Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) 2021 metais įgyvendino projektą „Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas“, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Visus metus vykę mokymai, kitos veiklos suteikė neįgaliųjų organizacijoms daugiau žinių, kaip įveikti laukiančius pokyčius, kokybiškiau teikti paslaugas, vyko susitikimai su valdžios atstovais, teikti siūlymai sprendimus priimančioms institucijoms. 

Kalėdos jau čia pat. Dažnuose namuose jau kvepia imbieriniais sausainiais, languose blyksi girliandos, miško aromatą skleidžia žalia­skarės eglutės. Vis dėlto yra žmonių, kurie patys nebepajėgia susikurti šventinės nuotaikos. „Kalėdos – stebuklų metas, padėsime jums tuo įsitikinti“, – nusprendė Socialinio taksi komanda ir ėmėsi veiklos.

„Lietuvos žmonės yra nuostabūs“, – sako vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“ įkūrėja Asta Kuktienė. Jai pavyko įgyvendinti savo svajonę – įkurti dienos centrą, kurį netrukus galės pradėti lankyti ir negalią turintys, ir jos neturintys vaikai. Pasak centro įkūrėjos, tai ji gali padaryti tik dėl to, kad daugybė žmonių palaikė ir padėjo. 

Beveik porą dešimtmečių gruodžio 3-iąją minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Dažnai šia proga organizuojami šventiniai renginiai patiems neįgaliesiems, vyksta įvairūs apdovanojimai, koncertai ir pan. Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), jo prezidentės Dovilės Juodkaitės teigimu, šią datą pažymi kitaip – rengia diskusijas, dažnai kritines, siekiant, kad būtent šią dieną būtų užsibrėžti aiškūs tikslai ir uždaviniai ir ieškoma nevienadienių sprendimų bei sutarimų dėl žmonių su negalia įtraukies ir lygių galimybių. Šįkart LNF surengė diskusiją „Nuo atstūmimo iki išaukštinimo: negalios sampratos kaita Lietuvoje“.

Nuo 2022 metų pradžios padidėjo baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės pensijos neįgaliesiems, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.

Konsultuojame, komentuojame

Su „Bičiulystės“ skaitytojais Karolina Naprienė dalijasi įspūdingos išvykos įspūdžiais.

Utenos rajono neįgaliųjų draugija šiemet eglutę papuošė originaliai. Reklamine spauda užsiimanti įmonė „Respinas“ draugijai padovanojo žaisliukų, papuoštų organizacijos logotipu.

* * *

* * *

Negalią turintys asmenys gali pasinaudoti įvairiomis piniginėmis nuolaidomis ir leng­vatomis. Supažindiname su svarbiausiomis iš jų.

Medicininė reabilitacija ypač svarbi negalią turintiems žmonėms, norintiems atsistatyti po traumų ar ligų, palaikyti savo sveikatą. Pateikiame svarbiausią informaciją apie ją.

Anykščių regioninio parko direkcija netiesiogiai diskriminuoja asmenis su negalia. Įstaigos valdomas Medžių lajų tako kompleksas nėra kokybiškai prieinamas žmonėms su judėjimo negalia, o tai, kaip nustatė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, yra diskriminacija. 

Nepagydoma liga – išsėtinė sklerozė – Irenai Trečiokienei smogė prieš 10 metų. Moteris išmoko gyventi su savo liga. Ji dirba, stengiasi dalyvauti renginiuose, net oro balionu skrido. Tačiau neįgaliojo vežimėliu judančiai Irenai kasdien tenka susidurti su judėjimo negaliai nepritaikyta aplinka. Kliūtys patekti į sveikatos priežiūros įstaigą ar į kitas vietas moterį žemina ir skaudina. Irena dalijasi savo pastebėjimais, išgyventa patirtimi.

Algirdas Jaukulis Naujuosius metus pasitiko sustiprėjęs po pernai jį ištikusios traumos. Krisdamas iš neįgaliojo vežimėlio susilaužė šlaunikaulį. Teko operuotis. Bet operacija jau liko praeityje kartu su kitais praėjusių metų rūpesčiais. Į prasidedančius 2022-uosius vyras, daugiau nei 40 metų judantis neįgaliojo vežimėliu, žvelgia optimistiškai. O jo ilgametė patirtis – pamoka mums visiems, dėl niekų kartais mėgstantiems paniurzgėti.

Šis pokalbis nepanašus į ankstesnius. Kalbindavau žmones, kurių susitikimai su neįgaliaisiais trukdavo tik tol, kol jie drauge statė spektaklį, kūrė filmą ar darė kitus darbus. Šį kartą mano pašnekovė – Jono Mačiukevičiaus žmona Virginija Mačiukevičienė, beveik 30 metų buvusi šalia mylimo vyro, rašytojo, pub­licisto, poeto, visuomenės veikėjo, palikusio mus šių metų spalį. Nevardinsiu Jono pastangų ir darbų Lietuvos neįgalių žmonių labui, šį kartą noriu klausti Virginijos apie jos vyrą, duk­ros tėvą, apie šeimos kasdienybę. Ar ta kasdienybė kitokia, kai vyras turi negalią?

Nemažam būreliui žmonių, turinčių intelekto sutrikimų, Garliavoje įsikūrę socialinės terapijos namai „Akvila“ tapo antraisiais namais. Draugiška aplinka, juos suprantantys ir natūraliai priimantys darbuotojai, galimybė atsiskleisti, pasijausti reikalingiems – viso to siekusi „Akvilos“ įkūrėja Jolita Čilvinaitė neslepia – tai jos svajonės išsipildymas. Tačiau taško čia ji dar nededa ir dalijasi ambicingomis ateities vizijomis. 

Užsibrėžus Lietuvoje pertvarkyti globos įstaigas nesitikėta, kad intelekto ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių grįžimas į visuomenę sulauks tokios bendruomenių baimės ir pasipriešinimo. 

Mokslinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje įvairaus lygio burnos sausumą patiria 1 iš 4 gyventojų. Šįkart savo pastebėjimais dalijasi profesorė Alina Pūrienė ir gydytoja odontologė Indrė Stankevičienė, dirbančios prie projekto „Burnos ir sveikatos gerinimas“.  

Dirbtinis intelektas šiandien vis dažniau ateina į talką medikams. Jaunas Lietuvos startuolis „Ligence“ sukūrė programinę įrangą, kuri iš dalies automatizuos širdies echoskopiją. Idėja kurti dirbtinio intelekto sistemą širdies echoskopijoms kilo dviem jauniems medikams – Arnui Karužui ir Karoliui Šablauskui. Šiandien „Ligence“ jau dirba 8 medikai. 

Gruodžio pabaigoje Vilniuje, parodų rūmuose „Litexpo“ vykusiuose Lietuvos sporto apdovanojimuose pirmą kartą ant scenos kartu su olimpiečiais lipo ir paralimpiečiai. 

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė po ketverių metų pertraukos susigrąžino Europos čempionės karūną. Valdo Gecevičiaus treniruojama nacionalinė komanda Turkijoje vykusių Senojo žemyno pirmenybių finale 6:3 nugalėjo Ukrainos ekipą ir penktą kartą istorijoje tapo Europos čempionais.

* * *

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos