Lietuvoje jau daug metų galioja teisės aktai, numatantys, jog statiniai turi būti pritaikomi negalią turinčių asmenų poreikiams, tačiau vis pasitaiko atvejų, kad naujai atsidariusios įstaigos nėra prieinamos. Kita vis dar sutinkama situacija – pradėjus eksploatuoti statinį jo pritaikymas dingsta. Kodėl taip atsitinka ir kaip šias bėdas spręsti, diskutuota Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje.
Kelis dešimtmečius ta pati problema
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė atkreipė dėmesį į jau daugelį metų egzistuojančią problemą – net nauji statiniai nėra visiškai prieinami negalią turintiems žmonėms. M. Ošmianskienė pateikia kelis pavyzdžius – trys neseniai Vilniaus mieste duris atvėrusios maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos (kavinės) neturi žmonėms vežimėliuose prieinamų sanitarinių mazgų.
Šiuos atvejus analizuoti ėmęsis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Aidas Valys informavo, jog anksčiau nebuvo reikalaujama, kad kiekvienos įstaigos patalpose būtų įrengti tualetai. Buvo numatyta, kad sanitariniai mazgai turi būti kiekviename pastato aukšte. Nuo 2020 metų pradžios galioja reikalavimas pritaikyti ir atskiras patalpas, jei yra gautas leidimas jų statybos darbams.
Vis dėlto Seimo Neįgaliųjų teisių komisija norėjo aiškių atsakymų, kaip stiprinti statinių priežiūrą ir kaip užtikrinti, kad visi statomi ar rekonstruojami objektai būtų tvarkomi atsižvelgiant į universalaus dizaino principus.
Kartais ir nedidelė, kitiems nepastebima, kliūtis trukdo patekti į pastatą.
Trūksta esamų pastatų naudojimo kontrolės
Aplinkos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus teigimu, statinio projektavimo ir jo statybos bei užbaigimo procesai yra kontroliuojami gana gerai. „Šiuo metu galiojantis reguliavimas praktiškai nepalieka galimybių projektuoti viešuosius statinius nenumatant jų pritaikymo asmenų su negalia poreikiams. Suderinti statinio nepritarus asmenų su neįgalia interesams atstovaujančioms institucijoms nėra įmanoma“, – teigia aplinkos viceministras.
D. Kvedaravičius pripažįsta, kad silpnoji dalis – jau naudojamų statinių kontrolė. Nepakankamai dėmesio skiriama ir pritaikymui neįgaliųjų poreikiams, kai atliekami statybos darbai keičiant statinių paskirtį. „Teisinis reguliavimas numato, kad pritaikyti reikia, bet kontrolės trūksta“, – sako aplinkos viceministras.
Jo teigimu, šiuo metu statinio naudojimo priežiūra rūpinasi savivalda. Už tai atsakingi vos 1–2 specialistai. „Suprantame, kad jie sunkiai sugebės patikrinti visus pastatus. Dažniausiai tikrinama reaguojant į skundus. Jei negaunamas skundas, tos patalpos ir nebūna patikrintos“, – situaciją pristato D. Kvedaravičius.
Planuoja sukurti pastatų vertinimo sistemą
Aplinkos viceministras informavo, kad Aplinkos ministerija per 2021 m. numato sukurti pastatų prieinamumo asmenims su negalia vertinimo sistemą. Taip pat planuojama pagal šią sistemą atlikti valstybės ir savivaldybės pastatų prieinamumo vertinimą. Na, o 2022 m. žadama parengti asmenų su negalia poreikiams nepritaikytų pastatų pritaikymo veiksmų planą.
Pasak aplinkos viceministro, matant realią situaciją galėtų būti numatytos ir lėšos problemai spręsti – tiek valstybės valdomiems statiniams pritaikyti, tiek kontrolei užtikrinti.
„Jei valstybės valdomuose statiniuose yra pavyzdžių, kai jie nepritaikyti, kokį pavyzdį rodome. Turime pradėti nuo savęs“, – įsitikinęs D. Kvedaravičius.
Taip pat planuojama patikslinti teisinį reguliavimą, nustatantį statinių naudojimo priežiūrą vykdančių institucijų funkcijas užtikrinant, kad asmenims su negalia skirti elementai būtų išlaikomi visą naudojimo laikotarpį. Pavyzdžiui, išduodant higienos pasą taip pat gali būti žiūrima, ar įstaiga turi neįgaliesiems pritaikytus tualetus ir informuoti už tai atsakingas institucijas.
Didieji prekybos centrai dažnai rodo pavyzdį, kaip projektuoti aplinką, kad ji būtų patogi visiems.
Ar neįgaliųjų atstovų priežiūra veiksminga?
Šiuo metu statinių, kurie yra pripažinti kaip labai svarbūs neįgaliesiems, priėmimo darbe dalyvauja neįgaliųjų atstovai. Statybos įstatymas numato, kad už statinių prieinamumą atsakingas Neįgaliųjų reikalų departamentas arba jo įgaliota institucija. Jau ne pirmą dešimtmetį pastatų priežiūros konkursą laimi Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija. Tam kasmet skiriama apie 169 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Deja, neįgaliųjų bendruomenė kritikuoja šiuo metu galiojančią pastatų prieinamumo patikros tvarką ir abejoja jos veiksmingumu.
Pasak M. Ošmianskienės, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija neturi pakankamai resursų nei visus objektus apžiūrėti, nei tinkamai juos įvertinti.
Aplinkos ministerija mano, kad neįgaliųjų interesams atstovaujančios organizacijos galėtų būti labiau įtraukiamos į statinių patikrą.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė įsitikinusi – pastatų vertinimo turėtų imtis ekspertai – architektai, inžinieriai. Tai turėtų būti nuolatinė funkcija. Pats departamentas neturi pajėgumų vykdyti šią funkciją, o skelbiamame konkurse kasmet dalyvauja viena asociacija.
Prieinamumą vertins ekspertai
E. Čaplikienė informavo, kad praėjusiais metais Seimui buvo pateiktas Statybos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatoma, kad pastatų prieinamumą vertintų ekspertai –Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas Egidijus Grigonis sako iš esmės pritariantis, kad projekto sprendinių atitiktį norminiams dokumentams turėtų vertinti ekspertai, tačiau išreiškė nuogąstavimą, ar jie statinių prieinamumo reikalavimus laikys esminiais.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) atliktas tyrimas rodo, kad apie 30 tūkst. visuomeninės paskirties objektų dar nėra prieinami žmonėms su negalia. Visiškai prieinamos tik penktadalis sveikatos įstaigų, 66 proc. socialinių paslaugų centrų, 18 proc. socialinės paramos skyrių, 4,5 proc. seniūnijų. Nelabai gera padėtis aukštosiose mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose. Lietuvoje negalią turinčių žmonių poreikiams pritaikyta mažiausiai kultūros ir turizmo objektų Baltijos šalyse.
„Nesant pritaikytos aplinkos ir neužtikrinant prieinamumo, žmonės neturi realių galimybių gauti sveikatos, socialinių paslaugų, dalyvauti darbo rinkoje ar švietime bei socialiniame gyvenime“, – įsitikinusi LŽNS atstovė Ginta Žemaitaitytė.
Aurelija BABINSKIENĖ
