12
A, Lap
10 Nauji straipsniai

„Rail Baltica“ maršrutas pritaikytas dar ne visiems keleiviams

Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje Aivaras Pužas nesijautė savarankiškas.

Aplinka visiems
Nustatymai

Prieš gerą dešimtmetį Aivaras Pužas traukiniu važinėjo į darbą iš Marijampolės į Vilnių. Sveikam vaikinui tokia susisiekimo galimybė nekėlė jokių rūpesčių. O kaip būtų dabar, jeigu prieš 9-erius metus stuburo traumą patyręs ir tik neįgaliojo vežimėliu judantis vyras įsidarbintų kur nors toliau nuo namų? Apsilankęs Marijampolės geležinkelio stotyje Aivaras pripažino – negalią turintis žmogus savarankiškai traukiniu judėti negalėtų.

Kazlų Rūdos stotyje bilietų kasos įrengtos kiek žemiau, bet rateliais judančiam žmogui nėra patogios.

Geležinkelio stotyje – iššūkių virtinė

Marijampolės geležinkelio stotyje kabo plakatas, skelbiantis, kad per šią stotį eis „Rail Baltica“ geležinkelio maršrutas. Tai ne tik garbė, bet ir didžiulis įpareigojimas – juk tokia geležinkelio stotis turi būti pritaikyta visų keleivių poreikiams. Prieš kelerius metus čia baigti rekonstrukcijos darbai – įrengtas Europos standarto geležinkelis. Pačios geležinkelio stoties pasididžiavimu tapo požeminė perėja į peronus, yra čia ir nuožulnus keltuvas. Dar įrengtas patogus neįgaliesiems skirtas tualetas, kuriame užtenka vietos vežimėliui, yra specialūs ranktūriai ir pan.

Tačiau, tai, pasak A. Pužo, ir viskas. Kaip patekti į pačią geležinkelio stotį, įsigyti bilietą, tikrai nepagalvota. Pirmiausia, sako Aivaras, šalia geležinkelio stoties nėra nė vienos neįgaliojo ženklu pažymėtos automobilių stovėjimo vietos. Net jeigu rateliais judantį žmogų į geležinkelio stotį atvežtų bičiulis ar giminaitis, privažiuoti kuo arčiau prie stoties, saugiai išlipti iš automobilio būtų didžiulė problema. „Kadangi autobusų ir geležinkelio stotys – viena šalia kitos, automobilių statymo aikštelėje laisvų vietų beveik nebūna“, – sako Aivaras.

Prie įėjimo į geležinkelio stotį rateliais privažiavusį neįgalųjį pasitinka laiptai. Vargu ar pirmą kartą čia atvykęs žmogus imtų sukti ratus, ieškodamas, prie kurių įspūdingo, netrukus 100-ąsias savo gyvavimo metines minėsiančio moderno stiliaus pastato durų nebus nė vieno laiptelio – juk nėra jokio nukreipiamojo ženklo ar kitokios neįgaliajam susiorientuoti padedančios informacijos.

„Kadangi esu vietinis, žinau, kad iš kitos pastato pusės į pastatą galima patekti, – sako vyras ir priduria, jog sunkias senas duris ne kiekvienam lengva atsidaryti. – O už jų – slenkstukas ir siauras koridorius į laukimo salę. Elektriniu ar platesniu vežimėliu judantis žmogus juo nepravažiuotų.“

Tačiau tuo iššūkiai dar nesibaigia – neįgalaus keleivio laukia nelengva užduotis nusipirkti bilietą. Kasos įrengtos taip, kad ne tik rateliuose sėdintis, bet ir žemesnio ūgio žmogus langelio nepasiekia.

Bilieto Aivaras tądien nepirko, pakako pasikalbėti su kasininke, kad įsitikintų, jog tokiai kelionei traukiniu jis nepasiruošęs. Kasininkei perspėjus, kad apie planuojamą kelionę neįgalusis būtinai turėti pranešti prieš parą, vyras taip ir nesužinojo, kaip pasiruošiama tokio keleivio atvykimui: ar tuomet pakviečiami žmonės, kurie rateliais judantį keleivį įkeltų į vagoną, ar tokie pagalbininkai jau būna pačiame traukinyje, nes žemagrindžiai traukiniai čia nevažiuoja. Tiesa, savaitgaliais į Lenkiją vyksta pritaikytas traukinys, dažniausiai tik tada ir keltuvas įjungiamas... Aivarui lankantis geležinkelio stotyje ant jo buvo užtemptas uždangalas.

Marijampolės geležinkelio stotyje neįgaliajam nupirkti bilietą – tikras iššūkis.

Požeminė perėja į peroną yra, keltuvas yra, o kaip patekti į patį traukinį?

Ne be reikalo nesirenka kelionių traukiniais

Dar viena „Rail Baltica“ marš­rute esanti geležinkelio stotis – Kazlų Rūdoje. Ją per dieną kerta apie 70 traukinių. 2011 metais rekonstruota stotis – taip pat paveldo objektas.

Kartu su Marijampolės I grupės neįgaliųjų draugijos, kuriai ir pats priklauso, nariais nuvykęs į Kazlų Rūdoje surengtą sporto šventę, Aivaras nusprendė apžiūrėti ir čia esančią geležinkelio stotį. Pasak jo, pamatytas vaizdas buvo šiek tiek geresnis nei Marijampolėje, bet bendra situacija labai panaši: automobilių stovėjimo vietos neįgaliesiems nėra, trukdo slenksčiai, kasoje bilieto žemaūgis keleivis neįsigis, pritaikytas tik vyrų tualetas.

Aivaras sako neįsivaizduojąs, kaip šiose geležinkelio stotyse turėtų jaustis regėjimo negalią turintys keleiviai. Pasak jo, nėra jokių jiems orientuotis padedančių pritaikymų. „Be vedlio niekur nepateksi“, – įsitikinęs jis.

Pats Aivaras traukiniais nevažinėja. Apsilankęs Marijampolės ir Kazlų Rūdos stotyse sako dar kartą supratęs – ir ne be reikalo. Daugiau kaip dešimtmetį automobilį vairuojantis vyras jo neatsisakė ir patyręs sunkią traumą. Pasak jo, gyvenant užmiestyje tai pats patikimiausias susisiekimo būdas. Tiesa, Aivaras neslepia iš bičiulių girdėjęs apie gana patogias keliones traukiniais į pajūrį. Iš Vilniaus važiuoja žemagrindžiai traukiniai, pritaikytas ir vagonų vidus. „Pavasarį gal reikės pabandyti su draugijos nariais nuvažiuoti į Vilnių. Tada praktiškai išmėginsim visus kelionės „malonumus“, – sako A. Pužas.

Sunkios durys, siauri koridoriai riboja galimybes judėti.

Svetimoje žemėje nieko negalima daryti?

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorės Gintos Žemaitaitytės teigimu, šie pavyzdžiai puikiai parodo, kad net „Rail Baltica“ geležinkelio stotys, kuriose jau atliktos rekonstrukcijos, neatliepia visų keleivių poreikių. Susisiekimo ministerijos prašymas dar kartą atidėti geležinkelių pritaikymą neįgaliesiems – puikus įrodymas, kad į negalią turinčių žmonių poreikius jau daugelį metų nebuvo atsižvelgiama, iš prioritetinių darbų jie buvo nustumti į šalį. Tik Lietuvos įsipareigojimų ES nevykdymas ir už tai gresiančios didžiulės baudos privertė atsipeikėti.

G. Žemaitaitytė džiaugiasi, kad Vyriausybė lengva ranka nepatvirtino Susisiekimo ministerijos prašymo, o pareikalavo konkretaus veiksmų plano, kaip bus įgyvendinami įsipareigojimai geležinkelius pritaikyti neįgaliesiems. Šią situaciją specialiame posėdyje svarsčiusi Seimo Neįgaliųjų teisių komisija taip pat panoro susipažinti su plane numatytomis priemonėmis ir jų įvykdymo terminais.

G. Žemaitaitytės nuomone, vienas pirmųjų darbų, kurio turėtų imtis „Lietuvos geležinkeliai“ – pasitelkus pačius neįgaliuosius objektyviai įvertinti visas esamas stotis. „Kol neturėsime tikslios informacijos, nematysime realaus vaizdo, bus tik gaištamas laikas, eikvojami pinigai ir neišvengiamai kartojamos tos pačios klaidos. Kokia prasmė pirkti pritaikytus traukinių vagonus, jeigu mes negalime į juos patekti?“ – retoriškai klausia G. Žemaitaitytė. Pasak jos, viešojoje erdvėje pasidomėjus „Rail Baltica“ projektu, labiausiai akcentuojamas naujos vėžės įrengimas. „Šioje situacijoje man kyla klausimas – ar nepamirštama apie žmones? Kaip mes naudosim tą vėžę, kaip ji atliks savo paskirtį, jeigu netvarkomos prieigos? Dabar „Lietuvos geležinkeliai“ mums aiškina, esą net neįsivaizduojame, kokius sunkumus tenka įveikti norint įrengti automobilių stovėjimo vietas, nuolydžius ar pan., mat žemė priklauso savivaldybėms, – pasakoja Ginta. – Bet jeigu imiesi objekto, privalu galvoti apie prieigas, pradedant nuo to, kam jos priklauso, kaip bus tvarkomos ir pan.“

Pasak jos, „Lietuvos geležinkeliai“ nėra išskirtinė bend­rovė. Ji siūlo pažvelgti į situaciją Vilniaus centre – štai kūrėsi prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ – sutvarkė prieigas: įrengė požeminę perėją, pastatė keturis keltuvus, kuriuos vėliau perdavė sostinės savivaldybei. Arba, pavyzdžiui, „Lidl“ prekybos centrai – jie taip pat sutvarko aplinką, įrengia ir vaikų žaidimo, ir automobilių stovėjimo aikšteles, nutiesia šaligatvius, juose – aklųjų vedimo takus. „Kodėl tokia logika nesivadovauja „Lietuvos geležinkeliai“ – sunku suvokti. Atsikalbinėti esą svetimoje nuosavybėje nieko negali daryti, matyt, jiems patogiau“, – svarsto G. Žemaitaitytė.

Vis dėlto neįgaliųjų atstovė tikisi, kad didelio visuomenės susidomėjimo ir reakcijos sulaukęs „Lietuvos geležinkelių“ atvejis turės ir teigiamą poveikį – atidėti darbai dabar bus atidžiai stebimi ir vertinami, o su nekokybiškais sprendimais tik­rai nebus taikstomasi. Tad gal ne tik iš „Rail Baltica“ maršrute esančių, bet ir iš kitų geležinkelio stočių neįgalieji galės keliauti savarankiškai.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės ir Aivaro Pužo nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt