Gediminas Freitakas įsitikinęs – neįgalieji turi aktyviai siekti, kad jų teisės į sveikatos apsaugą būtų užtikrintos. Asmeninio archyvo nuotr.

Sveikatos priežiūros įstaigose besilankantys neįgalieji skundžiasi negalintys gauti kai kurių jiems priklausančių paslaugų, nes vis dar susiduria ne tik su nepritaikyta aplinka, bet ir įvairios įrangos, taip pat ir medicininės, būtinos tyrimams atlikti, sveikatos sutrikimams diagnozuoti, stoka. 

unsplash.com nuotr.

Lietuvoje jau daug metų galioja teisės aktai, numatantys, jog statiniai turi būti pritaikomi negalią turinčių asmenų poreikiams, tačiau vis pasitaiko atvejų, kad naujai atsidariusios įstaigos nėra prieinamos. Kita vis dar sutinkama situacija – pradėjus eksploatuoti statinį jo pritaikymas dingsta. Kodėl taip atsitinka ir kaip šias bėdas spręsti, diskutuota Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje. 

Ramūnas Aliukonis džiaugiasi jam įrengtu keltuvu-kėdute, leidžiančiu patogiai pakilti į gyvenamojo namo antrą aukštą. Asmeninio archyvo nuotr.

Užklupus negaliai iš esmės keičiasi žmogaus gyvenimas. Tai, kas buvo įprasta vakar, šiandien pasidaro nepasiekiama. Laiptai prie namo ar daugiabučio laiptinėje, siauros durys į vonią, ankštas tua­letas, kuriame neįmanoma apsisukti su vežimėliu, vanduo kieme esančiame šulinyje ir daugybė kitų dalykų stip­riai apriboja neįgalaus žmogaus galimybes bei savarankiškumą. Būsto pritaikymo neįgaliesiems programa padeda spręsti šias problemas. Pernai neįgaliųjų būstams pritaikyti iš valstybės biudžeto skirta 2 mln. 248 tūkst. eurų: suaugusių būstams – 1 mln. 758 tūkst. eurų, vaikų – 490 tūkst. eurų.