Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė įsitikinusi – nepaisant pandemijų ir karantinų, žmogiškas ryšys turi išlikti. Todėl draugijos muzikinė veikla nenutrūko ir šiuo nelengvu laikotarpiu – keitėsi tik jos formos, raiškos būdai, atsirado naujų iniciatyvų. 

Vilniaus miesto neįgaliųjų draugija neskuba užverti durų šalyje pradėjus daugėti koronaviruso atvejų. Tik apribojo lankytojų skaičių, priima iš anksto susitarusius ir būrelius lankančius draugijos narius. „Žmonės labai nori ateiti į draugiją, mes elgiamės saugiai – dėvime kaukes, renkamės nedideliais būreliais“, – sako Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jadvyga Rostovskaja.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) yra sudariusi sutartis su 19 ortopedijos įmonių, kurios gamina galūnių protezus. Dažnai tenka išgirsti, kad šios įmonės tarp savęs konkuruoja, net ir ne visai etiškais būdais. Kaip žmogui susigaudyti, kur kreiptis, kai dar neatėjus laikui, kai galima užsisakyti protezą (kartais ir prieš pusę metų) jį viena po kitos pradeda lankyti ortopedijos įmonės ir visos žada aukso kalnus. 

Kovo-spalio mėnesiais Socialinių inovacijų instituto ekspertai Lietuvos neįgaliųjų draugijos užsakymu atliko tyrimą „Savivaldybių požiūris į NVO galimybes teikti socialines paslaugas“. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti konferencijoje. 

Konsultuojame, komentuojame

Konsultuojame, komentuojame

Jonavos r. neįgaliųjų draugijos nariai neseniai keliavo po Kėdainius – vieną iš septynių Lietuvos miestų, viliojančių senamiesčiu. Kelionės įspūdžiais dalijasi Marius Glinskas.

Savo pamąstymais su „Bičiulyste“ dalijasi Alytaus „Artrito“ klubo narė Romutė Udrakienė.

* * *

* * *

Darbo kodeksas ir kiti Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato įvairias lengvatas negalią turintiems dirbantiems žmonėms. Pateikiame Socia­linės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą informaciją apie svarbiausias iš jų.

Šiame numeryje pateikiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą informaciją apie tai, kokios pagalbos gali tikėtis įsidarbinti norintis negalią turintis asmuo.

Praėjusią savaitę Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) surengė seminarą-konferenciją „Universalus dizainas ir architektūros paveldas“, kuriame savo patirtimi, kaip pritaikyti architektūros paveldo objektą dalijosi Hapsalu pilies-muziejaus Estijoje direktorė Kaire Tooming ir vyriausiasis kuratorius Jaakas Mallas. 2017 m. pradėta muziejaus rekonstrukcija vyko taikant universalaus dizaino principus, po jos viduramžių pilis tapo prieinama visiems.

Rugsėjo mėnuo Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo asociacijos nariams (RSK) buvo tikras derliaus nuėmimo metas: važinėjomės keturračiais po Kazlų Rūdos apylinkes, o mėnesio pabaigoje buvo surengta išvyka su varytuvais, dviračiais ir paspirtukais Kauno miesto ir rajono dviračių takais. Tokie renginiai – tai įtempto praeitų metų darbo rezultatas – asociacijos prezidentė Vaida Pokvytytė ir kiti čia dirbantys neįgalieji rengė paraiškas projektui „Aktyvus poilsis rek­reacinėje aplinkoje mažinant neįgaliųjų socialinę atskirtį“, kuris buvo finansuotas Sporto rėmimo fondo lėšomis. 

Lietuvos teisės instituto vyriausioji specialistė dr. Dalia Gedzevičienė, tyrinėdama intelekto sutrikimų terminiją rėmėsi ne vien moksliniu interesu, bet ir asmenine patirtimi. Mokslininkei ne kartą teko susidurti su šių terminų painiava oficialiuose dokumentuose, įvairiose pažymose. Tais terminais buvo „apdalijamas“ mokslininkei artimas žmogus.

Vėžys – klastinga liga, nuolat keičianti savo formas, todėl mokslininkai be paliovos ieško naujų, veiksmingesnių jos gydymo metodų. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorius Daumantas Matulis neseniai išleido knygą, kurioje supažindina su 15 metų vykdytais vėžio tyrimais. Profesorius sutiko trumpai papasakoti apie juos.

Liną Berankytę-Astrauskienę, „Lietuvos teniso klubų lygos“ vadovę, pirmiausia pažinau iš Lauros Žižmarienės pasakojimų. Laura augina dvi dukras, judančias tik neįgaliojo vežimėliais. Lina buvo pirmoji jų teniso trenerė. „Ji ne tik išmokė mergaites žaisti tenisą, bet ir padėjo pamėgti šį sportą“, – sako L. Žižmarienė.

Socialinio projekto „Draugystė veža“ sumanytojos Žydrės Gedrimaitės ir Neįgaliųjų reikalų departamento iniciatyva mėnesį trukęs turo „Stiprybė tavyje“ žygis per Lietuvą kvietė į unikalius patirtinius susitikimus su neįgaliaisiais. Savo kelionę Alytuje pradėję šio turo dalyviai lankėsi Tauragėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Rokiškyje, Vilniuje, o į baigiamąjį susitikimą su visuomene juos pakvietė Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Sandra Ragaišytė. Šiuose susitikimuose negalią turintys žmonės dalijosi savo patirtimi, linksmomis ir įkvepiančiomis gyvenimo istorijomis, pasakojo apie kasdienius iššūkius ir kvietė pabandyti įsijausti į jų situaciją. 

* * *

* * *