Norvegijoje sostinėje Osle surengta konferencija, skirta turizmo visiems temai. Joje buvo pakviesti dalyvauti įvairių sričių specialistai, sprendimų priėmėjai ne tik iš Skandinavijos, bet ir iš gretimų šalių. Šiaurės šalyse apie turizmą visiems kalbama jau seniai. Vis dėlto pranešėjai ne kartą pabrėžė, kad ir čia yra nemažai pavyzdžių, kai turizmo vietos yra nepritaikytos vienokių ar kitokių poreikių turintiems žmonėms.
Pritaikymas gali būti pelningas
Ar įmanoma suderinti tvarų, aplinkai draugišką turizmą ir pelną? „Innovasjon Norge“ Turizmo departamento direktorė Aase Marthe Horrigmo mano, kad tai nėra lengva, bet tikrai galima. Jos teigimu, įtrauktis, prieinamumas visiems yra svarbi Norvegijos turizmo strategijos dalis. Dažnai manoma, kad aplinkos pritaikymas skirtingų poreikių žmonėms per brangiai kainuoja, tačiau tai gali būti ir finansiškai naudinga. Pasak direktorės, visi žinome, kad visuomenė senėja. Todėl naudinga aplinką pritaikyti vyresniems žmonėms, nes jie turi pinigų (bent jau Norvegijoje), daugiau laiko ir noro keliauti. Taip pat ir žmonės su negalia dažnai nedirba, dėl to turi galimybių domėtis aplinka.
Pasak A. Horrigmo, rūpintis prieinama aplinka yra vietos valdžios pareiga. Jie nesuka galvos dėl turistų. Tačiau pasirūpinus, kad laimingesni būtų vietos gyventojai, aplinka bus patrauklesnė ir turistams. Ji pabrėžė, kad pritaikant aplinką reikia turėti omeny ne konkrečią negalią, bet skirtingų poreikių turinčius žmones: sunkiau vaikštančius, girdinčius, greičiau pavargstančius ir pan.
Įėjimas į Botanikos parko informacijos centrą–muziejų Osle pasitiko laiptais.
Pritaikomi ne tik įėjimai
Universalus dizainas Skandinavijoje nėra suprantamas tik kaip įėjimų pritaikymas. Galvojama ir apie apšvietimą, garsus, net kvapus. Galime pasimokyti iš norvegų, kaip organizuojami renginiai: nuotolinė konferencija buvo tiesiogiai titruojama. Taip pat buvo galima pasirinkti skaityti tekstą ne ekrane su pranešėju, bet atskirame lape sau prieinamu šriftu ir patogiame fone.
Prieš renginį jo dalyviai gavo informaciją apie konferencijos prieinamumą pradedant nuo pritaikymo vežimėliais judantiesiems (aprašytas ne tik pats pastatas, bet ir atvažiavimas nuo oro uosto bei kelias iki viešbučio). Silpniau girdintieji buvo aprūpinti specialiomis garsą stiprinančiomis priemonėmis. Turintiems astmą ar alergijų nurodoma, kuriose patalpose bus kilimais išklotos grindys, kad patalpos bus dekoruojamos alergijos nesukeliančiomis gėlėmis. Ir konferencijos dalyvių prašoma nenaudoti kvapą skleidžiančių kosmetikos priemonių. Valgiaraštis – 5 rūšių: be gliuteno, netoleruojantiems riešutų, pieno produktų, veganams ir vegetarams.
Kaip pritaikyti muziejus?
Konferencijoje nemažai dėmesio skirta ne tik pastatų, bet ir gamtos objektų prieinamumui. Beveik visi pranešėjai pabrėžė, kad labai svarbu tinkamai pateikta informacija. Turizmo objektų tinklalapiuose ar kitur, kur jie pristatomi, turi būti kuo aiškiau aprašytas objekto prieinamumas. Vienas iš būdų informuoti apie tai – sudaryta galimybė patiems žmonėms realiai pamatyti, kaip atrodo objektas – nufilmuoti ar nufotografuoti jį.
Muziejininkas Jonas Nordby papasakojo apie tai, kaip buvo į virtualią realybę perkeltas Roaldo Amundseno namas-muziejus netoli Oslo. R. Amundsenas – žymus keliautojas, kuris 1928 metais pradingo ekspedicijoje Arktyje. Nuo to laiko namas stovėjo tuščias. Dabar jame eksponuojami įvairūs kelionėse surinkti daiktai, dokumentinė medžiaga, pasakojanti apie poliarines ekspedicijas. Šis muziejus nėra patogus žmonėms su negalia. Tačiau dabar jį galima aplankyti neišeinant iš namų – apžiūrėti kambarius 360 laipsnių kampu, paskaityti ar pasiklausyti istorijų. Vaikščiodamas jautiesi lyg pats būtum viduje. Taip tikimasi sudominti ne tik negalinčius keliauti žmones, bet ir tuos, kurie muziejų nemėgsta.
Norvegijos liaudies muziejaus parodų architektė Cecilie Thue pasakojo, kad pertvarkant muziejų daug dėmesio buvo skirta prieinamumui. Iššūkių buvo nemažai, nes ekspozicija išsidėsčiusi ir lauke, ir viduje. Ji sako pati sėdusi į neįgaliojo vežimėlį ir apvažiavusi muziejų, kad patikrintų, kaip jis pritaikytas. C. Thue įsitikino, kaip svarbu konsultuotis su žmonėmis su negalia – pavyzdžiui, nuorodos, skirtos orientuotis silpniau matantiems žmonėms, vedė į neįgaliųjų tualetą. Tačiau aklųjų organizacijos atstovai pasakė, kad jiems patogiau naudotis įprastu tualetu, nes didelėje patalpoje sunkiau orientuotis. Tai smulkmenos, bet jos padeda suprasti, ko žmonėms iš teisų reikia – sako Cecilie. Ji pasidžiaugė, kad orientyrai, skirti silpnaregiams, padeda orientuotis muziejuje ir kitiems lankytojams, ypač vaikams. Taip pat, architektės teigimu, labai svarbu pagalvoti apie tinkamą objektų ir užrašų apšvietimą, įgarsinimą, aiškiai pateiktą informaciją.
Stebuklų niekur nėra
Konferencijoje dalyvavo ir būrelis lietuvių: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Gorochovskis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Jankaitienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė ir Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narė Eva Stonkevičienė, taip pat Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ugnė Šakūnienė.
U. Šakūnienė sako pastebėjusi, kad Šiaurės šalyse planuojant turizmą labai daug dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonių patogumui, nes Europa sensta, ir Lietuva ne išimtis. Pasirodo, kad tai dar ir pelninga. Įkvepia pavyzdžiai, kaip žmonės, kurie mato, kad trūko informacijos apie prieinamą turizmą, pradeda šią nišą užpildantį verslą. U. Šakūnienė pasidžiaugė virtualios realybės akinių suteikiamomis galimybėmis „keliauti“. E. Stonkevičienė sakė, kad galvodama apie ekspozicijas savo muziejuje daugiau dėmesio skirs apšvietimui ir aiškiems užrašams.
U. Šakūnienės teigimu, Šiaurės šalių atstovai turi kuo pasidžiaugti, bet ir jie konferencijoje skundėsi, kad vis dar per mažai dėmesio skiriama pritaikymui. „Galėjau pasidžiaugti, kad daug dalykų mums yra žinomi, juos naudojame per mokymus, atkreipiame dėmesį į panašius dalykus. Galbūt šie mokymai bus naudingesni specialistams, politikos formuotojams“, – sakė Ugnė.
Po konferencijos jos dalyviai apsilankė objektuose, kuriuos rengėjai rekomendavo kaip prieinamus. Vienas jų – Oslo pilis. U. Šakūnienė atkreipė dėmesį, kad pilis pastatyta Xlll a., atnaujinta prieš 100 m. Na, o prieinamumu rūpinamasi dabar. Situaciją spręsti padeda paprasti dalykai – į antrą aukštą kelia liftas, aukščių skirtumus padeda įveikti nedideli keltuvai. Lietuvius sudomino dar pas mus nematytas iš laiptų besitransformuojantis keltuvas. Tiesa, prie pilies reikia važiuoti nelygiu grindiniu, dalį atstumo įveikti per pažliugusį žolyną. Taip kad pasitempti dar reikia ir Šiaurės šalims.
Aurelija BABINSKIENĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
