Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) savo narius pakvietė į mokymus „NVO lėšų pritraukimo strategija – organizacijos ateities planas“. Šie mokymai itin aktualūs, nes pastaruoju metu vis svarbiau rasti papildomų finansavimo šaltinių, socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai negarantuoja, kad užteks lėšų organizacijai išsilaikyti. Mokymai surengti įgyvendinant Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinio stiprinimo projektą, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.

Birželį Lentvario gyventojus džiugins Vytauto Žemaičio, jų kaimyno iš Senųjų Trakų, fotografijos paroda „Sustok, akimirka žavinga!“, eksponuojama Lentvario bibliotekoje. Lankytojai pamatys fotografijose sustabdytų gamtos vaizdų grožį ir ramybę. 

Tauragės pilies prieigose tądien rikiavosi galingi motociklai, prie jų – neįgaliųjų vežimėliuose sėdintys žmonės. Visi jie ruošėsi neįprastam žygiui – bendrai įspūdžių ir emocijų kupinai daugiau kaip 70 kilometrų kelionei. 

Nuo 2014 metų Lietuvoje įgyvendinama institucinės globos namų pertvarka, kuria siekiama atsisakyti didelių globos namų, o intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms sudaryti galimybę gyventi bei jiems reikalingas paslaugas gauti bendruomenėje. Vykstant pertvarkai žmonės, kurie iki šiol gyveno globos namuose arba buvo globojami artimųjų, gali gyventi grupinio gyvenimo namuose arba naudotis apsaugoto būsto paslauga. Grupinio gyvenimo namuose apgyvendinama iki 10, o apsaugotame būste – iki 4 asmenų. Lietuvoje jau veikia 30 grupinio gyvenimo namų, juose gyvena apie 300 žmonių, dar apie 150 naudojasi apsaugoto būsto paslauga.

Šių metų gegužės 29–30 dienomis Alytuje vyko Lietuvos neįgaliųjų šaudymo iš pneumatinių ginklų čempionatas. Šioms nacionalinėms pirmenybėms buvo pasirinkta Alytaus sporto ir rekreacijos centro šaudykla, kurioje sportininkai rungėsi naudodami modernią elektroninę šaudymo įrangą.

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“ skyrių, bet ir telefonu. 

Trakų neįgaliųjų užimtumo centro rinkodaros specialistas Gaudentas Naujokas dalijasi mintimis apie centro veiklas.

Šiaulių rajono savivaldybė informuoja, kad Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras ir Kužių seniūnijos seniūnė Jolanda Rudavičienė padėkojo ilgametei Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkei Elenai Kačinskienei, paliekančiai šias pareigas.

* * *

* * *

Negalią turintys asmenys gali pasinaudoti įvairiomis piniginėmis nuolaidomis ir leng­vatomis. Supažindiname su svarbiausiomis iš jų.

Medicininė reabilitacija ypač svarbi negalią turintiems žmonėms, norintiems atsistatyti po traumų ar ligų, palaikyti savo sveikatą. Pateikiame svarbiausią informaciją apie ją.

Gegužės 5 dieną minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Negalią turintiems žmonėms savarankiškumo sąvoka ypatingai svarbi – juk galimybė būti nepriklausomam yra viena iš sąlygų jaustis oriai. Paminėti šią dieną būrelis asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ narių susirinko į Vilniaus Katedros aikštę. Šį kartą daugiausiai dėmesio skirta mobilumui. 

Pasivaikščiojimas gamtos takais, apsilankymas bibliotekoje – tokia įprasta veikla, kad dažnai apie tai net nesusimąstome, tačiau ar tai prieinama judėjimo negalią turintiems žmonėms? Per savo darbinį vizitą į Telšių regioną Prezidentas Gitanas Nausėda daug dėmesio skyrė būtent negalią turintiems žmonėms, skleisdamas žinią, kad viešosios paslaugos, erdvės ir informacija turi būti prieinama visiems. 

Mantas Stabačinskas – šokėjas, choreografas, Auksinio scenos kryžiaus laureatas, šiuolaikinio šokio kūrėjas, išrinktas įsimintiniausiu praėjusių metų Kauno menininku. Didžiausiu atradimu Mantui tapo darbas su neįgaliaisiais. Per repeticijas, pasirodymus jis atrado, kad žmonės, turintys kompleksinę negalią, turi mažiau kompleksų negu mes visi. 

