Pritaikytas būstas ir gyvenimą palengvina, ir daugiau savarankiškumo suteikia

Ramūnas Aliukonis džiaugiasi jam įrengtu keltuvu-kėdute, leidžiančiu patogiai pakilti į gyvenamojo namo antrą aukštą. Asmeninio archyvo nuotr.

Darni aplinka
Nustatymai

Užklupus negaliai iš esmės keičiasi žmogaus gyvenimas. Tai, kas buvo įprasta vakar, šiandien pasidaro nepasiekiama. Laiptai prie namo ar daugiabučio laiptinėje, siauros durys į vonią, ankštas tua­letas, kuriame neįmanoma apsisukti su vežimėliu, vanduo kieme esančiame šulinyje ir daugybė kitų dalykų stip­riai apriboja neįgalaus žmogaus galimybes bei savarankiškumą. Būsto pritaikymo neįgaliesiems programa padeda spręsti šias problemas. Pernai neįgaliųjų būstams pritaikyti iš valstybės biudžeto skirta 2 mln. 248 tūkst. eurų: suaugusių būstams – 1 mln. 758 tūkst. eurų, vaikų – 490 tūkst. eurų.  

Optimalus sprendimas

Ramūnas Aliukonis iki smulkmenų prisimena prieš dvejus su puse metų įvykusią nelaimę. Kaune Karaliaus Mindaugo prospektu motociklu važiavusio vyro nepastebėjo automobiliu nuo Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto į M. Daukšos gatvę sukusi mergina. Eismo įvykyje stipriai nukentėjo Ramūno stuburas – buvo pažeisti 10-11 krūtinės slanksteliai, nutraukti nervai, lūžę šonkauliai pradūrė plaučius. Pusę metų ligoninėse, reabilitacijoje praleidusio vyro gyvenimas išslydo iš po kojų. Ramūnas neslepia – prireikė laiko, kad suprastų, jog yra tik du keliai: gulėti lovoje ir žiūrėti į vieną tašką lubose arba iš visų jėgų kabintis į gyvenimą. Pasirinko antrąjį.

Nuo juosmens kūno nevaldančiam vyrui teko sėsti į neįgaliojo vežimėlį. Pasikeitęs gyvenimas pareikalavo ne tik psichologinio virsmo, reikėjo prisitaikyti ir namus, aplinką. Ramūnas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, parašė prašymą būstui pritaikyti, tačiau rankų sudėjęs nelaukė, kol kažkas ateis ir viską sutvarkys. Pirmiausia plytelėmis išsiklojo kiemą, susitvarkė įvažiavimą į namą. Pasirūpinęs būtiniausiais pritaikymais galėjo laukti ir savivaldybės pagalbos. Eilė atėjo po dvejų metų. Pernai gruodžio mėnesį jo nuosavame name buvo įrengtas patogus keltuvas-kėdutė, kuriuo vyras gali pakilti į antrą pastato aukštą, pasinaudoti ten esančiu dušu.

„Iš pradžių svarstėme lifto idėją, kad su vežimėliu galėčiau pakilti į antrą aukštą. Bet paaiškėjo, kad nėra galimybių pagal visus reikalavimus jo įrengti, – pasakoja Ramūnas. – Tada man ir pasiūlė šį keltuvo-kėdutės variantą. Prie laiptų pritvirtino specialius vamzdinius bėgelius, kuriais juda kėdutė. Turiu du valdymo pultelius, bet kada galiu kėdutę išsikviesti tiek būdamas apačioje, tiek viršuje. Mano rankos stiprios, iš vežimėlio persėdu ir į automobilį, ir į lovą, tad galiu savarankiškai naudotis ir šia kėdute.“

Ramūnas vardija ir daugiau šios paprastos, bet labai patogios įrangos privalumų: ji kompaktiška, tvirta, kėdutės pakojai ir sėdynėlė – atlenkiami, tad nenaudojama neužima daug vietos, švelniai įveikia porą stačių laiptų posūkių, konstrukcija negadina namų interjero. Ir sumontavo ją per dieną.

„Vienintelis papildomas šios konstrukcijos reikalavimas – privalai turėti du vežimėlius, kad galėtum į juos persėsti tiek apačioje, tiek viršuje. Bet kadangi neįgaliam žmogui vežimėlis atstoja kojas, vienu ir šiaip negali pasikliauti, tad ši problema buvo išspręsta savaime“, – mintimis dalijasi vyras.

Ramūnas sako daug laiko skiriantis fizinei formai palaikyti: „Garažo vietoje įrengėme sporto salę, kurioje mankštinuosi, darau įvairius reabilitacijos centruose išmoktus pratimus. Kieme turime baseiną, būtų gerai jame paplaukioti, todėl žvalgausi jam tinkamo keltuvo.“


Daugėja savarankiškai pritaikomų būstų

Suaugusiems neįgaliesiems būstus pernai pritaikė 58, vaikams – 50 savivaldybių. Kasmet daugėja ir savarankiškai būstą prisitaikančių neįgaliųjų. Preliminariais Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, pernai šių darbų savarankiškai ėmėsi 79 pareiškėjai.

Kauno rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės Lidijos Morkūnienės teigimu, ir šiame rajone net 4 iš 6 neįgaliųjų, kuriems pernai buvo pritaikyti būstai ir/ar gyvenamoji aplinka, visus darbus organizavosi patys ar jų šeimos nariai – patys rinkosi jų poreikius geriausiai atitinkančias priemones, o savivaldybė pagal pasirašytas sutartis skyrė finansavimą. Pasak L. Morkūnienės, tai nebuvo patys paprasčiausi darbai: Babtų seniūnijoje vežimėliu judančiai moteriai finansuotas vietinių buitinių nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų tinklų įrengimas bei durų į vonią paplatinimas; Kačerginės seniūnijoje taip pat rateliais besinaudojančiai moteriai – vonios pritaikymas; Garliavos seniūnijoje gyvenančiam neįgaliajam skirta lėšų balkono remonto darbams, kad vežimėliu būtų galima išvažiuoti į daugiabučio namo kiemą, keltuvui ir takui iki keltuvo; Garliavos apylinkės seniūnijoje – nuovažai į būstą įrengti bei vonios patalpai pritaikyti.

Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos apraše nurodyta, kad būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų (liftų) pirkimą ir įrengimą, pareiškėjas gali organizuoti savarankiškai, pasirašęs sutartį su savivaldybe. Svarbu atkreipti dėmesį, kad savarankiškai atliekami būsto pritaikymo darbai turi būti vykdomi pagal komisijos patvirtintą statybos darbų specialisto parengtą preliminarų būsto pritaikymo darbų aprašą ir išlaidų sąmatą. Būstą savarankiškai pritaikyti galima ne tik tuomet, kai jis yra įtrauktas į einamaisiais metais pritaikomų būstų sąrašą, bet ir anksčiau, tačiau reikia žinoti, kad sutartyje numatyta būsto pritaikymo išlaidų suma bus išmokėta tik tais metais, kuriais pareiškėjas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.


Papildomas finansavimas leido patenkinti visą poreikį

Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Onutė Černiauskienė džiaugiasi, kad praėjusiais metais patenkinti visų į savivaldybę dėl būsto pritaikymo besikreipusių neįgaliųjų poreikiai. Tai buvo padaryta iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavus papildomą (daugiau nei 23 tūkst. eurų) finansavimą.

Papildomu finansavimu pasinaudojo ne tik ši savivaldybė. Suaugusiųjų būstams pritaikyti 28 savivaldybėms papildomai skirta 323 tūkst. eurų, 22 savivaldybės pasinaudojo galimybe padidinti vaikams pritaikomų būstų skaičių – joms papildomai skirta 140 tūkst. eurų.

Pernai Lazdijų rajone gyvenančių neįgaliųjų būstams pritaikyti iš viso skirta daugiau kaip 57 tūkst. eurų. Būstai pritaikyti 7 sunkią neįgalią turintiems rajono gyventojams, vienam sunkią negalią turinčiam vaikui skirta lėšų sensorinėms priemonėms įsigyti.

Pasak O. Černiauskienės, dažniausiai vietoje vonių buvo įrengiami dušai, klozetai, įvairūs sanitariniai įrenginiai (atlenkiamos kėdutės, elektriniai vandens šildytuvai, gyvatukai), platinamos durų angos, įmontuojamos naujos durys, išimami slenksčiai arba prie jų padaromi nedideli nuolydžiai ir pan. Prie trijų namų įrengtos nuovažos, kad rateliais judantys neįgalieji galėtų išvažiuoti į lauką. „Kaimuose gyvenantiems neįgaliesiems sumontuoti vidaus vandentiekio įrenginiai, pastatyti 2 buitiniai biologiniai valymo įrengimai iš esmės paleng­vins jų gyvenimą, – sako O. Černiauskienė. – Visi šie žmonės, buvo tarp jų ir vienišų, turi sunkią negalią, du yra netekę kojų. Savivaldybės pagalbos jiems tik­rai labai reikėjo.“

Preliminariais Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, už valstybės skirtas lėšas pernai pritaikyti 407 būstai suaugusiems ir 133 būstai vaikams (iš jų 110 vaikų nupirktos sensorinės priemonės). Praėjusiais metais įsigyta 118 keltuvų ir laiptų kopiklių, sumontuota 11 vandentiekio įrenginių ir 20 biologinių valymo įrenginių. Tai gerokai padidino neįgaliųjų savarankiškumą, nemažai žmonių įgalino grįžti į visavertį gyvenimą.

Aldona DELTUVAITĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas