Anykščių kultūros centre surengtame „Vilties paukštės“ koncerte nuskambėjo paskutiniai per visą Lietuvą nusiritusio festivalio-konkurso akordai. Į sceną kopė Dusetose, Plungėje, Jonavoje, Tauragėje, Šeduvoje ir Varėnoje išrinkti geriausi kolektyvai. Šventės dalyvius linksmino grupė „16Hz“. 

Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su neįgaliųjų bendruomenių atstovais aptarti jiems aktualių klausimų, įvardyti sritis, kuriose, jų nuomone, pokyčiai reikalingiausi.

Tarptautinės neįgaliųjų dienos proga Muzikų rėmimo fondas ir bendrija „Atgaiva“ jau 26 kartą šalies neįgaliuosius pakvietė į įspūdingą muzikos šventę „Dainuok, širdie, gyvenimą“. Į Nacionalinį operos ir baleto teatrą atvyko per tūkstantį neįgaliųjų, socialinės globos namų, nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų, savivaldybių atstovų iš visos Lietuvos. Jiems Operos ir baleto teatro bendruomenė padovanojo šiuolaikišką Leonardo Bernsteino operetę „Kandidas“. 

Pakruojo rajono neįgaliųjų draugijai Irena Sabeckienė priklauso jau 27 metus. Visą šį laiką, išskyrus dėl sveikatos iškritusius vienus metus, Irena buvo renkama tarybos nare. „Gyvenime nesutikau blogų žmonių“, – sako daug organizacijos vardan padariusi moteris.  

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti socialinių išmokų bazinius dydžius. Dėl šio sprendimo didės tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, daugelis socialinių išmokų bei šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams.

Geros naujienos neįgaliems asmenims, kurie su transporto priemonėmis keliaus į Kuršių neriją.

Antanina Strumilienė „Bičiulystei“ parašė apie Birštone surengtą Neįgaliųjų dienos šventę.

Vincė Vasyliūtė „Bičiulystei“ parašė apie Telšių apskrities sergančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacijos 25 metų sukakties minėjimo renginį.

Prieš gerą dešimtmetį Aivaras Pužas traukiniu važinėjo į darbą iš Marijampolės į Vilnių. Sveikam vaikinui tokia susisiekimo galimybė nekėlė jokių rūpesčių. O kaip būtų dabar, jeigu prieš 9-erius metus stuburo traumą patyręs ir tik neįgaliojo vežimėliu judantis vyras įsidarbintų kur nors toliau nuo namų? Apsilankęs Marijampolės geležinkelio stotyje Aivaras pripažino – negalią turintis žmogus savarankiškai traukiniu judėti negalėtų.

Seime surengtame Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje svarstytas Susisiekimo ministerijos siekis atidėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento „Dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų“ įpareigojimą užtikrinti, kad kelionės traukiniais būtų prieinamos negalią turintiems žmonėms. Komisijos nariai domėjosi, kodėl prieš 12 metų priimto reglamento reikalavimai iki šiol įgyvendinti tik iš dalies. 

Techninės pagalbos priemonės jau seniai nėra suprantamos vien tik kaip judėjimą palengvinančios lazdelės ar vaikštynės. Vis dažniau pasitelkiamos technologijos. Viena iš tokių priemonių – pažintinių funkcijų testavimo ir lavinimo programa, kuri gali padėti žmonėms po insulto, demencijų ir kitais atvejais greičiau atsistatyti, atkurti prarastus gebėjimus. 

Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvė Berlyno technologijos universiteto magistrė Asta Dumbrauskaitė liepos mėnesį visuomenei pristatė savo parengtą „Kultūros prieinamumo žmonėms su negalia didinimo“ modelį. Jame siūloma, kaip kino filmus pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Pasak Astos, žmonės kol kas nelabai įsivaizduoja, ką reiškia filmų pritaikymas turintiesiems negalią. Sąvoka „pritaikymas“ dažniausiai siejamas su fiziniu pritaikymu, kuris iki šiol yra nepakankamas. O informacijos pritaikymo srityje Lietuva yra atsilikusi net nuo gretimų valstybių – Latvijos ir Estijos. 

Aušra Kriškoviecienė – Lietuvos specialiosios olimpia­dos „Jaunųjų atletų“ prog­ramos, skirtos sutrikusios raidos vaikams, koordinatorė. Lietuvos triračių sporto asociacijos vadovė savo gyvenimo kelią surado labai netikėtai.

Rita Kraucevičiūtė – žinoma choro dirigentė, Vilniaus Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos įkūrėja ir vadovė. Steigdama šią giedojimo mokyklą nesvajojo, kad jos chorai taptų įvairių konkursų laureatais, tenorėjo, jog visi į chorą atėję vaikai išmoktų giedoti per mišias. O kai mamos į mokyk­lėlę atvedė ir vaikų, turinčių įvairių raidos sutrikimų, Rita nuoširdžiai juos priėmė. Šiuos vaikus choro vadovė švelniai vadina „keistuolėliais“. O jos pažintis su „kitokiais“ vaikais prasidėjo dar tuomet, kai mokėsi vidurinėje mokykloje.

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

* * *