Konsultuojame, komentuojame
Nuo liepos 1-osios privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys galės gauti ketvirtadaliu daugiau kompensuojamųjų sauskelnių nei dabar.
Lietuvoje kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) pernai naudojo 171 tūkst. pacientų, vien tik šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtąsias (inkontinenciją sulaikančias priemones) – 58 tūkst. Pakeitus Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (vadinamąjį C sąrašą), asmenims, kuriems nustatytas sunkaus šlapimo nelaikymo laipsnis, nuo liepos ligonių kasos galės kompensuoti ne 45, o 60 vienetų sauskelnių per mėnesį.
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, jis turi diagnozuoti sutrikimą ir išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti – pagal kompetenciją tai priklauso šeimos gydytojui. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas gydytoją specialistą (pvz., ginekologą, urologą).
Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti slaugytojai.
Specialistai primena, kad gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą, šiuo metu per mėnesį galima gauti šias kompensuojamas priemones:
Vaikams, turintiems šlapimo nelaikymą, kai nustatyta negalia, – 60 sauskelnių;
Suaugusiesiems:
- esant vidutiniam šlapimo nelaikymui – 60 įklotų, kurių sugeriamumas nuo 300 ml;
- esant sunkiam šlapimo nelaikymui – 45 sauskelnes, nuo liepos – 60 sauskelnių bus kompensuojama ir suaugusiesiems, turintiems tik šlapimo nelaikymą;
- esant vien tik išmatų nelaikymui – 45 sauskelnes;
- jei asmuo turi ir šlapimo, ir išmatų netaikymą – 90 sauskelnių.
VLK ir „Bičiulystės“ inf.