„Gamtoje be kliūčių“ – misija įmanoma!

Į prie Tapelių ežero surengtą stovyklą susirinko per pusšimtis vaikų, antra tiek – juos atlydėjusių suaugusiųjų.

Darni aplinka
Nustatymai

Šalia Vilniaus tyvuliuojančio Tapelių ežero pakrantė aidėjo nuo vaikų juoko, džiugių šūksnių pirmą kartą gyvenime pagavus žuvį, muzikos ir dar gausybės įvairių pramogų – čia Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacijos (LARA), „Asistentinio taxi“, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ ir daugybės entuziastingų rėmėjų dėka surengta stovykla vaikams. 

Dosni ir geranoriška žvejų bendruomenė

„Didelis ačiū! Sūnus vakar nuėjo miegoti su meškere ir šiandien nepaleidžia iš rankų. Iš pačio ryto užsikabino medalį ir linksmai bėgioja visą dieną, – tokia žinute kitą dieną po renginio socialiniuose tinkluose pasidalijo LARA prezidentas Aleksandras Pacevičius. – Dėl tokių dalykų tikrai verta judėti į priekį.“

Mintis surengti stovyklą „Gam­toje be kliūčių“ kilo gana spontaniškai. Vieno iš „Asistentinio taxi“ įkūrėjų Vaido Kuliausko bei jo į žvejybą dažnai pavėžėjamų A. Pacevičiaus, Aurimo Kostecko galvose gimė idėja ir negalią turintiems vaikams suteikti galimybę pabūti gamtoje, pasimėgauti žvejyba, paragauti tikros žuvienės. „Norėjosi ištraukti juos iš namų, suteikti džiaugsmo“, – sako Aleksandras.

Vaidas pasakoja gerai prisimenantis, kaip pats jautėsi, kai po nesėkmingų maudynių ežere, būdamas vos 10-ies, atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį. Jo bendraamžiai vasarą važiuodavo į stovyklas, o neįgaliems vaikams jų niekas nerengė. Ne vienus metus Vaido pasaulis apsiribojo namų sienomis. O taip norėjosi kažką nuveikti su draugais, susirasti naujų.

„Ši stovykla nebuvo įtraukta į jokias projektines veiklas. Ją surengėme vien geranoriškų rėmėjų dėka, – sako A. Pacevičius ir pasidžiaugia, kad vos ėmus tartis su žvejyba užsiimančiais žmonėmis, įmonėmis, žinutė apie neįgaliems vaikams rengiamą stovyklą nuvilnijo per jų bendruomenę ir jos nariai patys siūlė paramą. Vieni skyrė meškeres, kiti maistą žuvims, masalą, treti pasirūpino dovanomis – žvejybos įranga visiems stovyk­los dalyviams. Net žuvienę pagal originalų receptą virė ne bet kas, o žuvienės virimo čempio­nas Antanas Emery. Ankstų rytą užkaistame 120 litrų katile kunkuliavo taip pat rėmėjų padovanoti šeši šamai bei kiti tik Antanui žinomi ingredientai. O katilui nuo ugnies nukelti prireikė ir galiūno Vido Blekaičio pagalbos. Žuvienės ragavimas tapo baigiamuoju šventės akcentu, o dar prieš tai renginio rėmėjai per 100 žmonių vaišino kibinais ir picomis, saldumynais ir vaisiais, mineraliniu vandeniu ir kitais gaiviaisiais gėrimais.

Neatsitiktinai pasirinktas ir Tapelių ežeras. Prisiekęs žvejys A. Kosteckas patikino: šis vandens telkinys tikrai žuvingas, jame gausybė įvairių rūšių žuvų, čia nardo net 27 kilogramus sveriantis karpis. O svarbiausia – yra įrengtas patogus lieptas neįgaliesiems, leidžiantis saugiai jaustis rateliais judantiems žvejams.

Edukacinėse dirbtuvėse žuvys „kibo“ geriau nei ežere.

Medalius, žvejybos rinkinius gavo visi stovyklos dalyviai.

Pakvietė visus vaikus

Į renginį atvykusi Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė nusistebėjo: „Važiavau į kelių vaikučių mažą dienos stovyklėlę, o atvykusi pamačiau didžiulį renginį, visą festivalį.“ Pasak jos, dar nuostabiau, kad renginį organizavo patys neįgalieji, panorę nuveikti ką nors gero ir pirmiausia pagalvoję apie vaikus, kurie vis dar neturi galimybių išeiti į gamtą, ja pasimėgauti.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas sako, kad nors iš pradžių buvo ketinta į šią stovyk­lą kviesti tik negalią turinčius vaikus, planas greitai pasikeitė. „Negalėjome atsakyti neįgalaus vaiko broliukams ar sesutėms, o paskui nusprendėme, kad kviečiame visus norinčius dalyvauti vaikus, nes tai puiki proga geriau vieniems kitus pažinti, susidraugauti, – pasakoja renginio dalyviais, transportu jiems atvežti rūpinęsis vyras. – Skelbimus apie būsimą renginį buvome iškabinę Pilaitės mikrorajono, kuriame gyvena daug negalią turinčių žmonių, prekybos centruose, lankėmės jų gyvenamosiose vietose. Nemažai būsimų stovyklautojų apie renginį sužinojo iš socialinių tinklų – prie Tapelių ežero atvyko daugiau kaip pusšimtis vaikų ir antra tiek jų tėvų.“

„Žinutę apie šią stovyklą perskaitėme feisbuke ir iškart apsisprendėme – važiuojam, – pasakoja du negalią turinčius vaikus auginanti ukmergiškė Aušra Četrauskienė. – Pas mus tokių renginukų vaikams nėra.“ Cerebrinį paralyžių turintis Deividas į stovyklą atvyko neįgaliojo vežimėliu, nors namuose dažniau naudojasi vaikštyne.

Tai ilgo ir kantraus darbo rezultatas. „Sūnus ištvėrė tris kojų operacijas – anksčiau tik gulėjo, o dabar jau ir pasėdi, ir pavaikšto“, – sustiprėjusiu berniuku džiaugiasi mama ir priduria, kad kol kas vieno į jokią stovyk­lą išleisti negali, o kadangi pati dirba, tiesiog negali su juo ilgesniam laikui kur nors išvažiuoti. Deividas žvejojo pirmą kartą. Nors laimikis ir neužkibo, namo tuščiomis negrįš – žuvelę edukacinėse dirbtuvėse jam „pagavo“ sesė.

Meškeriojimas – įdomus užsiėmimas.

Pagaliau užkibo!

Nepagavai – pasisiūk!

Edukacinė erdvė, kur taip pat galėjai pagauti, tiksliau – pasisiūti žuvelę, vaikus traukė ne mažiau nei žvejybai parengtas lieptas su meškerėmis. „Spanguolės dirbtuvėlių“ sumanytojai ir įkūrėjai Rūta Kupčinskaitė, Tadas Bartaševičius ir jų dukrelė Miglė šiam susitikimui rengėsi iš širdies – paruošė net 100 įvairiausių žuvelių ruošinukų – tereikėjo juos išsiversti, pripildyti minkštutėlio kamšalo, užsiūti pilvelį ir akių vietoje prisiūti sagas. Buvo paruošta ir per pusšimtį bambukinių meškerykočių.

„Tokia edukacinė veikla vaikams labai patinka, – šypsojosi Rūta ir džiaugėsi, kad per 5 valandas stovyklautojai „sužvejojo“ net 88 žuveles. – Vos spėjom aiškinti, rodyti, kaip žuvelę pasiūti. Buvo gera stebėti, kaip mama su sūnumi siuvo žuvytę jį ramindama, glostydama, bet suteikdama galimybę siūti pačiam. O kaip blizgėjo vaikų akys, kokie jie buvo laimingi, pirmą kartą gyvenime patys pasisiuvę žaislą.“

Vaikus sudomino jiems paruošta programa.

Vaikai noriai fotografavosi su šunimi Echo.

„Ir mes daug galim“

Abejingų nepaliko ir pramoginė renginio dalis. Scena virtusioje pievelėje vienus reginius keitė kiti. Vaikams labai patiko iliuzionisto Jurijaus Majausko pasirodymas, buvo sunku atitraukti akis nuo protingo policijos šuns Echo, klusniai vykdančio įvairias komandas, stovyklautojai galėjo išgirsti atsakymus į Dakaro dalyviui Arūnui Gelažninkui užduotus klausimus apie jo pomėgį lenktynėms ir motociklams.

Pramoginė renginio dalis tapo ir puikia proga patiems neįgaliesiems pademonstruoti savo talentus. Susirinkusiesiems savo kūrybos dainas pristatė regėjimo negalią turinčios Irma Jokštytė ir Dainora Laukžemytė, į orą pakėlęs vežimėlį ant rankų vaikščiojo Viktoras Topolis, dainavo Danielius Jurevičius, kuriam muzika, vaidyba padėjo grįžti į gyvenimą. Renginyje dalyvavęs atlikėjas Andrius Pojavis nuoširdžiai stebėjosi tokia žmonių su negalia aistra muzikai.

Prie Tapelių ežero atvykusi Valerija Borisova taip pat sakė besistengianti mesti iššūkį negaliai ir sau bei kitiems įrodyti, kad labai daug gali. Su cereb­riniu paralyžiumi nuo vaikystės gyvenanti mergina jau ket­verius metus žaidžia neįgaliųjų tenisą, dalyvauja tarptautiniuose turnyruose. Mokyklą baigusi Valerija ruošiasi kriminologijos studijoms Vilniaus universitete: „Reikia griauti stereotipus ir eiti į priekį, įrodyti, kad neįgalieji irgi viską gali, o negalia nėra kliūtis siekti savo tikslų.“

Iliuzionistas į savo programą įtraukė ir vaikus.

Be dovanų neliko ir stovyklautojų tėvai.

Į iškylą kvies ir kitąmet

Dauno sindromą turinčio Rapolo mama Jūratė Leikaitė Aškinienė, animacinių filmų kūrėja, pati su vyru rengia stovyklas negalią turintiems vaikams, todėl gerai žino, kiek darbo ir energijos pareikalauja tokie renginiai. Ji labai džiaugėsi šia švente. Laimingas buvo ir Rapolas. Labiausiai judriam berniukui patiko dovanos. Ir tai, kad čia susirado naują draugą. Mama neslepia: sūnaus diagnozė šeimą buvo labai sutrikdžiusi, niekas nežinojo, ar berniukas vaikščios, ar kalbės. Raida vėlavo, bet dabar Rapolas savarankiškas, lanko dienos centrą, gimnastikos studiją. „Kur tik pakviečia, visur važiuojam – dėl jo, kad matytų įvairius vaikus, kad ką nors darytų pats.“

„Toks renginys yra visuomenės, kurioje gerbiami ir priimami visi, kūrimo ženklas. Jūs esate visuomenės sąmonėjimo ašis.<...> Dėkoju renginio organizatoriams už puikią iniciatyvą ir tikiuosi, kad ji tęsis, tapdama ilgamete tradicija“, – Dianos Nausėdienės linkėjimus stovyk­los dalyviams ir jos organizatoriams perdavė prezidentūros atstovas.

„Įsitikinome, kad tokia stovykla tikrai reikalinga, todėl žadame ją rengti ir kitais metais. Ir nebūtinai Vilniuje, ji galėtų keliauti po Lietuvą“, – žadėjo A. Pacevičius.

Aldona DELTUVAITĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje