Specialiųjų poreikių turintys vaikai galės lankyti artimiausią mokyklą

Aktualijos
Nustatymai

Vyriausybė pritarė Švietimo įstatymo pakeitimams, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais.

Pokyčiams – palaipsnis įgyvendinimas

Gerokai išsiplės ir pagalbos sistema mokyklose. Numatoma galimybė, kad pamokose bei kitose mokinių veiklose dalyvautų du mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai, numatoma daugiau alternatyvios komunikacijos priemonių, kai mokykloje ugdomas regėjimo ar klausos negalią turintis mokinys.

Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigaliotų nuo 2025 m. Nuo tų metų rugsėjo bendrosios mokyklos nebegalės atsisakyti priimti specia­liųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ir nukreipti juos į specialiąsias mokyklas. Iki to laiko savivaldybės, mokyklos turi sukurti visas sąlygas, o valstybė – skirti reikiamų lėšų.

„Specialiųjų poreikių mokiniai, kaip ir visi kiti, galės lankyti pagal gyvenamąją vietą priskirtą ar pasirinktą mokyklą. Įstatymu įtvirtinama, kad būtinas sąlygas ir reikalingą pagalbą jiems turi užtikrinti mokyklų steigėjai – ar tai būtų savivaldybės mokykla, ar valstybinė, ar privati. Tačiau nepaliekame mokyklų vienų – numatytas visas pluoštas įvairių priemonių, taip pat paskaičiuota, kokių realių lėšų reikės kiekvienai jų įgyvendinti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Klasėje, kurioje yra didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, galės dirbti du mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais. Įteisinama ir mokinio padėjėjo pareigybė. Nustatoma, kad specialiąją pedagoginę pagalbą teikia tik asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą.


Galės mokytis ir gestų kalbos

Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose taip pat turės būti sudarytos sąlygos kurčiajam mokytis gimtosios (gestų) kalbos. Mokyklos, atsižvelgusios į mokinių skaičių, kuriems reikalingas gestų kalbos mokytojas, atitinkamai pasirinks paslaugos teikimo būdą ir formą. Pvz., steigs gestų kalbos mokytojo pareigybę, pirks paslaugą iš centrų ar laisvųjų mokytojų, teiks paslaugą mokykloje arba specialiojo ugdymo centre priimtinomis vaikui formomis: tiesiogiai, nuotoliniu būdu ar mišriai.


Mažės specialiųjų mokyklų poreikis

Sukūrus tinkamas sąlygas bendrosiose mokyklose, mažėtų specialiųjų mokyklų poreikis. Siūloma, kad dalis jų galėtų tapti regioniniais švietimo pagalbos centrais, teikiančiais konsultacijas, pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai. Kitas siūloma prijungti prie bendrojo ugdymo mokyklų. Jeigu mokykla būtų likviduojama, mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai būtų įdarbinami tose mokyk­lose, kuriose mokytis pasirinks mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.

Šiais mokslo metais 44 specialiosiose mokyklose mokosi daugiau kaip 30000 mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Dar apie 1500 vaikų mokosi specialiosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Didžioji dalis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (apie 92 proc.) mokosi bendrosios paskirties mokyklose. Iš viso specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairių priežasčių turi daugiau kaip 30 000, arba beveik dešimtadalis, visų šalies mokinių.

Parengtame įstatymo įgyvendinimo priemonių plane numatoma nuo 2021 m. steigti mokinio padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų etatus, vykdyti kitas priemones, kurios bendrosios paskirties mokyklose užtikrintų sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Tam 2021–2024 m. iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 173 mln. eurų. Kasmet nuo 2021 m. reikalinga suma būtų daugiau nei 28 mln. eurų.

ŠMSM ir „Bičiulystės“ inf.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt