Prezidento žinia Lietuvai: paslaugos ir erdvės turi būti prieinamos visiems

Prezidentas Gitanas Nausėda įvertino, kaip Šeirės pažintinis takas priraikytas negalią turintiems žmonėms. Prezidento kanceliarijos nuotr.

Darni aplinka
Nustatymai

Pasivaikščiojimas gamtos takais, apsilankymas bibliotekoje – tokia įprasta veikla, kad dažnai apie tai net nesusimąstome, tačiau ar tai prieinama judėjimo negalią turintiems žmonėms? Per savo darbinį vizitą į Telšių regioną Prezidentas Gitanas Nausėda daug dėmesio skyrė būtent negalią turintiems žmonėms, skleisdamas žinią, kad viešosios paslaugos, erdvės ir informacija turi būti prieinama visiems. 

Pritaikytas ne tik judėjimo negalią turintiesiems

Pirmiausia Prezidentas G. Nau­sėda apsilankė Žemaitijos regioniniam parkui priklausančiame Šeirės pažintiniame take Plateliuose. Į pasivažinėjimą gamtos takais pakvietęs Gintą Žemaitaitytę bei Aušrinę Packevičiūtę, jis įvertino, kaip šis takas pritaikytas negalią turintiems žmonėms.

Pasak G. Žemaitaitytės, tai vienas geriausiai pritaikytų pažintinių takų. „Džiugina tai, kad yra supratimas, kad jau nuo pats pradžių mąstoma, jog reikia įtraukti negalią turinčius žmones“, – sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė. Ji džiaugiasi, kad su Žemaitijos regioninio parko direkcija pavyksta rasti bendrą kalbą, pastabos priimamos ir stengiamasi situaciją gerinti. „Ne visada reikia sudėtingų sprendimų, tiesiog svarbu pagalvoti apie visus žmones“, – patirtimi dalijasi Ginta.

Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus Ramūno Lydžio teigimu, Šeirės pažintinis takas pritaikytas ne tik judėjimo negalią turintiems žmonėms – yra įrengti stendai ir išleisti lankstinukai Brailio raštu, parengtas audiogidas. Ateity prieinamumas turėtų dar gerėti.

R. Lydis pasakoja, kad tai prieš 10 metų įgyvendintas projektas. Kad reikia padaryti objektą, kuris pritaikytas neįgaliesiems, sutarė ir projekto užsakovas, ir rangovas, ir projektuotojas. „Negaliu pasakyti, kad 100 proc. idealus tas takas. Dar reikėtų patobulinti. Mes, parko direkcija, praktiškai kasmet sugrįžtame, ir nors tai ne mūsų infrastruktūra, vis patvarkome“, – pasakoja direktorius.

Žemaitijos regioniniame parke yra ne vienas pritaikytas objektas. Prieinamas lankytojų centras (išskyrus antrą aukštą), Amatų centras, Užgavėnių ekspozicija. Iš dalies pritaikytas dviračių takas aplink Platelių ežerą (kai kur reikia asistento dėl stačių nuokalnių). „Pradedame kurti sistemą. Siekiamybė yra, kad žmonės su negalia regioniniame parke turėtų galimybę praleisti ne tik porą valandų, bet ir visą savaitgalį“, – sako R. Lydis.

Prezidentas domėjosi Mažeikių rajono bibliotekos, kuri yra atvira visiems, veikla.

Gamta turėtų džiaugtis visi

„Matome, kad Šeirės takas yra vienas populiariausių. Jei būtų nepatogu ir neįdomu, matyt, taip nebūtų. Teko matyti, kad žmonės su negalia atvažiuoja, reiškia, žinia yra pasklidusi“, – mintimis dalijasi Žemaitijos regioninio parko direktorius.

„Visiems žmonėms svarbu kur nors lankytis, bendrauti, susipažinti, turėti teigiamų emocijų. Mes taip pat norime išvažiuoti, pakeliauti miško takais, pasigrožėti, pakvėpuoti grynu oru, atrasti paukščius. Neatsimenu, kada buvau tokiu bundančiu metu miške. Tai kažkas tokio“, – įspūdžiais dalijasi Ginta ir atkreipia dėmesį, kad tokie takai patogūs ne tik vežimėliais judantiems žmonėms. Ji sako pažintiniame take sutikusi senjorę, kuri tik nutirpus sniegui iškart skuba pasivaikščioti po mišką su šiaurietiškomis lazdomis. Juk daug patogiau vaikščioti taku negu bristi per samanynus. Tokį patį džiaugsmą gali patirti ir mama su mažu vaiku vežimėlyje.

„Natūralus žmogaus poreikis lankytis gamtoje – mes, per tiek metų neturėję galimybių, užmiršome tai. Labai apmaudu, kai įrengiant naujus objektus apie tai nepagalvojama. Aišku, visų takų nepritaikysi, to mes ir nesiekiame, bet jei yra galimybė ir gamtos reljefas dėkingas, turėtų būti pagalvota apie prieinamumą visiems“, – sako Ginta.

Pasak G. Žemaitaitytės, prieinamumas prasideda nuo informacijos. Labai svarbu, kad ji būtų adekvati esamai situacijai. Kai kada paskambinus pasakoma, kad viskas pritaikyta, o atvykus paaiškėja, kad pritaikytas tik fragmentas arba kad neįmanoma naudotis. Ginta atkreipia dėmesį, kad objektas negali būti laikomas pritaikytu, jei nebus tinkamai įrengtos automobilio aikštelės, iš jos negalima patekti į objektą, nėra pritaikyto tualeto ir pan. Kuriozinių situacijų išvengiama, kai bendraujama su neįgaliųjų atstovais.


Biblioteka visiems

G. Nausėda apsilankė ir Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, ant kurios durų puikuojasi užrašas „Bib­lioteka visiems“. Pasak direktorės Alinos Bernotienės, bib­liotekos patalpos tapo prieinamos visiems po 2016 m. atliktos renovacijos. Ji pritaikyta ne tik fizinę, judėjimo negalią, bet ir kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems lankytojams. Bibliotekos fonduose yra garsinių bei Brailio raštu parašytų knygų regėjimo negalią turintiems asmenims.

Bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje įkurta „Emocijų raiškos erdvė“, kurioje galima mokytis valdyti emocijas, susitvarkyti su pykčiu, įtampa ir pan. Ji ypač naudinga autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms. Taip pat vis populiarėja (ypač karantino metu) knygų pristatymo į namus paslaugą negalintiems pasiekti bibliotekos.

Biblioteka aktyviai bendrauja su neįgaliųjų organizacijomis, rengia renginius, parodas, filmų peržiūras, edukacinius užsiėmimus, kalendorines šventes, lėlių teatro spektaklius ir pan. „Tikslas – kad biblioteka būtų atvira visiems nepriklausomai nuo amžiaus, nuo negalios. Ir tikrai tai nebėra tik knygų atsiėmimo vieta“, – sako direktorė A. Bernotienė.


Žmonių su negalia gerovė – bendras reikalas

„Man asmeniškai visada kildavo klausimas, kodėl nepriklausomoje, link Vakarų žengiančioje Lietuvoje, jos gatvėse, kavinėse, žaidimų aikštelėse, parduotuvėse, valstybinėse įstaigose ar kitur viešumoje nematyti žmonių su negalia? Kai tuo tarpu keliaudamas užsienyje akivaizdžiai matydavau visuomenės įvairovę, – „Bičiulystei“ sakė Prezidentas G. Nausėda. – Dirbdamas Lietuvos žmonėms kaip savo pagrindinį tikslą išsikėliau socialinės atskirties mažinimą ir jo nuosekliai siekiu.“ Jo teigimu, žmonės su negalia Lietuvoje sudaro 8 proc., o jei į šį skaičių įtrauktume ir jų artimuosius – turėtume kone penktadalį Lietuvos, patiriantį vienokią ar kitokią atskirtį.

Pasak Prezidento, žmonių su negalia gerovė – tai neužbaigtas Nepriklausomybės darbas. Visuomenės įtrauktis bei lygios galimybės ir nediskriminavimas yra sritys, kur Lietuvoje reikia proveržio. „Siekiu, kad žmonių su negalia gyvenimo kokybė pagerėtų iš esmės ir visose gyvenimo srityse. Šiems darbams turime susitelkti visi. Viena ar dvi institucijos ar įstaigos norimo proveržio nesukurs. Todėl kviečiu vadovautis vieninga nuostata, kad žmonių su negalia gerovė yra mūsų visų bendras reikalas ir kiekvienas jam galime įsipareigoti asmeniškai.“

Pokyčių jau įvyko ir Prezidentūroje – ekskursijos po Prezidento kanceliariją tapo prieinamos ir žmonėms su klausos negalia (jos verčiamos į lietuvių gestų kalbą). Suplanuotos edukacinės programos ir intelekto negalią turintiems vaikams – Valstybės pažinimo centras pakvies į jiems pritaikytą edukaciją „Atrask simbolio prasmę“.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje