Nebijokime verkti

Aktualijos
Nustatymai

Konsultuojame, komentuojame

Tamsusis sezonas, daugeliui siejamas su rudenine depresija, jau čia. Negana to, šalyje paskelbtas antrasis karantinas, o kasdien pasiekiame susirgusiųjų COVID-19 infekcija antirekordą. Nenuostabu, kad emocijų perteklių šiomis dienomis daugelis žmonių vis dažniau išlieja verkdami. Verkimas žmogaus organizmui yra netgi naudingesnis nei šypsojimasis, pastebi specialistai.

„Verksmas – labai stiprus neverbalinis metodas išreikšti susikaupusį jausmų perteklių. Ašaros veikia panašiai kaip juokas, bet kur kas stipriau. Žmogus verkia ir kai liūdi, ir kai džiaugiasi, ir kai kenčia, ir kai bijo, ir kai pavydi, ir kai nerimauja. Ašaros, kaip gamtos duotybė išreikšti emocijas, yra nepakeičiamas būdas“, – sako psichologė Rosita Pipirienė.

Pasak jos, verkimą galima prilyginti jausmui, kuomet iš vidaus išteka tai, ko negalime pasakyti žodžiu, užrašyti dienoraštyje ar išpiešti ant popieriaus lapo, mat tai yra sunkiai apčiuopiama. Dėl šios priežasties su retomis išimtimis ką tik pasaulį išvydęs kūdikis verkia. Juoktis jis pradeda gerokai vėliau – trijų, keturių mėnesių.


Fizinė ašarų nauda organizmui

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Ingos Pociulienės, verkimas turi raminantį poveikį – jis mažina stresą, reguliuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda atsipalaiduoti. Verkimas taip pat pagerina nuotaiką, sumažina skausmą, mat verkiant išsiskiria vadinamieji laimės hormonai oksitocinai ir endorfinai, paverkus atsiranda palengvėjimo jausmas, nusiraminimas.

„Verkimas mažina kraujo spaudimą, retina pulsą, mažina stresą, agresiją, nes su ašaromis iš organizmo pašalinama ir dalis mangano. Jei organizme susikaupia didelis jo kiekis, padidėja agresija, dirglumas, lėtinis nuovargis. Taip pat verkiant gerėja regėjimas, nes ašaros apsaugo nuo akies gleivinės išsausėjimo. Negana to, kartu su ašaromis iš organizmo pasišalina ir toksinai – ašarose randamas didelis kiekis streso hormonų. Visi šie procesai sumažina kardiologinių ligų tikimybę“, – sako ji.


Verkimas – greičiausias būdas išvalyti įtampą

R. Pipirienės nuomone, energetiškai ašaros yra greičiausias būdas kūne išvalyti psichosomatinę įtampą, pavyzdžiui, migreną, kuri kartais vadinama neišlietų ašarų liga. Todėl kai žmogų ištinka migrenos priepuolis, jam net patariama išsiverkti – verkiant sumažėja įtampa galvos zonoje.

„Jei žmogus yra nelinkęs verkti nei vienas, nei su kitais, tai psichosomatinė įtampa kaupiasi. Galima emocinį krūvį išlieti ir kitais būdais, bet verksmas duoda greitą ir giliausią būdą išvalyti esmę, kur netelpa nei į žodžius, nei į vaizdus. Be to, ašaros turi ir suartėjimo motyvą, nes verkti galima tik prie žmogaus, kuriuo pasitikime arba kai jam atsiduodame“, – aiškina psichologė. Ji sako, kad verkiant padažnėja širdies pulsas, tačiau išsiverkus palengvėja dvigubai ar net trigubai. Pats verksmas išvargina kūną, išsekina fiziškai, bet emocine pras­me jis visada suteikia palengvėjimą – tai ir yra ašarų unikalumas.


Bijome verkti, draudžiame tai daryti net vaikams

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė sako, kad stereotipinės nuostatos, jog verkia tik silpni žmonės, po truputį keičiasi. „Labai dažnai net mažiems vaikams, ypač berniukams, vis dar sakoma – neverk, tu didelis. Taip suformuojama nuostata, kad reikia gniaužti ir nerodyti savo emocijų, antraip būsi laikomas silpnu. Visgi yra priešingai.

R. Pipirienė vaistininkei antrina sakydama, kad manyti, jog verkiantis žmogus yra silpnas, būdinga Vakarų visuomenės pasauliui.

„Kad ši nuostata vis dar vyrauja, matau savo praktikoje – net vaikai nebegali laisvai ir nevaržomai verkti, kuriems būtina tai daryti, nes jie neturi tiek žodžių, kad galėtų pasakyti, kaip jaučiasi. Neišsiverkus, užgniaužus stiprias emocijas vaikams gali prasidėti nerviniai tikai, naktinis šlapinimasis. Tėvai manęs klausia, kas atsitiko, o aš jų pasiteirauju, kada paskutinį kartą verkė jūsų vaikas – dažnai išgirtu atsakymą „nežinau“. Jei net vaikams neleidžiama verkti, ką jau kalbėti apie suaugusius“, – situaciją komentuoja psichologė.

„Verkdamas žmogus parodo tikriausią save. Kai mes sau tyliai verkdami pripažįstame, kad esame pažeidžiami, tampame kur kas stipresni, nes tik stiprūs žmonės išdrįsta pripažinti savo silpnumą“, – akcentuoja R. Pipirienė.

„Bičiulystės“ inf.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas