasinaudoti „Socialinio taksi“ paslaugomis. Šiuo metu paslaugų teikimas jau atnaujintas, tam numatytos savivaldybės lėšos, tačiau „Socialinio taksi“ gali nepavykti išsikviesti taip greitai, kaip norėtųsi. 

Švietimo sistema nuo 2024-ųjų keisis iš esmės: visiems specia­liųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams turės būti sudaryta galimybė lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartu su neįgaliųjų organizacijomis, socialiniais partneriais parengė Įtraukiojo ugdymo planą, kurio tikslas – visose mokyklose sukurti geriausias sąlygas mokytis kiekvienam vaikui. Plane taip pat numatytos priemonės, kaip sustip­rinti mokyklų pasirengimą priimti įvairių poreikių vaikus, kaip pagerinti švietimo pagalbą, stiprinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas, keisti mokyk­lų bendruomenės nuostatas į specia­liųjų poreikių turinčių vaikų ugdymą. Vis dėlto specialiųjų poreikių turinčių vaikų tėvams 2024-ieji kelia nemažai nerimo.

„Viena didžiausių nelaimių – mąstymas, kad jeigu negali įlipti į Everestą, iš viso į jokį kalną nesistengsi įkopti“, – sako klaipėdietė Aistė Paulauskytė. Nors mergina gyvena su įgimtu cerebriniu paralyžiumi, tai nestabdo jos noro siekti akademinių bei asmeninių aukštumų. Aistė baigė psichologijos bakalauro studijas Kaune, įstojo į magistrantūrą, tačiau neužmiršta savo mėgstamų veiklų, nuolatinio tobulėjimo bei šeimos.

Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) jau nuo savo įsikūrimo daug dėmesio skiria žmonių su negalia užimtumui. Šiemet, įgyvendinant Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektą, rengiami susitikimai įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose negalią turintys žmonės turi galimybę pabendrauti su Užimtumo tarnybos atstovais ir darbdaviais, sužinoti apie galimybes įsitraukti į įvairias projektines veiklas. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios garantijos yra suteikiamos dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia. Dalis jų įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos. Tikimasi, kad tai padės derinti šeimos ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. 

Valakupių reabilitacijos cent­re surengtos unikalios kūrybinės dirbtuvės, kuriose žinomi Lietuvos menininkai pirmą kartą kūrė iliustracijas lengvai suprantamai kalbai. Kurdami draugišką komunikaciją, leng­vai suprantamą kalbą, mažiname stigmą apie negalią, skatiname įvairovę bei kuriame įtraukią Lietuvą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vykdydama sveikatos įstaigų reformą, numato nemažai pokyčių ir reabilitacijos srityje. SAM atstovai teigia, kad pokyčiai pagerins reabilitacijos paslaugų prieinamumą, o jomis besinaudojantys nuogąstauja, kad pablogės galimybės gauti sanatorinį gydymą. 

Irma Zabulionytė juda tik su ramentais, o tolesnius atstumus įveikia neįgaliojo vežimėliu, tačiau negalia netrukdo jai vadovauti Panevėžio agentūrai „SOS vaikai“, šiemet mininčiai 30 metų veiklos jubiliejų. Irma ir jos komanda padeda vyrų skriaudžiamoms moterims, jų vaikams, rūpinasi, kad smurtą patyrusiosios išdrįstų keisti savo gyvenimą. Moterys žino, kad Irmai gali skambinti ir vidurnaktį. Visada bus išgirstos ir gaus pagalbą. Iš kur tas I. Zabulionytės atkaklumas, ryžtas, valia, nusiteikimas dirbti kitų labui?

Rolandą Baranauską sportas lydėjo visą gyvenimą. Nuo mažens jis buvo įpratęs prie fizinio krūvio ir ištvermės. 1997 metais patirta trauma, lėmusi vyro stuburo lūžį, gyvenimą pasuko šiek tiek kita linkme, tačiau nuo sporto neatitolino. Jau maždaug aštuonerius metus R. Baranauskas šaudo iš lanko ir pastaruoju metu savo pasiekimais garsina Lietuvą. 

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) rateliais judančiuosius supažindina su šiuolaikiškais hibridiniais varytuvais, kurie negalią turintiems žmonėms gali suteikti galimybes jaustis laisviau, įveikti kur kas didesnius atstumus. 

Plungiškė Reda Aurylaitė trykšta džiaugsmu. Po beveik pusmetį trukusių „teisybės paieškų“ sulaukė žinios, kad jai nustatytas specialiojo leng­vojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir galės gauti automobilio stovėjimo kortelę. „Svarbausia, kad šia teise nuo šiol galės naudotis ir kiti žemaūgiai – achondroplazijos diagnozę turintys žmonės“, – sako mergina.

KTU Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė mano, kad tinkamai parinktas maistas gali sumažinti depresiją, o mityba gali turėti įtakos tiek depresijos atsiradimui, tiek jos sunkumui ir trukmei.

Mokslininkų komandai, susibūrusiai iš trijų Lietuvos universitetų, gimė puiki idėja – padėti vaikams, turintiems emocinių sutrikimų. Jie sukūrė dirbtinio intelekto valdomą relaksacinę sistemą. Šios idėjos autoriai artimai pažinojo šeimas, kuriose auga autistiški vaikai, o tokie vaikai labai jautrūs, dažnai emociškai nestabilūs. Apie tai, kaip ši sistema padės vaikams, paprašėme papasakoti Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto docento dr. Eugenijaus Mačerausko.

Elektrėnų profesinio mokymo centre ir Elektrėnų laisvalaikio centre surengtos jau 19-osios Elektrėnų savivaldybės ir Vilniaus apskrities neįgaliųjų sporto žaidynės, pastaraisiais metais tapusios ir Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių atrankiniu turu. 

Į Kazlų Rūdos sporto centre surengtas XIV Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių regionines varžybas, mūsų dar vadinamas Draugystės sporto švente, susirinko daugiau kaip 100 dalyvių. 

* * *

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos