15
S, Gruo
7 Nauji straipsniai

Iš neįgaliųjų mokomės dvasios stiprybės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apdovanojo dirbančiuosius neįgaliųjų integracijos srityje.

Aktualijos
Nustatymai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Tarptautinės neįgaliųjų dienos proga apdovanojo asmenis ir kolektyvus, sėkmingai veikiančius su neįgaliųjų integracija susijusiose srityse. 

 

Už pasiekimus mene apdovanotas tautinių šokių kolektyvas „Šimtažiedis“.

Apdovanojimai surengti antrą kartą

Mintis apdovanoti daugiausiai pasiekusius neįgaliųjų socia­linės integracijos srityje kilo socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, renginį jau antrą kartą organizavo Neįgaliųjų reikalų departamentas.

Laikinai ministrės pareigas einanti A. Pabedinskienė, sveikindama nominantus, pabrėžė: „Norime pasidžiaugti ta bendruomenės dalimi, kuri yra labai aktyvi, labai kūrybinga.“ Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Astos Kandratavičienės teigimu, šie apdovanojimai – tai gera proga sustoti, įsivertinti, atsigręžti atgal ir pasimokyti iš nominantų stiprybės, tikslo siekimo, dvasios platybių.

Šį kartą apdovanojimai įteikti 6 nominacijose: už pasiekimus mene, už pasiekimus sporte, už draugiškiausią neįgaliesiems bendruomenę, už savanorystę, už darbo vietos sukūrimą sau ir kitiems, už atsakingą verslą ir palankias darbo sąlygas neįgaliesiems.

 

Asociacijos „Gyvastis“ narės Aldona Beloborodovienė, Loreta Syrycka, Vilma Radavičienė. 

Apdovanoti už pasiekimus mene ir sporte

Už pasiekimus mene apdovanojimą gavo tautinių šokių kolektyvas „Šimtažiedis“, kurį pasiūlė VšĮ Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Arbočius. Kolektyvas, vadovaujamas choreografės Rūtos Juškevičienės, veiklą pradėjo 1969 m., o 1999 m. buvo pavadintas „Šimtažiedžiu“. Jis ypatingas tuo, kad didžioji dalis šokėjų turi negalią, daugiausia – regėjimo.

„Šimtažiedis“ aktyviai koncertuoja, dalyvauja dainų šventėse, įvairiuose konkursuose Lietuvoje ir užsienyje, iš jų parsiveža nemažai apdovanojimų.

Už pasiekimus sporte įteikti 2 apdovanojimai. Vienas iš jų atiteko Lietuvos vyrų golbolo komandai. Karolio Levickio vadovaujami Lietuvos golbolininkai labiausiai sužibėjo Rio de Žaneire vykusiose parolimpinėse žaidynėse, kur užtikrintai nugalėjo visas komandas ir pelnė aukso medalį. Tai – pirmas komandinėje sporto šakoje iškovotas mūsų šalies medalis. Iš A. Pabedinskienės rankų apdovanojimą atsiėmė komandos kapitonas Genrikas Pavliukianecas. Apdovanoti šią komandą pasiūlė Lietuvos aklųjų sporto federacija bei Lietuvos žmonių su negalia orientavimosi sporto ir turizmo asociacija.

Dar vienas apdovanojimas už pasiekimus sporte skirtas Mindaugui Biliui, šiemet parolimpinėse žaidynėse iškovojusiam net 2 medalius: aukso – rutulio stūmimo ir sidabro – disko metimo rungtyse. Sportininką apdovanoti pasiūlė Lietuvos parolimpinis komitetas.

Organizacijoje – kaip šeimoje 

Kita nominacija – už draugiškiausią neįgaliesiems bendruomenę. Šį apdovanojimą pelnė asociacija „Gyvastis“, vienijanti žmones, sergančius inkstų ligomis, gyvenančius su persodintais organais ar laukiančius transplantacijos, ligonių artimuosius, medikus. Asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Vilma Radavičienė pasidžiaugė, kad šiemet prie organizacijos prisijungė kur kas daugiau narių, ir ne tik tie, kurie yra dializuojami ar laukia transplantacijos. Tai tiesiog negalią turintys žmonės, kurie sako girdėję, kad organizacijoje labai smagu.

Aldona Beloborodovienė inkstų nepakankamumu serga apie 30 metų, o nuo sausio pradėjo dializuotis. Ji labai patenkinta, kad yra organizacija, vienijanti panašių bėdų turinčiuosius, kur galima ateiti, pabendrauti, pasikalbėti apie ligą. „Organizacijoje visi labai draugiški, palaikome vienas kitą“, – sako moteris. Jai pritaria ir 4,5 metų su persodintu inkstu gyvenanti Loreta Syrycka: „Jei reikia, galime vienas kitam paskambinti bet kada – nesvarbu, ar dieną, ar naktį.“ Ji pasakoja, kad kartą buvo organizacijos stovykloje Ignalinoje. Vieną bičiulį pakvietė į ligoninę – pasakė, kad atsirado jam tinkamas inkstas. Pati Loreta sėdo už vairo, vežė naktį į Kauną. „Būna, kad žmonės neturi kas pavežtų, neturi mašinų, neturi pinigų. Tada padedame mes“, – sako L. Syrycka. Organizacijos nariai ir rimtai kalbasi, ir šventes švenčia, ir rankdarbius daro, ir keliauja, o svarbiausia – padeda vieni kitiems gyventi su liga.

Padėka – negailintiems savo laiko

Už savanorystę apdovanotas diksilendas „Sweetband“. Kolektyvas, kurio vienas iš iniciatorių buvo Karolis Pratkus, koncertuoja kartu su Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ spalvų muzikos orkestru. Diksilendas susibūrė 2004 m. Jo pagrindą sudaro 7 muzikantų grupė, kurie savanoriškai, be atlyginimo koncertuoja su intelekto negalią turinčiais vaikais. „Gubojos“ vadovė Viktorija Vitaitė sako, kad draugija organizuoja labai daug integracinių veiklų. Viena iš jų – proto negalią turinčių vaikų bendradarbiavimas su profesionaliais muzikantais. „Sweetband“ – pagrindiniai ir nuolatiniai mūsų talkininkai. Tai – puikus bendradarbiavimo pavyzdys. Jis neapsiriboja tik koncertais: muzikantai su vaikais bendrauja, kartu žaidžia krepšinį, dalyvauja stovyklose“, – sako V. Vitaitė. O ir pats Karolis nežada atsisakyti šio kartais daug jėgų pareikalaujančio užsiėmimo, nors veiklos turi sočiai – dirba Rokiškio muzikos mokykloje mokytoju, groja Panevėžio orkestre „Garsas“.

Sukūrusiems darbo vietas – apdovanojimai

Už darbo vietos sukūrimą sau ir kitiems apdovanojimas įteiktas Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkei Nijolei Milkevičienei. 2004 m. jos iniciatyva įkurtas VšĮ Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centras (šiuo metu ten dirba 72 žmonės), 2005 m. – VšĮ Neįgaliųjų integracijos ir darbinio užimtumo centras Molėtuose bei VšĮ Neįgaliųjų integracijos centras Panevėžyje.

Už atsakingą verslą ir palankias darbo sąlygas neįgaliesiems apdovanojimas skirtas UAB „Regseda“ direktorei Kristinai Zibalienei. Nuo 1959 metų veikianti įmonė – viena seniausių neįgaliųjų įmonių. Prieš 6-erius metus įmonė buvo prie bankroto ribos, tačiau atėjus naujai direktorei sustiprėjo, vėl atsistojo ant kojų. Šiuo metu įmonėje dirba 140 žmonių. 86 proc. iš jų turi negalią. K. Zibalienės teigimu, stengiamasi įdarbinti sunkiausios negalios žmones, dažniausiai su regos negalia. Įmonė gamina gofrokartono pakuotes, lanksto, klijuoja ir pan. „Viskas pas mus atliekama rankomis“, – sako direktorė.

„Kalbėjau su daugeliu Klaipėdos įmonių, niekas šiandien nėra prisitaikę priimti aklo, šizofrenija sergančio, su kompleksine negalia žmogaus, todėl valstybė turėtų tokias įmones remti, – įsitikinusi K. Zibalienė. – Esame valstybei naudingi – per pastaruosius metus sukūrėme 70 darbo vietų, jie užsidirba, neprašo paramos iš valstybės, be to, sumokame daug mokesčių.“

A. Pabedinskienė pasidžiaugė, kad ministerijoje atsirado graži tradicija pagerbti tuos negalią turinčius žmones, kurie yra aktyvūs savo bendruomenėje ir išreiškė viltį, kad ta tradicija tęsis ilgus metus.


Autorės nuotr.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt