Būsto pritaikymas – besikreipiančių daugėja, bet laukti tenka trumpiau

Šiaulių rajono savivaldybė šiemet pritaikė 3 būstus neįgaliesiems.

Universali aplinka
Nustatymai

Savivaldybės jau baigė praėjusių metų būsto pritaikymo darbus, planuoja šių metų poreikį. Pastebima tendencija, kad daugėja besikreipiančių dėl būsto pritaikymo, taip pat drąsiau žmonės pritaiko būstus patys. 

Didėjo lėšos būsto pritaikymui

Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, 2019 metams neįgaliųjų būsto pritaikymui skirta 1,5 mln. eurų: 1 mln. 269 tūkst. eurų būsto pritaikymui neįgaliesiems ir 497 tūkst. eurų – būstui vaikams su sunkia negalia pritaikyti. Savivaldybėms paskirstytos lėšos svyravo nuo 1 795 eurų (Ignalina) iki 143 651 eurų (Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės). Visiškai neskirta lėšų Neringos savivaldybei. Būstui vaikams pritaikyti paskirstyta nuo 629 eurų (Visaginas) iki daugiau nei 124 tūkst. eurų (Vilnius). Birštono, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos Kaišiadorių, Neringos, Pagėgių, Palangos, Prienų savivaldybėms lėšų šiai programai įgyvendinti neskirta.

Praėjusiais metais nuo 4 218 iki 5 700 eurų didėjo valstybės biudžeto lėšų dalis, skiriama būstams pritaikyti. 40 proc. prie šios sumos turi prisidėti savivaldybės, dėl to vieno neįgaliojo būstui pritaikyti gali būti skiriama iki 9 500 eurų, neskaičiuojant keltuvo ar lifto įrengimo, kuriems įrengti skiriama suma taip pat didėjo.


Daugiau žmonių pritaiko būstus savarankiškai

Jau kelintus metus sudaroma galimybė neįgaliajam savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus. Tiesa, ankščiau buvo nuostata, kad tai galima daryti tik jei neįgaliojo pritaikomas būstas įtrauktas į einamųjų metų sąrašą. Nuo praėjusių metų tai galima padaryti ir jei būstas nėra tų metų eilėje. Kompensaciją asmuo gaus, kai jo būstas bus įtrauktas į einamųjų metų sąrašą. „Akivaizdi tendencija, kad norinčiųjų pritaikymo darbus organizuoti savarankiškai daugėja. Tą lemia aktyvus informacijos apie tokią galimybę platinimas, be to, nemažai gyventojų supranta, kad patiems organizuojant darbus jie nebus priklausomi nuo trečiųjų asmenų (projektuotojo ar rangovo) galimų klaidų, patys pasirenka būtent konkrečiam žmogui tinkamą įrangą, taip pat tokiu būdu trumpėja ir pritaikymo terminai, nes žmogus pats yra pritaikymo organizatorius“, – sako Darius Laiconas, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistas, atsakingas už būsto pritaikymo programos neįgaliesiems įgyvendinimą.

Jo teigimu, jeigu pritaikymo pobūdis nėra sudėtingas (pvz., nereikia projekto), o užtenka tam tikros įrangos, porankių, nesudėtingų darbų ar pan., su tokiais pareiškėjais tik įvertinus pritaikymo poreikį nedelsiant derinamos pritaikymo apimtys ir pasirašomos naujos sutartys dėl savarankiško būsto pritaikymo. 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybėje savarankiškai pritaikyta 10 būstų iš suaugusiųjų programos ir 4 būstai iš vaikų programos.

„Atsižvelgiant į ribotus žmogiškuosius išteklius vienas iš būdų trumpinti ar apskritai panaikinti eiles – dar labiau skatinti savarankišką būstų pritaikymo darbų organizavimą, nes vykdant projektavimo ir rangos darbų viešuosius pirkimus praktika rodo, kad rinkos dalyviams būstų pritaikymas yra nepatrauklus, – dalijasi patirtimi Vilniaus miesto savivaldybės atstovas. – Dėl to neįvyksta konkursai arba pasirašę sutartį projektuotojai ir rangovai nenoriai vykdo sutartinius įsipareigojimus pamatę, su kokiais iššūkiais tenka susidurti: kiek­vienam būstui reikalingi skirtingi sprendiniai, turi būti užsakomi skirtingi, tik tam būstui, tinkantys gaminiai, susiduriama su kaimynų priešiškumu vykdant darbus ir pan.“

Inesos Razumovskajos sūnui labai patinka žaisti ir mokytis prie šviesos stalo. 

Dirbama sklandžiai

Mažeikių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Edvardas Najulis pernai buvo paskirtas dalyvauti 4 savivaldybių būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijose: Skuode, Plungėje, Telšiuose ir Mažeikiuose. Tik vienas asmuo (Mažeikiuose) pasirinko pritaikyti būstą savarankiškai. Pasak E. Najulio, didžiausias to privalumas – kad būstą galima pritaikyti daug greičiau, nereikia laukti, kol praeis viešieji pirkimai. Taip pat galima pasirinkti labiausiai tinkamus rangovus. Tiesa, jis primena, kad sugalvojus pritaikyti būstą savarankiškai bus kompensuotos tik tos išlaidos, kurios numatytos savivaldybės parengtoje ir su asmeniu suderintoje išankstinėje sąmatoje. E. Najulis atkreipė dėmesį, kad vis dėlto ne visi žmonės gali pasinaudoti šią galimybe – juk už pritaikymą pirmiausia reikės sumokėti iš savo lėšų. Negalią turintiems žmonėms surinkti reikiamą sumą gali būti labai sunku.

E. Najulis džiaugiasi, kad vis daugiau šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, pasinaudoja ir programa, kuri skirta pritaikyti jų būstą ir gyvenamąją aplinką. „Kad programa reikalinga, matyti iš to, kaip žmonės džiaugiasi, kaip žiba jų akys, kai atvažiuoji įvertinti padarytus darbu, – sako E. Najulis. – Tiesa, čia ir vėl susiduriama su lėšų trūkumu – juk pasinaudojus galimybe įsigyti sensorinių priemonių pirmiausia jas taip pat reikės patiems įsigyti.“

Pasak E. Najulio, pastaraisiais metais džiugu stebėti, kaip darniai dirba būsto pritaikymu užsiimančios komandos. Atrodo, kad visi nuoširdžiai stengiasi, kad būstas būtų pritaikytas ne atmestinai. Nors, žinoma, pasitaiko įvairių sudėtingų situacijų, yra atvejų, kai nepavyksta iš karto rasti sprendimo.


Sensorinės priemonės – didelė pagalba šeimoms

Vilnietė Inesa Razumovskaja augina autistišką vaiką. Ji džiaugiasi, kad valstybės lėšomis galėjo įsigyti įvairių sensorinių priemonių. Inesa už beveik 2 tūkst. eurų nusipirko pasunkintą antklodę, liemenę, antkojus, burbulų lempą, šviečiantį stalą, projektorių su žvaigždėmis, taip pat įvairių taktilinių priemonių: kamuoliukų, vibruojančią pagalvėlę ir pan. Inesa pasakoja, kad šios priemonės buvo aptartos su ergoterapeutu, kuris dirba su jos sūnumi ir jį puikiai pažįsta. Dėl to viskas pasiteisino – jos vaikui sunku užmigti, paprastai šis procesas trunka 2-3 valandas, o su specialia antklode – 15 minučių. Geriau atsipalaiduoti padeda ir šviesų projektorius. Liemenė padeda nusiraminti, susikaupti, kai vaikas ilgą laiką nenustygsta, antkojai padeda, kad nevaikščiotų ant pirštų galiukų. Sūnus labai mėgsta leisti laiką prie šviesos stalo. Prie jo vyksta ir logopediniai užsiėmimai. Sensoriniai kilimėliai padeda pažinti spalvas, skaičius, taip pat apsiraminti, nes atsistojus ant jų viduje esantys dažai tarsi plaukioja po kojomis. Pasak Inesos, šios priemonės nemažai kainuoja, patiems nusipirkti jų tik­rai nepavyktų. Jos padeda susitvarkyti su vaiko priepuoliais, kurie gali kilti dėl įvairių dalykų – pavyzdžiui, sūnų iš proto gali išvesti kaimyno daromas remontas. Jis gali mėtyti daiktus, netgi žaloti save.

Tiesa, Inesa mano, kad reikėtų ir kitokių priemonių – pavyzdžiui, lavinančių komunikaciją. Taip pat jos sūnui praverstų bėgimo takelis, nes jis turi judėjimo sutrikimų. I. Razumovskaja įsitikinusi, kad priemonių sąrašas galėtų būti ne baigtinis, o pildomas pagal vaiko diagnozę, atsižvelgiant į tai, ko jam tik­rai reikia.

Inesa džiaugiasi, kad puikiai pavyksta bendrauti su Vilniaus miesto savivaldybe – reikalai sprendžiami labai greitai ir konstruktyviai, tačiau ji sako girdinti, kad kitų rajonų gyventojai skundžiasi, jog savivaldybės ne visada supranta, ko tėvams reikia. Ji taip pat apgailestauja, kad antrą kartą dėl paramos galima kreiptis tik po 5 metų. Dabar įsigijo priemonių, o jei reikėtų pritaikyti būstą (pavyzdžiui, dėl vaiko saugumo ji planuoja ateity paminkštinti namų sienas), reikėtų laukti 5 metus.

D. Laiconas atkreipė dėmesį, kad pastebima tendencija, jog daugėja prašančiųjų pritaikyti būstą neįgaliajam. Vien per 2019 metus Vilniuje buvo gauti 85 prašymai. 2020 m. sausio 1 d. būsto pritaikymo laukė 165 neįgalieji. Dar 23 būstuose pritaikymo darbai, kurie buvo pradėti 2019 m., perkelti į 2020 metus. E. Najulis šią tendenciją taip pat sako pastebintis – nors atrodo, kad kasmet pritaikoma nemažai būstų, eilės vis dar išlieka. Tiesa, dažnai būsto pritaikymo nebereikia ilgai laukti – suspėjus laiku kreiptis darbai gali būti atlikti dar tais pačiais ar kitais metais.

Aurelija BABINSKIENĖ
Zigmo Ripinskio ir asmeninio archyvo nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt