Zarasų laipynių parke – unikali trasa neįgaliesiems

Neįgaliųjų trasą išbando Marius Montikas.

Darni aplinka
Nustatymai

Birželį Zarasuose atidarytas laipynių parkas tapo dar vienu šio krašto traukos tašku. Viena iš medžiuose įrengtų trasų skirta neįgaliųjų vežimėliais judantiems nuotykių mėgėjams. Tai vienintelė tokia trasa ne tik Lietuvoje, Baltijos šalyse, bet, ko gero, ir visoje Europoje. Laipynių parko kūrėjai teigia analogų aptikę tik Didžiojoje Britanijoje ir JAV. 

Patraukli galimybė nepamiršti sporto

Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro (TIC) projektas ,,Socialinės įtraukties didinimas per sportinę veiklą“ sulaukė Sporto rėmimo fondo finansavimo ir paskatino ieškoti, kaip patrauklia forma paskatinti žmones judėti, sportuoti. Pasirinkta šalyje populiarėjanti laipynių parko forma. „Norėjome, kad šis parkas būtų prieinamas šeimoms, kad įtrauktume jas į sportinę veiklą, kad būtų patrauklus ir negalią turintiems žmonėms, – parko idėją pristato Zarasų TIC projektų vadovas ir šio projekto autorius bei koordinatorius Ramūnas Keršys. – Savo viziją įgyvendinome ir jau turime laipynių parką su beveik 100 kliūčių ir su taku medžiuose neįgaliesiems. Vežimėliu judantys žmonės gali patirti ir aukščio pojūtį, ir kliūtis įveikti, ir netgi pasimėgauti skrydžiu.“

Pasak R. Keršio, kai kalbama apie vieno ar kito objekto pritaikymą neįgaliesiems, dažnai apsiribojama tik patekimu į patalpas ir į tualetus. „Mūsų atveju šalia fiziškai aktyviems žmonėms skirtų trasų medžiuose įrengtas ir neįgaliųjų takas. Lietuvoje yra apie 65 tūkst. judėjimo negalią turinčių žmonių, manau, kad bent dalis jų pasinaudos galimybe ne tik įveikti kliūtis, bet ir pasportuoti“, – sako projekto koordinatorius.

Modestas Baltakis tuoj bus pasiruošęs kilti į trasą. 

Tarėsi su neįgaliaisiais

Neįgaliųjų trasa buvo nemenkas iššūkis. Pasak R. Keršio, analogiškų trasų pavyzdžių paieškos internete nebuvo labai rezultatyvios – rasti tik du neįgaliesiems pritaikyti laipynių parkai – Didžiojoje Britanijoje ir vienoje valstijoje JAV. Nors konkursą parkui įrengti laimėjusi UAB „Orangutangas“ turi daugiau kaip 10 metų tokio darbo patirties, vis dėlto neįgaliųjų trasa ir jai buvo naujas dalykas.

R. Keršys pabrėžia ir tai, jog nėra jokių specializuotų aprašų, kaip turi būti įrengiamos tokios neįgaliesiems skirtos trasos, todėl labai pravertė konsultacijos su Zarasų krašto žmonių su negalia sąjunga. „Esame ne iš tų, kurie nedrįstų paprašyti pagalbos tų žmonių, kurie kasdien gyvena su negalia. Palaikėm ryšius su Zarasų krašto žmonių su negalia sąjunga, diskutavome, išklausėme jų patarimų, bandėme juos pritaikyti“, – pasakoja R. Keršys. Sąjungos pirmininkės Olga Ludžiš teigimu, malonu, kad patys projekto kūrėjai atsižvelgė į universalaus dizaino principus.

Galvojant apie trasos pritaikymą neįgaliesiems buvo atsižvelgiama ir į kempingo, prie kurio turėjo būti įrengtas laipynių parkas, struktūrą, ir į paties parko suplanavimą. „Iš pradžių trasos konfigūracija turėjo būti kitokia, bet įvertinom, kad neįgaliesiems gali būti sunku iš vienos ar kitos pusės patekti, grįžti į parko teritoriją, todėl buvo pasirinktas kitas variantas“, – pasakoja R. Keršys.


Bazinis variantas bus tobulinamas

Neįgaliųjų trasa – beveik 200 metrų medžiuose įrengtas takas su virš jo įtemptais lynais. „Sudėtingų kliūčių nerengėm, mūsų sprendinys – stacionarios aikštelės, o tarp jų trosais sutvirtinti lankstūs takeliai iš medžio, suteikiantys nestabilumo pojūtį, – pasakoja R. Keršys. – Trasoje yra apie 20 kliūčių. Kaip ir visose laipynių trasose, reikia prisirišti specialiais apraišais, tik šiuo atveju – pririšti ne tik žmogų, bet ir jo vežimėlį.“

Pats vežimėliu neįgaliųjų trasą išbandęs R. Keršys pripažįsta, kad tai padaryti nebuvo paprasta. „Praeiti daug lengviau, negu pravažiuoti vežimėliu. Nors kliūtys nėra labai sudėtingos, vis dėlto reikia tiksliai įvažiuoti, nebijoti aukščio, judėti, išvažiuoti iš trasos, nebijoti skrydžio – turi valdyti tuos dalykus, – sako R. Keršys ir patikina, kad trasa įrengta taip, kad skirtingo fizinio pajėgumo neįgalieji ją galėtų įveikti, bet reikėtų ir pasistengti, ir paprakaituoti. – Šioje trasoje neįgaliesiems sudarytos tokios pačios sąlygos, tokia pati rizika, su kuria susiduria ir visi parko lankytojai: reikia ir karabinus perdėlioti, ir skriemulį uždėti, ir tam tikrą distanciją perskristi.“

Tiesa, dabartinę neįgaliųjų trasą R. Keršys vadina baziniu variantu ir tikisi, kad ateityje ją bus galima patobulinti, įrengti daugiau sudėtingesnių kliūčių.

Spontaniškas sprendimas apsilankyti laipynių parke Petro Kasanavičiaus nenuvylė. 

Neįgaliųjų trasoje – varžybos?

Pirmasis neįgaliųjų trasą išbandė zarasiškis Marius Montikas. Po prieš trejus metus patirtos avarijos, per kurią buvo pažeistas stuburo nervas, vaikinas juda neįgaliojo vežimėliu. Tiesa, Marius nepraranda vilties vėl vaikščioti: daug treniruojasi, sportuoja. Ir džiaugiasi pastebintis gerų ženklų: jau gali atsispirti, įsitvėręs išlaikyti savo svorį.

Ekstremalius nuotykius, šuolius su parašiutu, įvairius adrenalino iššūkius mėgęs Marius dalyvavo ir parengiamajame tako įrengimo etape, pirmasis leidosi išbandyti tako. „Daugiausia dėmesio skyrėme vežimėlio pririšimui – bandėm, fotografavom. Nežinojom, kaip pririšti vežimėlį, kad nuslydęs nuo medinio tako jis nenukristų žemėn, o žmogus neliktų kaboti ore. Iš pradžių priraišiojom per daug saugos diržų, bet pamažu atsirinkom, kas būtina, nes norėjosi, kad būtų daugiau laisvės judėti“, – pasakoja Marius ir priduria, kad nors pirmiausia buvo galvojama apie saugumą, norėjosi ir ekstremalių iššūkių, nes jeigu jų nebūtų, kam tada iš viso rengti tokią trasą.

Vaikinas mano, kad stipresni, sportiškesni neįgalieji šioje trasoje gali pasigesti ir aukščio, ir jos ilgio. Bet pasitelkus fantaziją galima sugalvoti, kaip paįvairinti šį pasivažinėjimą. Kartu su iš Visagino į parką atvykusiu Modestu Baltakiu vaikinai sugalvojo surengti varžybas – kuris greičiau įveiks trasą. Šiam iššūkiui prireikė maždaug 3 minučių, o greitis trasos kliūtis tik­rai pasunkino.


Ore pasivažinėjo pirmą kartą

M. Baltakis prieš 16 metų neteko kojos. Per šį laiką taip ir nepavykus pritaikyti funkcionalaus protezo, vyras juda neįgaliojo vežimėliu. Sporto klubui „Visaggalis“ vadovaujantis Modestas sako, kad seniai prisitaikė prie negalios – aktyviai gyvena, sportuoja. „Bet Zarasų laipynių parke pirmą kartą per 16 metų pasivažinėjau ne ant žemės, o ore, – pasakoja vyras ir priduria patyręs nepakartojamų potyrių. – Dažnai net mieste nėra tokių pritaikymų, kaip įrengta neįgaliųjų laipynių trasa.“

R. Keršio paprašytas parekomenduoti, kaip šią trasą būtų galima patobulinti, Modestas siūlo ją šiek tiek pasunkinti – panaudojus storesnes vertikalias lazdas įrengti „gyvatėlę“, kurią reikėtų apvažiuoti zigzagais. Modesto nuomone, daugiau įdomumo suteiktų ir judančios platformos, panašios į beždžionių tiltą. „Dabar trasa stabili, norėtųsi ir ekstremalesnių intarpų“, – sako vyras.

Tiesa, neįgaliųjų trasoje yra distancija, kurią reikia praskristi vežimėlio ratams neliečiant tako pagrindo. Pirmą kartą ją įveikdamas Modestas šiek tiek slystelėjo ir ne iš karto nusileido ant platformos. „Kai važiavom greičiui, stipriau pasistūmiau rankomis ir svorio centras nunešė...“ – šypsosi Modestas ir priduria, kad buvo gera proga išbandyti, kaip veikia saugos sistema.

R. Keršys neslepia, kad šis atvejis visus šiek tiek išgąsdino, bet ir įtikino – gerai pritvirtintas vežimėlis nenukrito ant žemės, saugos apraišai jį sustabdė ir gražiai nuleido ant platformos.


Laipynių parkas laukia neįgaliųjų

Į tauragiškio Petro Kasanavičiaus kelionės po Rytų Lietuvą maršrutą laipynių parkas pateko visai netikėtai – vos prieš dieną apie jį sužinojęs vaikinas nusprendė nepraleisti progos išbandyti šio ekstremalaus nuotykio. „Smagus pasivažinėjimas, – sako jis. – Instruktorius – labai linksmas ir energingas žmogus – papasakoja, kas ir kaip, pirmą kartą eina kartu, o paskui išleidžia vieną. Nors trasa aukštoka (aukščiausioje vietoje - iki 4 metrų), baimintis ir žiūrėti į žemę nėra kada – priekyje vis nauja kliūtis, reikia vis perkabinti karabinus. Turbūt įdomiausias – skrydis, kai galima ir išsigąsti, bet aš to nepatyriau. Adrenalino antplūdžio nepajutau, tačiau pramoga tikrai įdomi ir verta ją išbandyti.“

Laipynių parkas veiklą pradėjo mėnesiu vėliau, nei buvo planuota, bet jau sulaukė daugiau kaip 800 lankytojų, nors pagal projektą per vasarą buvo tikėtasi priimti 500 žmonių. Neįgaliųjų trasa irgi nebuvo tuščia. Išbandyti save rateliais judantys žmonės atvyksta iš įvairių Lietuvos miestų.

Vasarą Visagine vyks neįgaliųjų sporto žaidynės Visagino miesto mero taurei laimėti, kuriose dalyvaus sporto entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Ukrainos. M. Baltakis jau planuoja jiems pasiūlyti apsilankyti Zarasų laipynių parke.

R. Keršys primena, kad didesnėmis grupėmis į Zarasų laipynių parką vyksiantys neįgalieji turėtų užsiregistruoti iš anksto: registracija.visitzarasai.lt.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje