Savivaldybės jau paskirstė lėšas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams įgyvendinti. Pasidomėjome, kokios nuotaikos neįgaliųjų organizacijose ir ką žada negalią turintiems žmonėms šių metų finansavimas. 

Jau trečius metus Kupiškio rajono nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų (NVO) vadovai susitinka su savivaldybės vadovais, kad aptartų rūpesčius ir lūkesčius, pasiūlymus vietos valdžiai, nuoskaudas, neįvykdytus pažadus. Tokie atviri pokalbiai gali užkirsti kelią rimtoms bėdoms, susvetimėjimui, baimėms, kurių neturėtų būti mažose bendruomenėse. Šįkart su NVO vadovais susitiko savivaldybės vicemeras Algirdas Notkus, laikinai einantis mero pareigas.

Tradiciniai geriausių metų neįgaliųjų sportininkų apdovanojimai šiemet atsinaujino – jie pirmą kartą surengti su stereotipus apie neįgaliųjų bendruomenę laužyti siekiančio judėjimo „Parateam Lietuva“ vėliava. Viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ iškilmingai pagerbti geriausių rezultatų pasiekę, labiausiai įkvepiantys sportininkai, jų treneriai, naują paralimpiečių pamainą auginantys sporto klubai. 

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad „Lietuvos draudimo“ konsultantė diskriminavo klien­tą su negalia. Bendrovė atsisakė sudaryti draudimų nuo nelaimingų atsitikimų sutartį neaptarusi visų įmanomų variantų.

Konsultuojame, komentuojame

Planuojama, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijos šiemet augs daugiau nei 9 proc. Bendroji senatvės pensijos dalis padidės 9,94 proc., individualioji – 8,11 proc. Šis padidėjimas numatomas nuo sausio mėnesio. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija 2020 m. pasieks 377 eurus, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 399 eurus.
Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės ir 172 tūkst. netekto darbingumo, invalidumo pensininkų.

Vilkaviškio krašto neįgaliųjų draugijos Vilkaviškio miesto padalinio vadovė Danutė Medekšienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi gražaus padėkos renginio įspūdžiais.

Akmenės rajono neįgaliųjų draugijos tarybos narė Albina Balodienė „Bičiulystei“ parašė apie surengtą tarybos posėdį.

Pirmą kartą surengti apdovanojimai „Kaunas visiems“ suteikė progą padėkoti verslo ir visuomenės atstovams bei organizacijoms „už pastangas plėtojant patogią bei draugišką miesto aplinką“. Rinkimuose išskirtos trys nominacijos: vietos, verslo ir iniciatyvos.

Prieš gerą dešimtmetį Aivaras Pužas traukiniu važinėjo į darbą iš Marijampolės į Vilnių. Sveikam vaikinui tokia susisiekimo galimybė nekėlė jokių rūpesčių. O kaip būtų dabar, jeigu prieš 9-erius metus stuburo traumą patyręs ir tik neįgaliojo vežimėliu judantis vyras įsidarbintų kur nors toliau nuo namų? Apsilankęs Marijampolės geležinkelio stotyje Aivaras pripažino – negalią turintis žmogus savarankiškai traukiniu judėti negalėtų.

Techninės pagalbos priemonės jau seniai nėra suprantamos vien tik kaip judėjimą palengvinančios lazdelės ar vaikštynės. Vis dažniau pasitelkiamos technologijos. Viena iš tokių priemonių – pažintinių funkcijų testavimo ir lavinimo programa, kuri gali padėti žmonėms po insulto, demencijų ir kitais atvejais greičiau atsistatyti, atkurti prarastus gebėjimus. 

Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvė Berlyno technologijos universiteto magistrė Asta Dumbrauskaitė liepos mėnesį visuomenei pristatė savo parengtą „Kultūros prieinamumo žmonėms su negalia didinimo“ modelį. Jame siūloma, kaip kino filmus pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Pasak Astos, žmonės kol kas nelabai įsivaizduoja, ką reiškia filmų pritaikymas turintiesiems negalią. Sąvoka „pritaikymas“ dažniausiai siejamas su fiziniu pritaikymu, kuris iki šiol yra nepakankamas. O informacijos pritaikymo srityje Lietuva yra atsilikusi net nuo gretimų valstybių – Latvijos ir Estijos. 

Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro liaudies teatro vadovė ir režisierė Janina Mažeikienė sako, kad gestų kalbos ją išmokė kurtieji aktoriai, su kuriais pradėjo dirbti beveik prieš 40 metų. Per repeticijas aktoriai vis dar tobulina Janinos gebėjimus susikalbėti gestais, o ji sako, kad bendraudama su kurčiaisiais pasisemia gerų emocijų, energijos, daug juokiasi ir kalbasi apie viską. Vis dėlto pati darbo pradžia su klausos negalią turinčiais žmonėmis nebuvo labai lengva.

Apie gerumą prirašyta daugybė žodžių... Kompozitorius Liud­vikas van Bethovenas rašė: „Nežinau jokių pranašumo požymių, išskyrus gerumą“. Bet apie gerumą visada norisi kalbėti, nes tai tarsi stebuklingas augalas, kaskart pražystantis vis kitokiais žiedais... 

* * *

* * *