Neseniai pasirodė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pranešimas, kuriame skelbiama, kad 76 proc. rinkimų apylinkių Marijampolėje yra pritaikytos žmonėms, turintiems negalią. Tačiau šią informaciją patikrinę neįgalieji mano, kad skaičiai visai kitokie: manytina, kad judantieji vežimėliais gali patekti vos į trečdalį rinkimų apylinkių.
Pateikiama neteisinga informacija
Marijampolėje jau ruošiamasi rugsėjo 10 d. vyksiantiems mero rinkimams. VRK skelbia, kad, bendradarbiaudama su Marijampolės savivaldybe, komisija siekia užtikrinti veiksmingą ir visapusišką neįgalių asmenų bei specialiųjų poreikių turinčių rinkėjų dalyvavimą Marijampolės savivaldybės tarybos nario mero rinkimuose. Neįgaliesiems, norintiems pasinaudoti savo rinkimų teise, patariama prieš vykstant balsuoti VRK svetainėje pasidomėti, ar jų rinkimų apylinkė pritaikyta specialiesiems poreikiams. Pritaikytos apylinkės pažymėtos specialiu neįgaliojo ženklu.
Tinklalapyje skelbiama informacija pradžiugino – tik mažiau nei trečdalis rinkimų apylinkių neprieinamos negalią turintiems asmenims, o tai reiškia, kad sparčiai žengiame į priekį. Juk prieš keletą metų VRK skelbė, kad neįgaliesiems pritaikyta mažiau nei 30 proc. šalies balsavimo vietų.
„Bičiulystės“ paraginta Marijampolės savivaldybės I grupės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Irma Kavaliauskienė kartu su tarybos nariu Aivaru Pužu pasivažinėjo po apylinkes ir padarė išvadą, kad VRK tinklalapyje skelbiama informacija neatitinka realios situacijos. Galima spėti, kad ir šiuo metu pritaikytos vos 20–30 proc. rinkimų apylinkių. Tokią prielaidą neįgaliųjų atstovai daro todėl, kad, apvažiavus 8 neįgaliojo ženklu pažymėtas rinkimų apygardas, paaiškėjo, jog 6 iš jų visiškai nepritaikytos, o 2 pritaikytos, bet ne visai tinkamai. Taigi gali būti, kad ir iš kitų, neįgaliojo ženklu pažymėtų apylinkių, tinkamai pritaikyta bus vos viena kita.
Centro rinkimų apylinkė sutinka su aukštais laiptais, nors yra pažymėta kaip pritaikyta.
I aukštas – jau pritaikyta?
Tautkaičių rinkimų apylinkė įsikūrusi bibliotekoje. Deja, ten nuvažiavęs A. Pužas net nelipo iš automobilio, nes pamatė prie pastato esančius laiptus. Ši apylinkė pažymėta neįgaliojo ženklu – vadinasi, laikoma pritaikyta. Kita „pritaikyta“ apylinkė – Centro – įsikūrusi Vasario 16-osios gatvėje esančioje Rimanto Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje. Į ją patekti galima taip pat tik laiptais. Beržų apylinkė Sporto gatvėje, kur įsikūrę Marijampolės pataisos namai ir valstybės įmonė „Mūsų amatai“, – taip pat su laiptais. Tas pats vaizdas ir prie Tarpučių, Uosupio, Kauno rinkimų apylinkių.
Uosupio rinkimų apylinkės pirmininkė Ingrida Almonaitienė įsitikinusi, kad vis dėlto nė vienas žmogus neliks nebalsavęs. „Mūsų pareiga – sudaryti sąlygas kiekvienam žmogui balsuoti. Nebūtinai negalią turintis žmogus juda vežimėlyje, tai ir regos negalią turintys, ir klausos“, – sako I. Almonaitienė. Jos teigimu, kiekviena situacija individuali ir reikia prisitaikyti prie jos. Šiuo atveju daug kas priklauso nuo požiūrio. Buvo, kad sunkiai vaikščiojanti močiutė atėjo balsuoti, 2 vyrai padėjo jai užlipti laiptais. Prireikus galima su liudininkais išeiti į kiemą, leisti žmogui balsuoti čia.
Vis dėlto, pasak I. Almonaitienės, dauguma sunkiau judančių, senyvo amžiaus asmenų renkasi balsuoti namuose. Svarbiausia, kad nė vienas žmogus nesijaustų pamirštas. Jos teigimu, pasitaiko atvejų, kad žmogui neatneša balsavimo lapelio. Taip neturėtų būti.
Pasak I. Kavaliauskienės, paklausus, kodėl rinkimų apylinkės buvo pažymėtos kaip pritaikytos, sulaukdavo paaiškinimo, kad jos yra pirmame aukšte.
Įvažiavimas į Suvalkiečių rinkimų apylinkę yra. Nors ir statokas, bet įveikiamas.
Neįgalieji randa išeitį
I. Kavaliauskienė sako, kad geriau pritaikytos kaimo apylinkės – Mokolų, Puskelnių, Baraginės, Patašinės, Smilgių ir pan. Visur lauke yra nuovažos (ar viduje nėra laiptų, negalėjo patikrinti, nes patalpos buvo užrakintos).
Marijampolietis Vytautas Karsokas turėtų balsuoti Baraginės laisvalaikio salėje. Ji VRK tinklalapyje taip pat pažymėta kaip pritaikyta. Deja, Vytautas sako ten nebalsuojantis, nes įvažiavimas per status. Jo teigimu, nuovažos pernelyg stačios, padarytos nesilaikant reikalavimų daug kur – Liudvinave, Šunskuose ir kitur. Žinoma, galima kam nors padedant užvažiuoti, sako V. Karsokas, tačiau jis mieliau balsuoja iš anksto savivaldybėje – ten įrengtas tikrai patogus įvažiavimas.
Pasak I. Kavaliauskienės, neįgalieji dėl nepritaikytų rinkimų apylinkių paprastai nesiskundžia dėl to, kad randa išeitį – dažniausiai balsuoja namuose arba iš anksto važiuoja į savivaldybę, biblioteką. Tačiau nemažai yra tokių, kurie tiesiog numoja ranka ir iš viso nebalsuoja. Jei apylinkės būtų pritaikytos, tikėtina, į rinkimus ateitų daugiau judėjimo sunkumų turinčių žmonių.
Turėtų daugiau bendrauti su neįgaliaisiais
A. Pužas stebisi, kad Marijampolėje tiek daug nepritaikytų vietų: netgi mokyklos, bendruomenių centrai. Taigi neįgalieji neturi galimybės nei mokytis (galbūt yra priversti rinktis specialiąją mokyklą), nei dalyvauti bendruomenės renginiuose. Tokia situacija ir Smilgiuose, kur gyvena vaikinas: neseniai suremontuotas bendruomenės centras, kuriame yra ir biblioteka, bet nuovaža įrengta visiškai netinkamai (čia, beje, vyks ir rinkimai). Pinigai išleisti, tačiau tuščiai, neslepia apmaudo vaikinas.
O ir rinkimų apylinkių pritaikymu, pasak Aivaro, savivaldybė turėtų daugiau domėtis – jei ten nėra išmanančių, privalėtų bendrauti su neįgaliaisiais, prašyti jų pagalbos įvertinant objektų pritaikymą.
A. Pužas vežimėliu juda jau 7 metus. Jo teigimu, situacija gerėja, į vis daugiau vietų galima patekti. Štai Marijampolės miesto centras sutvarkytas ir čia galima jaustis gana patogiai. Rengiamas darnaus judumo planas, į kurį įsitraukia ir neįgalieji, planuojami nauji darbai. Tačiau pakraščiuose situacija kur kas blogesnė. Bet, pasak Aivaro, ne vien tik Marijampolėje tokia situacija. Taip greičiausiai yra daug kur.
Vis dėlto vaikinas neatsistebi: kodėl visiškai nepritaikytus objektus reikėjo pažymėti kaip pritaikytus. Juk tai klaidina žmones. Gal jaunesnis, vairuojantis žmogus, pamatęs, kad nepatenka, apsisuks, kitur nuvažiuos, o vyresnio amžiaus močiutei atvykti iki rinkimų apylinkės balsavimo dieną gali kainuoti labai daug pastangų, o pamačius laiptus, teks sukti atgal nieko nepešus.
VRK atstovė spaudai Jūratė Sokolova informavo, kad „už patalpų pritaikymą atsakinga institucija, t. y. Marijampolės savivaldybė, Vyriausiajai rinkimų komisijai įsipareigojo, jog rinkimų dieną visos sąraše nurodytos apylinkės (su ženklu „Neįgalusis“) bus parengtos ir neįgaliems asmenims bei specialiųjų poreikių turintiems rinkėjams užtikrinta galimybė veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti.“
Galimybėms balsuoti reikia daugiau dėmesio
Neįgaliųjų galimybėmis balsuoti prieš kurį laiką domėjosi Lietuvos neįgaliųjų forumas. Jo prezidentė Dovilė Juodkaitė sako, kad skaičiuodami, kiek apylinkių yra pritaikyta, rėmėsi Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis. Jos teigimu, pritaikytų apylinkių vis daugėja, skaičiai gerėja, tačiau labai gaila, jei jie neatitinka realybės.
D. Juodkaitės manymu, įvažiavimas į rinkimų apylinkes dar nereiškia, kad patalpos tinkamai pritaikytos. Turėtų būti įrengtos ir patogios kabinos, sudaryta galimybė privažiuoti prie pastato, atsirasti nuorodos, kaip atvykti, kur pastatyti automobilį. Iš viso nekalbama apie galimybę balsuoti akliesiems: apie vedimo takų pritaikymą, biuletenius Brailio raštu ir pan. D. Juodkaitės teigimu, patekti į rinkimų apylinkes turėtų visi be jokių kliūčių – ir negalią turintieji, ir senyvo amžiaus asmenys.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė po pernai vykusių Seimo rinkimų išplatino pranešimą, kuriame išsakė nuostatą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacija asmenims, turintiems negalią, balsuoti namuose neužtikrina šių asmenų visavertės teisės dalyvauti rinkimuose su kitais asmenimis ir neatitinka Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Kontrolierė paragino Lietuvos savivaldybes imtis visų reikiamų priemonių, kad neįgalūs asmenys galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime. Taip pat, pasak kontrolierės, savivaldybių lėšų trūkumas negali būti pateisinamas pagrindas nepritaikyti balsavimo patalpų.
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkės Jelenos Ivančenko manymu, kartais girdimas pasiteisinimas, kad neįgalieji neina balsuoti, šiuo atveju yra visiškai netinkamas – galbūt dėl to ir neina, kad patalpos nėra pritaikytos.
Šį pavasarį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė pasiūlymą sugriežtinti patalpų pritaikymo neįgaliesiems sąlygas: jeigu balsavimo patalpos nebūtų pritaikytos, atsakingiems savivaldybių administracijų pareigūnams grėstų bauda nuo 500 iki 1 000 eurų. Šis siūlymas kol kas nėra priimtas.
Aurelija BABINSKIENĖ
Marijampolės savivaldybės I grupės neįgaliųjų draugijos nuotr.