Zenonas Misiūnas – profesionalus slidininkas, specialiosios olimpiados prezidentas, treneris. 17 metų vadovavo Utenos specialiajai mokyklai-daugiafunkciam centrui, daugiau nei 30 metų treniruoja intelekto negalią turinčius vaikus ir jaunuolius. Treniruotėse, varžybose ir kelionėse į turnyrus svečiose šalyse Zenonas ne tik artimai pažino negalią turinčius vaikus, bet ir įsitikino, kad aktyvus sportas yra pati geriausia neįgaliųjų įtrauktis į visuomenę.

Europos savarankiško gyvenimo dieną į sostinės gatves išriedėjo žmonėms su negalia į visavertį gyvenimą grįžti padėsiantis „Asistentinis taxi“. Dviejų neįgaliųjų vežimėliais judančių vaikinų – Vaido Kuliausko ir Mindaugo Stanevičiaus – iniciatyva taksi paslauga atsirado iš poreikio negalią turintiems žmonėms laiku ir saugiai nuvykti ne tik į gydymo, ugdymo įstaigas, bet ir aktyviai gyventi. 

Elanas Nemodrukas šiuo metu vadovauja automobilių servisui. Prieš gerus 3 metus atrodė, kad vyro gyvenimas suskilo į šipulius. Vis dėlto jis rado jėgų stotis ant kojų, prisitaikė gyventi su pasikeitusiu kūnu, ėmė mokytis, sėkmingai įsidarbino ir pradėjo viską iš naujo. Elanas įsitikinęs – kaip gyvenime seksis, priklauso tik nuo tavęs paties. 

Sąnarių artrozė – labai dažna degeneracinė liga, kuria serga tūkstančiai pagyvenusių ir net jaunų žmonių. Gydytojai radiologai ir ortopedai sąnario nusidėvėjimą ir protezavimo poreikį nustato iš rentgeno nuotraukos. Tačiau nuotraukų, darytų skirtingose medicinos įstaigose, kokybė gali būti nevienoda, todėl jas tenka daryti pakartotinai. Jaunų entuziastų komanda radiologams ir ortopedams siūlo efektyvesnį būdą atpažinti sąnario nusidėvėjimo stadiją. Jie sukūrė dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį įrankį, kuris analizuoja rentgeno nuotraukas ir pateikia atsakymą, ar reikia kelio sąnario protezavimo. Apie šį komandos, kurią sudaro įvairių sričių specialistai bei gydytojai radiologai, atrastą sprendimą pasakoja Inoradus  komandos vadovė Rita Zaleckienė.

„Vilnius Tech“ (buvusio VGTU) Biomechanikos inžinerijos kated­roje atliekama daug įdomių tyrimų, padedančių parenkant tinkamus protezus. Kalbiname šios katedros lektorių Donatą Lukšį. 

Lengvaatletis Andrius Skuja rodo pavyzdį, kaip greitai atkak­lus darbas treniruotėse sportininką mėgėją gali paversti Europos čempionu. Profesionaliai sportuoti pradėjęs tik 2015-aisiais, po metų 203 cm ūgio atletas iškovojo savo pirmąjį titulą tarptautinėje arenoje. Neseniai Lenkijoje vykusiame Europos žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate A. Skuja pasirodė geriausiai iš Lietuvos lengvaatlečių. Dabar jis viliasi patekti į paralimpines žaidynes ir ten taip pat pasipuošti medaliu. Kitas tikslas – savo pavyzdžiu įkvėpti žmones su negalia, kad jie taip pat pradėtų sportuoti.

Būtent taip manė Lietuvos žmonių su negalia orientavimosi sporto ir turizmo asociacijos (LŽNOSTA) pirmininkė Irena Burim, prieš du dešimtmečius perimdama šios organizacijos vairą iš ją įkūrusios Linos Rakauskaitės. Liną galima vadinti ir viena iš neįgaliųjų sporto bei neįgaliųjų turizmo pradininkių Lietuvoje. 

Iš ciklo „Juzefos rūpesčiai“

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos