Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pakeitimus žmonių su negalia socialinės įtraukties srityje. Tarp jų siūlymas tobulinti negalios vertinimo modelį, jį grindžiant žmogaus gebėjimų vertinimu, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia, operatyviau teikti individualizuotas paslaugas ir pagalbą, o viešąją informaciją padaryti labiau prieinama.
„Žmonės su negalia sudaro apie 8 proc. visų šalies gyventojų, bet tik trečdalis jų pasinaudoja socialinės integracijos priemonėmis, socialinėmis paslaugomis ar pagalba, nors priemonių finansavimui kasmet skiriama vis daugiau lėšų, randasi ir naujos paslaugos, pavyzdžiui, asmeninė pagalba, mobilios aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis komandos, socialinės dirbtuvės ir kt. Darbingo amžiaus žmonės su negalia negaudami pagalbos, nedalyvaudami darbo rinkoje gyvena atskirtyje ir patiria skurdo riziką. Tam reikalingi sisteminiai pokyčiai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, negalios reforma siekiama užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse, įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą ir palengvinti jų integraciją į darbo rinką. Labai svarbu, kad žmogus, tapęs neįgaliu, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą ir priemones.
Negalios nustatymas
Galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo. Šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir sudaro kliūtis žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.
Siūloma tobulinti negalios vertinimo modelį nustatant, kad negalios vertinimas būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 proc.
Šiai dienai negalios vertinimas iš dalies yra diskriminacinis, nes nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.
O, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių. Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją.
Siūloma, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas dalyvumo lygis. Jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo. Teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos skurdo rizikos lygio mažėjimui. Šiuo metu – neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES, o pensinio amžiaus asmenų siekia 29 proc.
Įstaigų veiklos optimizavimas
Šiuo metu egzistuoja kelios žmonių su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Visos jos orientuotos į asmenų su negalia dalyvumo pokyčius, tačiau nei viena institucija neturi visos reikiamos informacijos apie žmogų su negalia. Institucijų gausa klaidina ir apsunkina žmones, ieškančius informacijos ar pagalbos. Neretai žmonės dėl įstaigų gausos ir nežinojimo, kur kreiptis dėl jiems priklausančios pagalbos – paslaugų ir techninės pagalbos priemonių – apskritai net nesikreipia.
Siūloma reorganizuoti dvi institucijas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – ir įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Agentūra formuos ir įgyvendins žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrins „vieno langelio“ principo taikymą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.
Agentūra taip pat priimtų sprendimą dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis – mažės administracinė našta besikreipiančiam, nes nereikės pateikti papildomų dokumentų ar siuntimų dėl poreikio nustatymo, bus rečiau kreipiamasi į šeimos gydytojus.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras taps Agentūrai pavaldžia įstaiga, kuri organizuos aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, mobilių komandų veiklą – jos vyks į namus, kad užtikrintų tinkamos priemonės parinkimą žmogui su negalia.
Bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.
SADM inf.
