UD patikros lapas – patogus įrankis, padėsiantis aplinką pritaikyti visiems

Neįgaliųjų reikalų departamentas pirmasis įsivertins, kaip jo aplinka ir paslaugos prieinamos visai visuomenei.

Universali aplinka
Nustatymai

Universalus dizainas (UD) – daugeliui jau neblogai žinomas terminas. Vis dėlto, pasak Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotojos, vykdančios direktoriaus funkcijas, Jolantos Šliužienės, nors jau kurį laiką kalbėjome apie universalaus dizaino principų taikymą, trūko praktinių įrankių įsivertinti savo paslaugų, priemonių bei gaminių prieinamumą. Neįgaliųjų departamento iniciatyva toks įrankis – UD patikros lapas – sukurtas ir jau pristatytas Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje.

J. Šliužienės teigimu, UD patikros lapas yra universali paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo vertinimo sistema, pagal kurią galima įvertinti ir apskaičiuoti produktų (paslaugų ir gaminių) prieinamumo ir tinkamumo visiems lygmenį. Jis sukurtas Neįgaliųjų reikalų departamentui įgyvendinant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 metų programos 2019 metų veiksmų plano priemonę „Organizuoti mokymus savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovams universalaus dizaino principų taikymo srityje“.


UD patikros lapo pagrindas – kokybinis tyrimas

UD patikros lapo paskirtis – paprastai apibūdinti, kaip turi būti projektuojama, konstruojama ir tvarkoma aplinka, teikiama informacija, organizuojama komunikacija, gaminami gaminiai ir pan., kad paslaugos bei gaminiai būtų prieinami visiems žmonėms.

Šiai metodikai sukurti Neįgaliųjų reikalų departamentas pasitelkė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutą. Jo atstovės Anos Staševičienės teigimu, reikėjo nustatyti pagrindinius paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo visiems vartotojams vertinimo kriterijus, sudaryti vertinamų elementų sąrašą, parengti UD principų taikymo rekomendacijas ir patį UD patik­ros lapą. Tam buvo atliktas kokybinis tyrimas, apklausti dviejų tikslinių grupių – paslaugų bei gaminių vartotojų ir jų teikėjų bei gamintojų – atstovai, išsiaiškinti svarbiausi dalykai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, kad paslaugos ir gaminiai būtų prieinami ir tinkami visai visuomenei, taip pat organizuoti mokymai.

Pasak J. Šliužienės, tyrimas atskleidė, kad paslaugų ir gaminių vartotojai, jų teikėjai bei gamintojai universalų dizainą supranta skirtingai. Ši sąvoka dažniausiai suprantama kaip fizinės aplinkos pritaikymas, todėl daugiausiai dėmesio skiriama judėjimo negalią turinčių asmenų poreikiams užtikrinti. Kitų negalių turintiems asmenims padėti paprastai pasitelkiamas atsakingas asmuo, kuris galėtų pasitikti, palydėti ir pan. Paslaugas teikiantys tyrimo dalyviai nurodė, kad jiems sunkiausia aptarnauti neregius ir silpnaregius, o lengviausia – klausos negalią turinčius asmenis. O štai pastarieji teigė, jog jiems sunku gauti tinkamas paslaugas dėl sudėtingos komunikacijos su klientus aptarnaujančiu personalu. Paslaugų teikėjų grupės dalyviai pabrėžė, kad jiems trūksta įgūdžių bendrauti su neįgaliais asmenimis.


Visi reikalavimai – vienoje vietoje

A. Staševičienės teigimu, rengiant UD patikros lapą, buvo labai svarbu kuo aiškiau aprašyti, kaip turi būti pritaikytas vienas ar kitas objektas, gaminys, nurodyti konkrečius reikalavimus ir rekomendacijas. „Visi reikalavimai ir rekomendacijos pateikti remiantis tiek Lietuvos, tiek tarptautinių teisės aktų reglamentais, – sako A. Staševičienė. – Pateikdami bet kurią rekomendaciją, nurodėme šaltinį – teisės aktą, kuriame ji reglamentuota. Tarp šių šaltinių – bendruosius universalaus dizaino principus nustatantys dokumentai: Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų“ ir kt., o taip pat konkrečius reikalavimus nurodantys teisės aktai: Statybos įstatymas, Statybos techniniai reglamentai, ISO, IDO standartai, higienos normos, kelių eismo taisyklės ir pan.“

Patikros lape nurodytą informaciją galima susirasti ir savarankiškai, tačiau tai pareikalautų nemažų laiko, žmogiškųjų, o taip pat ir finansinių ištek­lių, nes prieiga prie kai kurios informacijos yra mokama. Vienoje vietoje pateikti visi rodik­liai – didelis palengvinimas universalaus dizaino principus kuo platesniu mastu pasirengusiems taikyti paslaugų ir gaminių teikėjams bei gamintojams.


Paslaugų ir gaminių vertinimo kriterijai

Pristatydama UD patikros lapą J. Šliužienė atkreipė dėmesį, kad jame išskirti paslaugų ir gaminių prieinamumo bei tinkamumo vertinimai. Vertinant paslaugų prieinamumą visiems vartotojams, rekomenduojama išanalizuoti tokias fizinės aplinkos prieinamumo pozicijas: automobilių statymas; takai iki pastato, rampos; įėjimas į pastatą, koridoriai; laiptai, liftai; durys, langai; tualetai ir sanitariniai mazgai; klientų aptarnavimo vietos; interjero detalės. Svarbu įvertinti ir informacijos bei komunikacijos prieinamumą – ar lengva orientuotis, kaip vyksta rašytinė komunikacija; kaip naudojamos informacinės ir komunikacinės technologijos. Taip pat rekomenduojama išanalizuoti valdymo ir priežiūros aspektus.

Vertinant gaminių tinkamumą visiems vartotojams, siūloma atkreipti dėmesį, kaip jie atitinka pagrindinius UD principus: lygias galimybes; lankstumą; intuityvumą ir paprastą naudojimą; suvokiamą informaciją; saugumą ir toleranciją klaidai ir kt.

Gaminių vartotojams labai svarbus jų įpakavimas bei ženklinimas ant pakuočių. Patikros lape rekomenduojama įvertinti, ar pakuočių atidarymo vietos lengvai randamos, aiškiai matomos, neužklijuotos reklaminiais lipdukais, ar jas galima lengvai, nesinaudojant papildomomis priemonėmis, atidaryti ir pan. A. Staševičienė primena, kad negalią turintys tyrimo dalyviai akcentavo, jog jiems visiškai nepriimtinos vakuuminės gaminių pakuotės. Pastabų jie turėjo ir iš plastiko pagamintoms pakuotėms – jas atidaryti gerokai sunkiau nei popierines.

Svarbu ir tai, ar informacija ant pakuotės lengvai įskaitoma, ar ne per smulkus šriftas, ar suprantamas teksto turinys, ar naudojami paveiksliukai ir schemos, ar lengvai surandama ir aiškiai įskaitoma maisto produktų galiojimo data, ar yra galimybė ant pakuotės esančią informaciją perskaityti alternatyviuoju būdu – Brailiu raštu, nuskenavus barkodą, išgirsti balsu ar pan.


Departamentas įsivertins pirmiausia

J. Šliužienė įsitikinusi, kad šis instrumentas įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms padės įsivertinti savo aplinką, teikiamas paslaugas, gaminamus gaminius, paskatins imtis pokyčių. Artimiausiu metu Neįgaliųjų reikalų departamentas Paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo visiems vartotojams kuo platesniu mastu patikros lapą patvirtins kaip rekomenduojamą priemonę įstaigoms ir organizacijoms. Dar šiemet numatomos 8 viešinimo kampanijos, skirtos informuoti visuomenę apie sukurtą įrankį ir galimybę įsivertinti gaminių bei paslaugų prieinamumo visiems lygį.

J. Šliužienė patikino, kad Neįgaliųjų reikalų departamentas bus pirmoji įstaiga, kuri įsivertins savo teikiamų paslaugų prieinamumo visiems lygį. Visi norintys pasekti jo pavyzdžiu Patikros lapą ir jo pildymo instrukciją gali atsisiųsti iš Neįgaliųjų reikalų departamento interneto svetainės http://www.ndt.lt/universalus-dizainas.

Aldona DELTUVAITĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt