19
A, Lap
9 Nauji straipsniai

Prieinamumas visiems: pradėkime nuo Seimo

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkui Gediminui Vasiliauskui parodė, ką reikėtų padaryti, kad parlamento prieigos būtų labiau prieinamos neįgaliesiems.

Aplinka visiems
Nustatymai

Minint „Europos savaitę Seime“ Neįgaliųjų teisių komisija ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras pakvietė padiskutuoti, kiek mūsų šalyje yra įgyvendinamas prieinamumo principas užtikrinant neįgaliųjų teises. Kad esama dar daug problemų, parodė ir faktas, kad net ir Seime neįgaliųjų atstovai nesijaučia lygūs. 

Nepatogus netgi Seimas

Pasisakyti apie prieinamumą pakviesti neįgaliųjų vežimėliais judantys žmonės Seime susidūrė su sunkumais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Monika Ošmianskienė Konferencijų salėje negalėjo skaityti pranešimo iš tribūnos, nes ji per aukšta vežimėlyje sėdinčiam žmogui. Beje, Monika atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau įsigijo tribūną, kuri patogi visiems.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė atsisakė užvažiuoti ant pakylos, kadangi prie jos įrengtas nuolydis yra gerokai per status. G. Žemaitaitytės teigimu, tokiu nuolydžiu galima užvažiuoti tik elektriniu vežimėliu. Jai pritarė ir Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas Egidijus Grigonis – daug kartų Konferencijų salėje vykstančiuose renginiuose dalyvavę neįgalieji sakė, kad problema egzistuoja, tačiau niekas nesikeičia. Neįgaliųjų organizacijų atstovai atkreipė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko Gedimino Vasiliausko dėmesį, kad negalią turintiems žmonėms Parlamente lankytis nepatogu dar ir dėl nesutvarkytų prieigų. Atvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės į Seimo rūmus sudėtinga, nes aikštelę iš visų pusių supa borteliai. Nors jie ir nedideli, neįgaliojo vežimėliu judantiems žmonėms neįveikiami. Be to, nuo M. Mažvydo bibliotekos pusės sunku iš Seimo rūmų patekti į Gedimino prospektą. Pakeliui yra dveji laiptai, prie kurių įrengti nuolydžiai per statūs. Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas domėjosi išsakytomis pastabomis ir pažadėjo netrukus imtis jas spręsti. Lauksime rezultato.


Pokyčių yra, bet iššūkių dar liko daug

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja neįgaliųjų klausimams Eglė Čaplikienė pristatė Europos Tarybos 2017-2023 m. strategiją dėl negalios, kurioje prieinamumas, universalaus dizaino principų taikymas yra nurodoma kaip viena iš prioritetinių krypčių. Ši strategija galioja 47 šalims. Pasak E. Čap­likienės, pas mus prieinamumas dažnai suprantamas kaip urbanistinės aplinkos pritaikymas. Bet tai kur kas daugiau – ir galimybė gauti informaciją, naudotis paslaugomis, informacinėmis technologijomis ar alternatyvios komunikacijos priemonėmis, dalyvauti švietimo sistemoje ir pan.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja pabrėžė, kad norint užtikrinti prieinamumą, sprendimai neturėtų būti priimami ministerijų kabinetuose – būtina diskutuoti su negalią turinčiais žmonėmis, kokios sąlygos jiems priimtinos. Pavyzdžiui, Vengrijoje po diskusijų su neįgaliaisiais buvo įdiegta kontaktų sistema kurtiesiems – sudarytos galimybės skambinti per gestų kalbos vertėjų centrą.

E. Čaplikienė priminė, kad prieinamumo klausimus kelia ir 2010 metais patvirtinta Europos negalios strategija, taip pat ir neseniai priimta Prieinamumo direktyva. Pastaroji numato vienodus, prieinamumo standartus atitinkančius reikalavimus daugeliui prekių ir paslaugų. Ši direktyva galios kompiuteriams ir jų operacinėms sistemoms, bankininkystės paslaugoms, bankomatams, bilietų išdavimo ir registracijos įrangai, išmaniesiems telefonams, audiovizualinėms paslaugoms (tarp jų ir televizijos transliacijai), paslaugoms, susijusioms su keleiviniu oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transportu ir pan. Šios direktyvos nuostatos bus privalomos nuo 2030 m.

Pasak E. Čaplikienės, mūsų šalyje įgyvendinama nemažai priemonių ir programų, kurios susijusios su prieinamumu. Tarkim, socialinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje projektai taip pat skirti tam, kad neįgalieji turėtų daugiau galimybių įsitraukti į bendruomenės veiklą, palaikyti savo bendruomeninius įgūdžius ir pan. Ir asmeninio asistento pagalba, ir televizijos programų pritaikymas, ir statinių pritaikymo tikrinimas – visa tai skirta prieinamumui didinti.


Daug pokyčių balsuojant

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vertinimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas priminė ir kitą direktyvą – Dėl viešojo sektoriaus įstaigų interneto svetainių ir mobiliųjų programų pritaikymo. Naujoms interneto svetainėms šios direktyvos reikalavimai privalomi nuo 2019 m. rugsėjo, kitoms – po metų. Pasak A. Rakausko, visiškai pritaikytų yra tik apie 5 proc. viešojo sektoriaus interneto svetainių. Tiesa, kad svetainė nėra laikoma visiškai pritaikyta, gali lemti ir smulkmena – pavyzdžiui, neaprašyta nuotrauka.

Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė priminė, jog šiemet nemažai nuveikta, kad rinkimuose galėtų dalyvauti ir negalią turintys žmonės. VRK parengė specialų žemėlapį, kuriame buvo matyti, ar apylinkė pritaikyta, ar ne. Be to, buvo galima balsuoti bet kurioje savivaldybėje, o rinkimų dieną – bet kurioje rinkimų apylinkėje. Neįgalieji galėjo pasirinkti patalpas, kurios jiems labiau prieinamos. Pasak L. Matjošaitytės, savivaldybės deklaravo, kad per prezidento rinkimus buvo pritaikyta apie 70 proc. rinkimų apylinkių.

Pirmą kartą savarankiškai balsuoti buvo sudarytos galimybės ir klausos negalią turintiems rinkėjams – per Skype programėlę jie galėjo susisiekti su gestų kalbos vertėjais ir sužinoti pagrindinę informaciją apie rinkimus. Visos spaudos konferencijos buvo verčiamos į gestų kalbą.

Regos negalią turintiems žmonėms buvo parengtos specia­lios Brailio įmautės, taip pat nemažai žmonių pasinaudojo rinkimų apylinkėse buvusiais didinamaisiais stiklais. L. Matjošaitytė džiaugiasi, kad buvo sulaukta daug gerų atsiliepimų apie pokyčius šių metų rinkimuose.


Trūksta specialistų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė informavo, kad Lietuvoje specialieji ugdymosi poreikiai nustatyti 12,6 proc. moksleivių. Tai yra daugiau kaip 40 tūkst. vaikų. Šalyje veikia 44 specialiosios mokyklos, kuriose mokosi beveik 10 proc. moksleivių, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Deja, dar beveik 2 tūkst. vaikų iš viso nedalyvauja bendroje švietimo sistemoje, o mokymas namuose paskirtas 279 mokinių.

Pasak G. Šeibokienės, tik 9 proc. mokyklų mano, kad yra visiškai pritaikiusios aplinką judėjimo negalią turintiesiems. Tiesa, net 30 proc. nurodė, kad per artimiausius metus turės galimybę šią situaciją ištaisyti.

G. Šeibokienės teigimu, šalyje labai trūksta švietimo pagalbos specialistų, ypač psichologų ir mokytojų padėjėjų. Mokytojo padėjėjas vidutiniškai dirba su 10 vaikų, nors turėtų rūpintis 1 ar 2 mokiniais. Psichologų poreikis taip pat tenkinamas tik 50 proc. Be to, tyrimas parodė, kad mokytojai stokoja žinių ir įgūdžių dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.

Įtraukti kuo daugiau vaikų į bendrąją ugdymo sistemą dar trukdo ir įstatymai – Švietimo įstatymo 29 str. 10 punktas numato, kad mokyklos gali nepriimti vaikų, jei neturi tinkamų sąlygų. Tai, pasak G. Šeibokienės, neskatina mokyklų siekti, kad jos būtų prieinamos ir taip pažeidžiama vaiko teisė ugdytis arčiau namų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė patikino, kad planuojama šias problemas spręsti – įgyvendinant įvairius projektus bus apmokyta daugiau mokytojų, taip pat perkamos įvairios reikalingos priemonės.


Iššūkis – naujos socialinės paslaugos
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Ilma Skuodienė pabrėžė, kad pastaruoju metu jaučiamas didžiulis inovatyvių paslaugų poreikis. Ir tokių pamažu atsiranda vis daugiau. Netrukus įsikurs „Šeimos slėnis“ (vietoj sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų), kuriame bus teikiamos paslaugos šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus iki 18 metų. Atokvėpio paslaugos, integrali pagalba asmens namuose, asmeninio asistento pagalba, apgyvendinimas savarankiško ir grupinio gyvenimo namuose, apsaugotas būstas – visa ši pagalba labai reikalinga. Ypač didelis socialinės globos paslaugų poreikis.

M. Ošmianskienė pabrėžė, kad dar daug reikia nuveikti ir gerinant aplinkos prieinamumą. Nors pastaraisiais metais pasiektas didelis proveržis, esama ir trūkumų – dažnai viešosios erdvės pritaikomos nenuosekliai, netinkamai. Jau yra parengtas darnaus judumo Vilniaus mieste planas, taip pat planuojama patvirtinti ir neįgaliųjų judėjimo mieste planą, kuris bus ne tik naudingas neįgaliesiems, bet ir užtikrins, kad viešosios erdvės būtų tvarkomos nuosekliau.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt