LRT rengiamuose Metų apdovanojimuose pagerbtos praėjusiais metais labiausiai nusipelniusios asmenybės, darbai, iniciatyvos. Tarp septynių garbingus titulus pelniusių laureatų – į Vilniaus Šilo mokyklą pagal „Renkuosi mokyti“ programą atėjęs ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymą inovatyviomis idėjomis paįvairinęs Artūras Markevič. Jaunas, iniciatyvus mokytojas tapo nominacijos „Metų ateitis“ laureatu. 

Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijoje „Bičiulystę“ kasmet užsiprenumeruoja daugiau kaip 100 žmonių. Šie metai – ne išimtis. Draugijos pirmininkė Aurelija Petronienė sako, kad tai yra bendro darbo, susiklausymo rezultatas.

Nerijus Venckus prisijungė prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kampanijos „Būti tėčiu – didžiausia dovana“. Jo dukrai netrukus bus devyneri. Didelio susidomėjimo sulaukusi kampanija sklaido stereotipus apie tėvystę. Savo istorijomis apie tai, kaip sekasi auginti vaikus, dalijasi ir negalią turintys tėčiai – judantys neįgaliųjų vežimėliais, turintys regos ar klausos negalią. 

Lietuvos aklųjų biblioteka, aptarnaujanti visus, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto, iš suomių kalbos išvertė ir elektroniniu formatu išleido iliustruotą negalių žodyną vaikams „Žmogus su negalia irgi gali“. Žodyne ne tik pristatoma 120 su negalia ir neįgalumu susijusių sąvokų, bet ir šiltomis, jautriomis iliustracijomis formuojamas šiuolaikiškas, pagarbus požiūris į žmogų su negalia.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinus vairuotojų psichikos sveikatos tik­rinimo reikalavimus, transporto priemonių vairavimui reikšmingos įtakos neturinčios ligos, tokios kaip lengvos formos nuotaikos sutrikimai, manija ar depresija, tam tik­ros fobijos ir neuroziniai sutrikimai, nebebus kliūtimi gauti teisę vairuoti.

Vairuojantys neįgalieji ar neįgalius vaikus auginančios šeimos nuo sausio 1 d. gali pasinaudoti dvigubai didesne kompensacija įsigyjant lengvuosius automobilius ir juos techniškai pritaikant.

Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos tarybos narys Vladislovas Kirkickas su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi prieššventinėmis nuotaikomis.

* * *

* * *

* * *

Negalią turintys asmenys gali pasinaudoti įvairiomis piniginėmis nuolaidomis ir leng­vatomis. Supažindiname su svarbiausiomis iš jų.

Medicininė reabilitacija ypač svarbi negalią turintiems žmonėms, norintiems atsistatyti po traumų ar ligų, palaikyti savo sveikatą. Pateikiame svarbiausią informaciją apie ją.

Praėjusią savaitę Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) surengė seminarą-konferenciją „Universalus dizainas ir architektūros paveldas“, kuriame savo patirtimi, kaip pritaikyti architektūros paveldo objektą dalijosi Hapsalu pilies-muziejaus Estijoje direktorė Kaire Tooming ir vyriausiasis kuratorius Jaakas Mallas. 2017 m. pradėta muziejaus rekonstrukcija vyko taikant universalaus dizaino principus, po jos viduramžių pilis tapo prieinama visiems.

Rugsėjo mėnuo Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo asociacijos nariams (RSK) buvo tikras derliaus nuėmimo metas: važinėjomės keturračiais po Kazlų Rūdos apylinkes, o mėnesio pabaigoje buvo surengta išvyka su varytuvais, dviračiais ir paspirtukais Kauno miesto ir rajono dviračių takais. Tokie renginiai – tai įtempto praeitų metų darbo rezultatas – asociacijos prezidentė Vaida Pokvytytė ir kiti čia dirbantys neįgalieji rengė paraiškas projektui „Aktyvus poilsis rek­reacinėje aplinkoje mažinant neįgaliųjų socialinę atskirtį“, kuris buvo finansuotas Sporto rėmimo fondo lėšomis. 

Ar tai ne pramanas? Ar įmanoma sukurti tokį kostiumą, kurį galima būtų nešioti visą dieną ir juo naudotis apmokyti kuo daugiau cerebriniu paralyžiumi, įvairiomis neurologinėmis ligomis sergančių žmonių? Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto studentas Lukas Arlauskas, studijuojantis programų sistemas, pats nesitikėjo, kad jo ir bendraminčių komandos idėja – specialaus, elastinio, išmanaus kostiumo kūrimas taps rea­lybe. Projektas „Neuroena“ startuoja, o jo idėja jau įveikė konkurentus tarptautinio verslumo projektų konkurse. L. Arlauskas sako, kad ši idėja padėjo pažvelgti į cerebrinį paralyžių kitu kampu. Lukas mielai sutiko pasidalyti savo patirtimi.

Geriausi išradimai dažnai gimsta sprendžiant įvairias ramybės neduodančias problemas. Negalios atveju tai ypač svarbu – vienas ar kitas išradimas gali pakeisti paties išradėjo ir daugelio kitų žmonių gyvenimo kokybę. Keletas pasakojimų apie tai, kaip negalią turintys žmonės patys sugalvoja pagerinti savo gyvenimą.

Niekada nežinai, kokių staigmenų gali sulaukti iš likimo. Kartais jos nudžiugina, kartais persmelkia liūdesiu, nerimu, neviltimi. Vilkaviškietis Alvydas Žemantauskas irgi nesitikėjo, kad liga taip pakeis jo gyvenimą. Vis dėlto jis nesiskundžia ir nedejuoja, bet ramiai priima gyvenimą su visais jo iššūkiais ir nepraranda tikėjimo ateitimi. 

Sesuo Danguolė Gervytė – Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja. Jau dešimt metų sesuo Danguolė dirba mokykloje, kurioje drauge su visais mokosi ir specialiųjų poreikių turintys vaikai. Sesuo pasakoja, kad jos pažintis su negalia prasidėjo, kai ji dar buvo maža mergaitė.

* * *

* * *