Socialinės paslaugos yra teikiamos asmenims ar šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios socialinės paslaugos priklauso senyvo amžiaus žmonėms.
Kaip nustatomas socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Visų pirma, kompleksiškai įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.
Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam senjorui, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.
Socialinės paslaugos:
- Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas.
- Transporto organizavimas.
- Sociokultūrinės paslaugos bendruomenės centre.
- Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
- Socialinė priežiūra (užimtumas, socialinių įgūdžių ugdymas) dienos centre.
- Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas asmens namuose.
- Intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba, savitarpio pagalbos grupių organizavimas paramos šeimai centre, krizių centre.
- Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val./metus).
- Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val./d., apie 4,5 val./parą iki 7 k./sav.).
- Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (daugiau kaip 3 val./d. iki 5 d./sav.).
- Trumpalaikė socialinė globa socialinės globos įstaigoje (iki 6 mėn./ kalendor. metus).
- Trumpalaikė socialinė globa dienos centre (5 paras/sav.).
- Ilgalaikė socialinė globa grupinio (iki 10 asmenų) gyvenimo namuose.
- Ilgalaikė socialinė globa socialinės globos namuose.
- Emocinė-psichologinė pagalba telefonu.
Kas organizuoja socialinių paslaugų teikimą. Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės.
Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių bendrųjų socialinių ar (ir) socialinės priežiūros paslaugų poreikis. Tik tada, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, o dienos socialinės priežiūros senjorui nepakanka, jam skiriama socialinė globa stacionarioje socialinės globos įstaigoje.
Kur kreiptis. Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga – prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Taip pat numatyta nauja galimybė priimti asmens prašymą jo namuose socialinio darbuotojo mobiliajame įrenginyje.
Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą.
Asmuo, apsigyvenęs socialinės globos namuose savo lėšomis, gali teikti prašymą dėl socialinės globos, finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšų.
Kiek kainuoja. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti.
Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas ir kitos, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, t. y. 256 eurus.
Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 proc. pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, t. y. 50 eurų.
SADM ir „Bičiulystės“ inf.
