Sergantieji epilepsija vis dar susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Epileptologijos centro vadovė profesorė habil. mokslų dr. Rūta Mameniškienė.

Aktualijos
Nustatymai

Vasarį minima Europos epilepsija sergančių žmonių diena. Ją jau keletą metų pažymi ir Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjunga „EPILĖ“. Jos parengtas naujausias tyrimas atskleidė, kad sergantieji epilepsija Lietuvoje jaučiasi nepalaikomi visuomenės ir yra neapsisprendę dėl skiepų nuo COVID-19. 

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Epileptologijos centro vadovė profesorė habil. mokslų dr. Rūta Mameniškienė sako, kad aplinkinių epilepsijos priepuoliai turėtų negąsdinti. „Turime žinoti vos kelis dalykus, kurie leis padėti sergančiam epilepsija. Jei žmogų, esantį šalia jūsų, ištiktų priepuolis – nepanikuokite. Jam tuo metu neskauda. Užfiksuokite laiką, kada priepuolis prasidėjo, padėkite žmogui, kad jis nesusižeistų ir tiesiog laukite. Paverskite ant šono ir būkite šalia. Jeigu praėjo minutė, traukuliai tęsiasi, tik tuomet reikėtų pradėti galvoti apie kitus veiksmus. Praėjus trims minutėms (tokie atvejai ypač reti) – būtinai kvieskite medikus. Negalima nieko kišti į burną, negalima versti gerti, negalima versti ryti tabletes, reikia tiesiog būti šalia“, – kaip padėti, paaiškina gydytoja R. Mameniškienė.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė užsiminė apie esmines sergančiųjų problemas, kurias tikimasi išspręsti. „Nors žinome, kad daugiau nei 70 proc. sergančių epilepsija žmonių geba kontroliuoti ligą ir gali gyventi visavertį gyvenimą, tačiau įstatymuose vis dar yra diskriminuojami Darbo kodekso“, – sergantiesiems kylančias problemas pastebi ji.


Visuomenės požiūris keičiasi, bet lėtai

Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „EPILĖ“ vadovės Donatos Balčikonienės nuomone, visuomenės požiūris po truputį keičiasi į gerąją pusę, tačiau lieka labai daug neatsakytų klausimų dėl galimybės patekti į ugdymo įstaigas, pasirinkti profesiją ir kylančių sunkumų įsidarbinant, psichologinės pagalbos poreikio sergantiesiems bei jų artimiesiems.

Ketvirtadalis dalyvavusiųjų apklausoje priepuolius patiria keletą kartų per mėnesį. „Galime pasidžiaugti, kad panašiam procentui asmenų, vartojant gydytojo tinkamai parinktus vaistus, priepuolius pavyksta sėk­mingai kontroliuoti. Dažniausiai sergantieji epilepsija vartoja 1–2 vaistus nuo epilepsijos. Deja, neretu atveju, pirmą kartą paskyrus vaistus, ligos nepavyksta sėkmingai sukontroliuoti dėl daugybės skirtingų ligos formų ir skirtingos organizmo reakcijos į medikamentus“, – sako D. Balčikonienė ir priduria, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta ne mažiau kaip 6 vaistų nuo epilepsijos, kuriais prekiaujama daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Apklausa taip pat rodo, kad sergantieji vertina įvairių specialistų paslaugas, didžiausias – epileptologų/neurologų, psichologų poreikis. „Apmaudu, kad tik labai mažai daliai sergančiųjų teikiamos psichologo konsultacijos, nors jų poreikis – neabejotinas. Apie 30 proc. sergančių epilepsija asmenų nuolat patiria depresijos simptomus ne tik dėl vartojamų vaistų nepageidaujamo poveikio, bet ir dėl visuomenės neigiamo požiūrio. Higienos instituto duomenimis (2017 m.) 1 iš 216 sergančiųjų epilepsija bandė žudytis (beveik šešis kartus dažniau nei bendroji populiacijos statistika), o 1 iš 1266 nusižudo (beveik triskart dažniau)“, – detalizuoja „EPILĖ“ vadovė.

Atlikus epilepsija sergančių asmenų apklausą paaiškėjo, kad dauguma mano, jog visuomenės požiūris į juos neigiamas. Tai verčia sergančiuosius jaustis atstumtais ir nevisaverčiais visuomenės nariais ar net slėpti ligą. D. Balčikonienė sako, kad prakalbusi apie savo ligą sulaukė daugybės palaikančių ir dėkingų žinučių iš kitų sergančiųjų. „Šiuo metu sakyčiau, kad sergančiųjų savijauta dešimtbalėje sistemoje verta penkių balų, prieš kelerius metus būčiau rašiusi mažiau. Mūsų visuomenei dar labai trūksta informacijos apie šią ligą, dėl to ir atsiranda įvairių mitų“, – sako D. Balčikonienė.

„Bičiulystės“ inf.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas