Viešasis transportas negalią turintiems žmonėms pritaikomas vis geriau

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas mano, kad naujieji Vilniaus autobusai gerai pritaikyti negalią turintiems žmonėms.

Universali aplinka
Nustatymai

Žmonės, turintys skirtingas negalias, vis dažniau naudojasi viešuoju transportu. Visi naujai vežėjų įsigyjami miesto autobusai – žemagrindžiai, turi nuovažas įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu. Transporto priemonės taip pat pritaikomos ir regos bei klausos negalią turintiems žmonėms. Sudėtingesnė situacija su tolimajam susisiekimui skirtais autobusais – pasak keleivių vežėjų, jiems įsigyti turėtų būti skiriama valstybės parama. 

Sostinė atsinaujina

Pastaruoju metu itin ženklių permainų būta sostinės viešajame transporte. Techniškai ir morališkai pasenusius autobusus bei troleibusus pakeitė naujos, modernios žemagrindės transporto priemonės, kuriose – ir žmonėms su negalia reikalinga įranga.

„Pristatydami anksčiau įsigytuosius „Solaris Urbino“ autobusus ar „Solaris Trollino“ troleibusus, sulaukėme ir šiokių tokių žmonių su negalia pastabų. Naujausias mūsų pirkinys – 18 m ilgio autobusai „MAN Lion‘s City G“ jau visiškai pritaikyti neįgaliesiems. Rengdami specifikaciją jiems pirkti, atsižvelgėme į žmonių su negalia išsakytas pretenzijas bei pageidavimus. Džiaugiuosi, kad iš neįgaliųjų organizacijų atstovų apie naujausius įsigytus autobusus sulaukėme tik palankių vertinimų. Iš viso mieste važinės penkios dešimtys tokių transporto priemonių“, – sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Rimantas Markauskas.

Naujųjų MAN autobusų pristatyme dalyvavęs ir vienas pirmųjų juos apžiūrėjęs asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas pasidžiaugė, jog pagaliau sostinė įsigijo universalaus dizaino principus atitinkančias transporto priemones. Naujuosiuose vilniečių MAN – viskas, ko reikia, kad negalią turintys žmonės jaustųsi patogiai: apšviesti ir Brailio raštu pažymėti vairuotojo iškvietimo mygtukai, per visą salono ilgį besidriekiančios ryškiai geltona spalva pažymėtos vedimo juostos silpnaregiams, žmonėms su klausos negalia – informaciniai ekranai. Vadinamosios „kneeling“ sistemos dėka naujieji autobusai pasvyra link šaligatvio, dėl to patogiau į saloną patekti ne tik neįgaliesiems vežimėliuose, bet sunkiau vaikštantiems žmonėms ar tėvams su vaikų vežimėliais.

Sostinė neseniai įsigijo 50 naujų autobusų.

Dėmesys žmonėms su negalia – ir Šiauliuose

Bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas pabrėžia, kad visi Šiauliuose važinėjantys autobusai – tik žemagrindžiai: „Iki karantino dar turėjome keletą ne žemagrindžių autobusų, kurie vežė keleivius atokesniais, toliau nuo miesto centro besidriekiančiais maršrutais. Per karantiną jų atsisakėme, šios transporto priemonės į miesto gatves nebegrįš. Visus naujai įsigyjamus miesto autobusus stengiamės pritaikyti žmonėms, turintiems skirtingas negalias.“

Šiauliuose gyvenantys neįgalieji džiaugiasi, kad bendrovė „Busturas“ su jais noriai bendrauja ir bendradarbiauja. Neseniai miesto autobusų stotyje surengtas susitikimas su silpnaregiais, kalbėtasi apie tai, kaip geriau jiems pritaikyti tiek autobusų stoties patalpas, tiek ir transporto priemones.

„Galiu pasidžiaugti, kad per pastaruosius trejetą metų mano Šiauliai tapo visai kitu miestu. Šaligatviai vis dažniau dažomi geltonai, daugėja taktilinių takelių. Vieni pirmųjų šalyje „prakalbinome“ miesto stoteles ir miesto autobusus“, – dėsto regos negalią turinti šiaulietė Vida Jočienė.

Ji pasidžiaugia, jog susitikimą inicijavo ne patys negalią turintys žmonės, bet miesto bei bendrovės „Busturas“ vadovai. „Puiku, kad keleivių vežėjai domisi mūsų problemomis, sprendžia pasitaikančias problemas. V. Seirackui patiko mintis apie žmonėms su regos negalia skirtos programėlės įdiegimą tarpmiestiniuose autobusuose. Tam, be abejo, reikėtų ir kitų miestų vežėjų palaikymo. „Kalbantys“ autobusai būtų labai naudingi silpnai matantiems ir nematantiems“, – dėsto V. Jočienė.

V. Seirackas sako žmonių su regos negalia idėja girdėti išvažiuojančius ir atvykstančius tarp­miestinius autobusus stočių peronuose pasidalinęs su asocia­cijos „Linava“ vadovais. „Bandysime siūlyti Susisiekimo ministerijai, kad inicijuotų panašų projektą – vieniems vežėjams „įgarsinti“ tarpmiesčio susisiekimui skirtus autobusus būtų pernelyg brangu. Į negalią turinčių žmonių išsakytas pastabas žadame atsižvelgti ir ateityje, įsigydami naujus autobusus tiek miesto, tiek tarpmiesčio maršrutams“, – pabrėžia „Busturo“ vadovas.

Jo teigimu, prie geresnės situacijos prisidėjo ir asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ vairuotojams surengti mokymai, kaip tinkamai padėti negalią turintiems žmonėms: „Dabar sulaukiame miestiečių padėkų, kad vairuotojai noriai padeda negalią turintiems žmonėms. Mūsų bendrovės tikslas – kad žmonių, turinčių skirtingas negalias, gyvenimas taptų lengvesnis. Esame numatę ir pokyčių pirkdami naujus autobusus tarpmiesčio maršrutams. Žinoma, jei juos įgyvendinti pavyks.“


Permainos – priemiesčio maršrutuose

Bendrovė „Kautra“ veža keleivius ne tik tarpmiesčio maršrutais: laimėjusi viešųjų pirkimų konkursus, bendrovė dirba ir Kauno rajone, Druskininkuose, Alytuje, Klaipėdoje. Pirkdami naujas transporto priemones, įmonės vadovai stengiasi atsižvelgti ir į negalią turinčių žmonių poreikius.

„Visi dar pamena, koks neseniai buvo Alytaus viešasis transportas – žmones vežė nepatogūs, ne žemagrindžiai miesto mikroautobusai. Dabar visi Dzūkijos sostinės autobusai pritaikyti turintiesiems skirtingas negalias. Matome, kad žmonės su negalia aktyviai naudojasi viešuoju transportu. Neslėpsiu: iš pradžių sulaukėme pastabų, jog ne visi vairuotojai pareigas padėti neįgaliesiems atlieka tinkamai. Daug bendravome su darbuotojais, pastaruoju metu pretenzijų tarsi nebegirdėti“, – sako bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Šią vasarą bendrovė „Kaut­ra“ pakeitė ir paskutinius penkis Druskininkuose važinėjusius ne žemagrindžius mikroautobusus. Naujesni „Mercedes-Benz Sprinter“, pakeitę senuosius „Volkswagen Crafter“, yra žemagrindžiai, patogūs ne tik neįgaliesiems vežimėliuose, bet ir mamoms su vaikais ar senjorams.

Bendrovė „Kautra“ veža keleivius ir Kauno rajono maršrutais. „Čia maždaug 85 proc. autobusų pritaikyti žmonėms su negalia. Be to, keleivius veža trys priemiesčio vežimams skirti autobusai su keltuvais. Net jei viešųjų pirkimų konkurso sąlygose nėra reikalavimo vežti keleivius žemagrindėmis transporto priemonėmis, stengiamės, kad viešasis transportas būtų patogus visiems“, - pabrėžia bendrovės rinkodaros direktorius.

Kauniečiai turi ir daugiausiai žmonėms su negalia pritaikytų tarpmiesčio vežimams skirtų autobusų. Prieš keletą metų jie įsigijo tris dviaukščius „Set­ra“ su nuovažomis įvažiuoti neįgaliojo vežimėliais. Vis dėlto daugiau įsigyti tokių transporto priemonių bendrovė kol kas neplanuoja. „Koronaviruso pandemija smarkiai kirto keleivių vežėjams, gerokai sumažėjo keleivių, todėl turime ypač kruopščiai skaičiuoti išlaidas. Ekonomiškai tokių transporto priemonių įsigijimas neatsiperka, būtų puiku, jei sulauktume daugiau valstybės paramos“, – dėsto G. Pakusas.

Negalią turintiems žmonėms pritaikyti ir beveik visi Tauragės autobusų parko miesto bei priemiesčio autobusai. „Dešimt mūsų turimų „Temsa“ – su liftais, trys nauji elektriniai autobusai – su nuovažomis neįgaliojo vežimėliams. Pritaikyti ir penki senesni „Mercedes-Benz“ mikroautobusai“, – sako autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius.

Jo teigimu, netrukus žadama įsigyti dar pora žemagrindžių autobusų, kurie būtų patogūs tiek neįgaliesiems, tiek ir kitiems miestiečiams. „Kito kelio neturime – tik stengtis, kad viešasis transportas taptų patrauk­lus visiems. Manau, prie viešojo transporto populiarinimo prisidės ir nuo rugpjūčio pradžios įdiegtas nemokamas važiavimas miesto viešuoju transportu“, – pabrėžia Tauragės autobusų parko vadovas.

Naujieji autobusai pasvyra link šaligatvio krašto, kad būtų patogu įvažiuoti.

Naujos programos – dar daugiau galimybių žmonėms su negalia

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas (LKVA) Gintaras Nakutis džiaugiasi, kad vežėjai vis daugiau dėmesio skiria visų keleivių patogumui. Partaruoju metu atsiranda vis daugiau naujų projektų, galimybių atnaujinti viešojo transporto priemonių parkus ne tik ekologiškomis, bet ir neįgaliųjų poreikiams pritaikytomis transporto priemonėmis.

Klimato kaitos programos priemonėje „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti elektra, biometanu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones“ numatyti ir reikalavimai transporto priemonių pritaikymui žmonėms su skirtingomis negaliomis.

„Tikiuosi, kad vežėjai galės įsisavinti Klimato kaitos programai skiriamas lėšas, įsigis daugiau universalių, patogių transporto priemonių. Keleivių vežėjai labai stengiasi, kad negalią turintiems žmonėms būtų patogu keliauti, atsižvelgia į jų pageidavimus. Puiku, kad tarp keleivinio transporto įmonių vadovų ir neįgaliųjų atstovų atsiranda vis daugiau supratimo, bendradarbiaujama vis aktyviau“, – pasidžiaugia LKVA prezidentas.

Lina JAKUBAUSKIENĖ
Autorės nuotraukos

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt