LND prie jūros rengiamos stovyklos vaikams su negalia ir jų tėveliams jau senokai tapo mažųjų itin laukiamu vasaros akcentu. Vaikai susipažįsta, susidraugauja, išmoksta naujų dalykų. Nuo kasdienių rūpesčių pailsi ir tėvai, pasidalija savo patirtimi, sulaukia psichologinės pagalbos. Šiemetinė stovykla netgi tapo tarptautine, nes priėmė nuo karo Ukrainoje pabėgusį LND mokymo ir reabilitacijos centre Šventojoje apsistojusį negalią turintį Jevgenijų su mama Irina. 

„Bičiulystėje“ ne kartą rašėme apie tai, kad šeimos, auginančios sunkią negalią turinčius vaikus, jiems sulaukus pilnametystės, praeina labai sunkų kelią, kol įgyja teisę jais rūpintis. Birželio pabaigoje Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kurie palengvins šių šeimų naštą. 

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministerija netinkamai įgyvendina Lygių galimybių įstatyme įtvirtintas pareigas – Lietuvos gyventojams nesudaro vienodų sąlygų, nustatydama nepagrįstą amžiaus ribą dėl nemokamų prostatos vėžio tyrimų. Tai paaiškėjo ištyrus skundą dėl ankstyvosios diagnostikos tyrimų, kurie, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nemokamai atliekami tik asmenims nuo 50 iki 69 metų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, kurie sudarys platesnes galimybes žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams – suteiks reikiamą pagalbą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią. Naujovės įdarbinant žmones su negalia atviroje darbo rinkoje laukia jau 2023 m. sausio 1 d.

Klausėte–atsakome

Utenos daugiafunkciniame sporto centre įvyko XIV Lietuvos neįgaliųjų draugijos sporto žaidynių atrankinės varžybos. Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Sandra Ragaišytė dalijasi renginio įspūdžiais.

Albina Balodienė su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi įspūdžiais iš Akmenės rajono neįgaliųjų draugijos patalpose vykusios sporto šventės.

* * *

* * *

Liepos viduryje būrelis negalią turinčių žmonių buvo pakviesti į banglenčių terapijos stovyklą. Skrieti bangomis pabandė ir nevaikštantys, ir vienos kojos netekę žmonės. 

Žmonėms su negalia privažiuoti prie jūros Palangoje tapo patogiau – paplūdimyje ties negalią turintiesiems draugišku Lino taku įrengtas iki pat vandens vedantis plastiko takas su nuolydžiu į jūrą.

„Viena didžiausių nelaimių – mąstymas, kad jeigu negali įlipti į Everestą, iš viso į jokį kalną nesistengsi įkopti“, – sako klaipėdietė Aistė Paulauskytė. Nors mergina gyvena su įgimtu cerebriniu paralyžiumi, tai nestabdo jos noro siekti akademinių bei asmeninių aukštumų. Aistė baigė psichologijos bakalauro studijas Kaune, įstojo į magistrantūrą, tačiau neužmiršta savo mėgstamų veiklų, nuolatinio tobulėjimo bei šeimos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalijasi Paramos studentams, turintiems negalią, rūšių ir sąlygų atmintine. Atmintinė skirta studentams bei paskutinių klasių mokiniams ir kitiems asmenims, planuojantiems stoti į šalies aukštąsias mokyklas.

Kodėl šiandien negalią turintys žmonės dar dažnai neranda darbo ir jaučiasi nelaukiami darbo rinkoje? Jiems trūksta ryžtingumo ir motyvacijos? O gal negalią turinčių žmonių gebėjimais dirbti vis dar nepasitiki darbdaviai?

Trečius metus Lietuvoje vykstanti iniciatyva „DUOday“ sulaukia vis didesnio palaikymo. Šiemet prie jos prisijungė ir žmones su negalia priėmė 80 įmonių ir organizacijų. Atsiranda ir vis daugiau „DUOday“ iniciatorės socia­linės įdarbinimo agentūros „SOPA“ bendraminčių – šįkart darbo „šešėliavimo“ akciją ji įgyvendino kartu su 11 partnerių. Tarp jų – ir projekto „Unikalus gyvenimas“, kuriuo siekiama padėti negalią turintiems asmenims įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, sumanytojai. 15 šio projekto dalyvių išbandė save įvairiose darbo vietose – nuo bibliotekos, banko, ministerijos iki prezidentūros.

Susisiekimo ministerijos organizuotame renginyje „Laisvė judėti kiekvienam“ pristatyti transporto sektoriaus pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms pokyčiai ir išsikeltas ambicingas tikslas – iki 2027 m. viešąjį transportą pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. Ministerija pažymi, kad pertvarka paskatins ne tik kardinalų viešojo transporto parkų performavimą, bet ir stočių, stotelių, miesto gatvių ir šaligatvių infra­struktūros atnaujinimą.

Vilniuje atidarytas pirmasis šalyje Neįgaliųjų įrangos centras. Pagrindinis jo išskirtinumas ir didžiausias privalumas – galimybė išbandyti priemones ir išsirinkti labiausiai tinkamas. 

„Fotoobjektyvas dažnai pamato tai, ko neaprėpia mano žvilgsnis“, – sako Martinas Baltrušaitis, vadybininkas ir fotografas, jau 22 metus judantis neįgaliojo vežimėliu. Nelaimingas atsitikimas pakeitė jo gyvenimą, tačiau nepajėgė atimti noro gyventi aktyviai ir kūrybingai.

Dr. Giedrė Pranaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, Frankofonijos šalių centro koordinatorė, sutinka pasikalbėti tik tada, kai pažadu vengti graudulingų nuotaikų dėl žmonių su negalia problemų. Giedrė nuo gimimo turi judėjimo negalią, bet tai jai nesutrukdė baigti net trejas studijas, parašyti doktorantūros mokslinį darbą, įvairių straipsnių, monografiją, dirbti su studentais, keliauti. „Ar tavo gyvenimas visavertis, priklauso tik nuo tavęs paties“, – sako mokslininkė.

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) rateliais judančiuosius supažindina su šiuolaikiškais hibridiniais varytuvais, kurie negalią turintiems žmonėms gali suteikti galimybes jaustis laisviau, įveikti kur kas didesnius atstumus. 

Plungiškė Reda Aurylaitė trykšta džiaugsmu. Po beveik pusmetį trukusių „teisybės paieškų“ sulaukė žinios, kad jai nustatytas specialiojo leng­vojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir galės gauti automobilio stovėjimo kortelę. „Svarbausia, kad šia teise nuo šiol galės naudotis ir kiti žemaūgiai – achondroplazijos diagnozę turintys žmonės“, – sako mergina.

Lietuvoje II tipo diabetu serga per 135 tūkst. gyventojų. Ir jų nuolat daugėja. Ar galime sumažinti šios ligos plitimą? Kodėl daugeliu atveju II tipo diabetas per vėlai diagnozuojamas? Kodėl dažnai leidžiame diabetui tūnoti mūsų organizme negydomam? Apie tai kalbėjomės su LSMU Endokrinologijos klinikos profesoriumi Jonu Čeponiu, kuris jau daugelį metų stebi ir tiria II tipo diabetu sergančius ligonius. 

Susirgę skubame gydytis vaistais, tačiau vertėtų prisiminti ir natūralius gydymo metodus, padedančius įveikti ligas. Vienas jų – žmogaus sveikatai gerinti skirti treniruokliai. Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto direktorius, profesorius, akademikas Vytautas Ostaševičius kartu jo vadovaujama mokslininkų komanda kuria Rytų medicinos principais paremtas priemones, skirtas neinvaziniu būdu apsaugoti nuo klastingų ligų ir bendrai pagerinti mūsų sveikatos būklę.

Atrankinės Šiaulių regiono neįgaliųjų sporto žaidynės į XIV Lietuvos neįgaliųjų žaidynes, pavadintos „Galiu gali galim 2022 m.“, dalyvių laukė atsinaujinusios. Jie galėjo išbandyti ne tik laiko patikrintas, bet ir naujas, dar nematytas, rungtis. 

Gražią birželio dieną Kėdainiuose, prie Liepų alėjos tvenkinio žmonėms su negalia įrengtoje poilsiavietėje, rinkosi žvejai. Čia vyko ketvirtosios regioninės žvejybos varžybos, kurios vykdomos tęsiant veiklą pagal Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos pirmininkės Almos Margevičienės parengtą projektą „Sportas mus išlaisvina“. 

* * *

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos